Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, baustam administracine tvarka, nedirbančiam, registruotam darbo biržoje, išsituokusiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2017-04-09, 18.37 val., vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,46 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes tokios teisės nėra įgijęs, taip pat vairavo automobilį, kuris nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiu būdu J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. A. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl pažeidimų savo kaltę prisipažįsta iš dalies. Įvykio dieną kartu su antra puse I. B. važiavo pas mamą į ligoninę, važiuojant trūko padanga ir automobilis atsitrenkė į kelio bordiūrą. I. B. išsigando, jai kilo stresas, todėl išvarė ją namo. Palydėjo iki stotelės, iškvietė draugą, kad jis nuvežtų I. B. namo. Tada grįžo prie automobilio, jį apžiūrėjo ir nuėjo namo, pasiėmė raktus, pasiėmė atsarginę padangą ir su draugu grįžo prie automobilio. Kaltę dėl įvykio prisiima jis, yra kaltas, kad leido „sėsti“ antrai pusei. Vairavo jis. Prieš įvykį nebuvo išgėręs, girtumas buvo nustatytas, nes savaitę iki įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, paskutinį kartą maždaug 30 val. iki įvykio. Po įvykio alkoholio nevartojo. Paaiškino, jog I. B. automobilį VW Vento norėjo atiduoti į sąvartyną, bet jis automobilį suremontavo, norėjo padaryti jai dovaną. Jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes ši teisė buvo atimta ir po to jos neįgijo, nėra išlaikęs egzaminų. Automobilio valstybinė techninė apžiūra nebuvo atlikta, kadangi automobilis buvo išregistruotas remonto laikui. Paaiškino, jog yra kaltas dėl įvykio, prašo nekonfiskuoti transporto priemonės.

Transporto priemonės savininkė I. B. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną, tai buvo sekmadienis, vakare jai paskambino draugas J. A. ir pranešė, kad sprogo padanga ir policija prašo, kad ji kaip savininkė atvyktų į įvykio vietą. Matyt, kad greičiau atvyktų policijos pareigūnai atvažiavo ir savo automobiliu paėmė ją iš namų bei nuvežė į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo jai priklausantis automobilis su sprogusia padanga, jis stovėjo prie kelio bordiūro. Paaiškino, kad automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo davusi draugui J. A. remontuoti. Kadangi buvo neaišku kiek užtruks remontas, prieš tai nuvykusi į Regitrą sustabdė automobilio eksploataciją, todėl automobilis nebuvo draustas. Su J. A. bendravo, tačiau jie kartu negyveno, leidimo vairuoti jam automobilio nebuvo davusi ir nežinojo, ką J. A. įvykio dieną veikė. Kas vairavo automobilį įvykio metu nematė. Automobilį buvo palikusi J. A. kieme, kad šis jį suremontuotų. Automobilis registruotas jos vardu, tačiau pati I. B. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi, juo naudojasi jos sūnus, kuris šiuo metu atlieka tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Patvirtino, jog su J. A. įvyko metu nevažiavo, leidimo važiuoti jos vardu registruotu automobiliu J. A. nedavė. Prašo nekonfiskuoti automobilio.

Byloje yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. A. paaiškinimas, kuriame nurodė, jog „visą nusikaltimą imu ant savęs“ (b. l. 11-12).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. 2017-04-09 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2017-04-09, apie 19.20 val., dirbant kartu su 2-ojo būrio vadu A. F., iš budėtojo buvo gautas paranešimas apie tai, kad 18.37 val. Kretingos g., ties namu Nr. 177a, Klaipėdoje, įvyko techninis eismo įvykis, vairuotojo prie automobilio nėra, automobilis trukdo eismui. Nuvykus minėtu adresu pastebėtas automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo pirmoje juostoje. Nustatinėjant automobilio savininką privažiavo automobilis, iš kurio išlipo vyras, kaip vėliau nustatyta J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuėjo prie VW Vento. Paaiškino, kad automobilis draugės, o jis atvyko pakeisti rato, kurį ji apgadino atsitrenkusi į kelio bortelį. Remiantis pranešėjo paaiškinimais nustatyta, jog automobilį vairavo J. A., kuriam nustatytas lengvas (0,46 prom.) girtumas (b. l. 6).

Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, kad 2017-04-09, 20.22 val., J. A. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iki įgis teisę vairuoti transporto priemones ir supažindintas su teisiniais padariniais, jei ir toliau vairuos transporto priemones (b. l. 7).

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte užfiksuota, kad 2017-04-09, 21.10 val., iš vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, transporto priemonė Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta į aikštelę, esančią Minijos g. 152, Klaipėdoje (b. l. 8).

Alkoholio kiekio matuoklio Alkotest 6810 Nr. ARFM-0361 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2017-04-09, 20.22 val., buvo tikrinamas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) blaivumas.

Iš alkotesterio Alkotest 6810 Nr. ARFM-0361 atminties išklotinės matyti, jog 2017-04-09, 20.22 val., J. A. iškvėptame ore buvo 0,46 prom. alkoholio.

