- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 1-103-564/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01379-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Ieškovas
- P. B., M. R., A. P., J. Ū.
- Kaltinamasis
- V. U.
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė
2011 m. balandžio mėn. 28 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas aukštasis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistumas išnykęs kaltinamas pagal LR BK 228 str. 1d. ir 140 str. 1d., 228 str. 1d. ir 140 str. 1d., 228 str. 1d. ir 140 str. 2d., 228 str. 1d. ir 140 str. 1d., 233 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. U. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir dirbdamas valstybinėje įstaigoje–Marijampolės apskrities vaikų globos namuose auklėtoju ir teikdamas viešąsias švietimo bei socialines paslaugas viršijo savo įgaliojimus ir padarė nukentėjusiajai J. Ū. didelę neturtinio pobūdžio žalą, , tai yra 2008 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apskrities vaikų globos namuose, adresu Bendoriaus g. 7, Marijampolė apie 7 val., atėjęs į kambarį kuriame gyvena nepilnametė globotinė J. Ū. gim. (duomenys neskelbtini) , agresyviai nusiteikęs ir šaukdamas priėjo prie J. Ū. kaltindamas ją, jog ji 2008-11-30 vakare sumušė globotinę S. S. ir tyčia stūmė J. Ū. rankomis, kuri nuo stipraus postūmio nugriuvo ant lovos, o po to, J. Ū. atsikėlus nuo lovos ir traukiantis nuo V. U. prie sienos už televizoriaus bei prašant auklėtojo V. U., kad pastarasis jos daugiau nemuštų, V. U. pribėgo prie jos ir spyrė J. Ū. vieną kartą kojos keliu į pilvą bei keletą kartų kojos keliu sudavė smūgius jai į kojas, taip sukeldamas J. Ū. fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Be to kaltinamasis V. U. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir dirbdamas valstybinėje įstaigoje–Marijampolės apskrities vaikų globos namuose auklėtoju ir teikdamas viešąsias švietimo bei socialines paslaugas viršijo savo įgaliojimus ir padarė nukentėjusiajam M. R. didelę neturtinio pobūdžio žalą, tai yra 2009 m. rugsėjo mėn., tikslus laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, Marijampolės apskrities vaikų globos namuose, esančiuose Bendoriaus g. 7, Marijampolė, mažamečio globotinio M. R. gim. (duomenys neskelbtini) močiutei M. V. atvedus M. R. į globos namus pasiaiškinti, kodėl jis bėga iš Marijampolės apskrities vaikų globos namų, auklėtojas V. U., M. V. akivaizdoje priėjo prie M. R. vadindamas įžeidžiančiais žodžiais sugriebė ranka M. R. už drabužių apykaklės sprando srityje, jį pakėlė nuo kėdės ir trenkė atgal į kėdę, tuo sukeldamas M. R. fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis V. U. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir dirbdamas valstybinėje įstaigoje–Marijampolės apskrities vaikų globos namuose auklėtoju ir teikdamas viešąsias švietimo bei socialines paslaugas viršijo savo įgaliojimus ir padarė nukentėjusiajam P. B. didelę neturtinio pobūdžio žalą, tai yra 2009 m. lapkričio 24 d., apie 20.30 val., Marijampolės apskrities vaikų globos namuose, esančiuose Bendoriaus g. 7, Marijampolė, poilsio kambaryje Nr. 207, pasikvietęs nepilnametį globotinį P. B. gim. (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti dėl paimto kito nepilnamečio globotinio E. M. gim. (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefono, auklėtojas V. U. tyčia stūmė globotinį P. B. rankomis ir nuo šio postūmio pastarajam pargriuvus ant grindų, tyčia koja jį spardydamas sudavė smūgius P. B. į kairės pusės klubą ir šlaunį, po to sugriebęs ranka P. B. už rūbų pakėlė nuo grindų ir rankos kumštimi sudavė smūgius jam į galvos kairę pusę, bendrai padarydamas ne mažiau kaip šešiais poveikiais, globotiniui nepilnamečiui P. B., kraujosruvas galvoje, krūtinės-kairio peties srityje, odos nubrozdinimus veide, kakle, dešinėje rankoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, kaltinamasis V. U. siekė paveikti nukentėjusį asmenį, t.y. 2010 m. gegužės mėnesio pradžioje, Marijampolės apskrities vaikų globos namų patalpose, esančiose Bendoriaus g. 7, Marijampolė, turėdamas tikslą, jog nukentėjusysis nepilnametis vaikų globos namų auklėtinis P. B., gim. (duomenys neskelbtini) , duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-01379-09, kurioje V. U. įtariamas įgaliojimų viršijimu ir fizinio skausmo sukėlimu, duodamas P. B. 1 litą, o po to dar duodamas 2 litus, pažadėdamas ateityje nukentėjusiajam P. B. nupirkti mobiliojo ryšio telefoną, įkalbinėjo nukentėjusįjį P. B. duoti melagingus parodymus jo naudai, t. y. kad V. U. jo nemušė.
V. U. buvo kaltinamas tuo, kad viršijo įgaliojimus, tai yra 2009 m. laikotarpyje nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Marijampolės apskrities vaikų globos namų, esančių Bendoriaus g. 7, Marijampolė, globotiniams būnant stovykloje, esančioje Paliepgirių kelias 16, Palangoje, A. Z. sodyboje, auklėtojas V. U. motyvuodamas tuo, jog nepilnametis