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ domenų bazės nustatyta, kad transporto priemonės Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra I. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Asmens duomenų išrašu nustatyta, jog J. A., gim. (duomenys neskelbtini), neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. A. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai šios teisės nėra įgijęs. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. A. paaiškino, kad įvykio dieną kartu su I. B. jai priklausančių automobiliu važiavo į ligoninę aplankyti mamos. Bevažiuojant sprogo automobilio padanga ir automobilis atsitrenkė į kelio bordiūrą, I. B. dėl to išsigando, todėl J. A. išvarė ją namo. Šias administracinėn atsakomybės traukiamo asmens nurodytas aplinkybes paneigia teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo posėdyje apklausta I. B. paaiškino, jog įvykio metu su J. A. nebuvo, apie įvykį sužinojo, kai įvykio dieną, vakare paskambino jai J. A. ir pranešė, jog sprogo automobilio padanga, policijos pareigūnai nori, kad ji atvyktų į įvykio vietą. Taip pat paaiškino, jog leidimo naudoti jai priklausančią transporto priemonę J. A. nedavė, automobilį buvo palikusi J. A. kieme tik automobilio remonto tikslu. Be to, iš byloje esančio L. M. paaiškinimo nustatyta, jog 2017-04-09 būdamas namuose, apie 18.30 val. išgirdo didelį trenksmą, po to pro langą pamatė automobilį, kuris buvo sustojęs po smūgio į šaligatvį, matėsi apgadinimo žymės ant šaligatvio bortelio, iš automobilio išlipo vidutinio amžiaus vyras, su tamsiu dryžuotu „Adidas“ sportiniu kostiumu, po to vyras apžiūrėjo automobilį, vėl sėdo į automobilį ir bandė važiuoti, nepavykus užrakino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio vietoje buvo tik minėtas vyras, po valandos jau esant pareigūnams pasirodė tas pats vyras (b. l. 9-10). J. A. teigė, jog nei prieš įvykį, nei po jo alkoholio nevartojo, o neblaivumas jam buvo nustatytas, nes savaitę iki įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, paskutinį kartą maždaug 30 val. iki įvykio. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog apie įvykį pranešęs asmuo L. M. tą pačią dieną pateiktame paaiškinime nurodė, kad didelį trenksmą išgirdo ir priėjęs prie lango pamatė į šaligatvio bordiūrą atsitrenkusį automobilį apie 18 val. 30 min. (b. l. 9-10), policijos pareigūnai pranešimą apie įvykį gavo apie 19 val. 20 min. (b. l. 6), J. A. blaivumas buvo patikrintas 20 val. 22 min., tačiau praėjus net ir daugiau nei valandai po įvykio J. A. nustatytas lengvas (0,46 prom.) girtumas.

Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. A. 2017-04-09, apie 18.37 val., vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,46 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes tokios teisės nėra įgijęs, taip pat vairavo automobilį, kuris nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, ir 226 punkto reikalavimą nurodantį, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

J. A. padarė tris administracinius nusižengimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, registruojasi darbo biržoje. Iš byloje pateiktos pažymos apie J. A. registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad jis tris kartus baustas už tai, jog vairavo transporto priemones neblaivus, be to, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, trijų administracinių nusižengimų atveju nustatyta, jog J. A. vairuota transporto priemonė buvo neapdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Šios aplinkybės ypatingai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją. Tokios aplinkybės taip pat rodo, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio J. A., nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų darymo, jis linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. J. A. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi nubaudus asmenį pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonės, dalys ar įstatymų uždrausto veikos rezultatas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nepaisant to, daikto savininkas gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios praktikos yra laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011). Pagal formuojamą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnio (atitinka šiuo metu galiojančio ANK 427 str. 1 d.) pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas švelnesnės poveikio priemonės taikymas, tik kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010).

Teismo posėdžio metu transporto priemonės Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė I. B. paaiškino, jog automobilis registruotas jos vardu, tačiau ji pati teisės vairuoti transporto priemones neturi, automobiliu naudojasi jos sūnus, kuris šiuo metu jis atlieka karinę tarnybą, todėl tam laikui automobilis buvo išregistruotas ir neturėjo leidimo dalyvauti viešame eisme. Taip pat paaiškino, kad automobilį buvo perdavusi J. A., nes jis žadėjo automobilį suremontuoti. Transporto priemonės savininkė leidimo J. A. naudotis automobiliu, jį vairuoti nebuvo davusi, ką įvykio dieną veikė J. A. taip pat nežinojo, įvykio metu kartu su J. A. ji nebuvo. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog transporto priemonės savininkė I. B. nežinojo, kad su jai priklausančia transporto priemone bus padarytas administracinis nusižengimas, ji nedavė leidimo J. A. vairuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį ir neturėjo galimybės kontroliuoti pažeidėjo veiksmų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog transporto priemone Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojosi nežinant jos savininkei, automobilio savininkė buvo perleidusi automobilį pažeidėjui remonto tikslu ir nežinojo, jog su jai priklausančia transporto priemone bus padarytas administracinis nusižengimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, esant ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytam pagrindui, darytina išvada, kad ne pažeidėjui priklausantis turtas nekonfiskuotinas.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai J. A. atžvilgiu bus pasiekti už padarytus teisės pažeidimus paskyrus administracines nuobaudas – baudas, mažesnes nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalies, 415 straipsnio 1 dalies ir 415 straipsnio 2 dalies sankcijų vidurkis. Administracinės nuobaudos subendrintinos galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

J. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo;

- pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 70 Eur (septyniasdešimt eurų) baudą;

- pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir J. A. paskirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 17067022859 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.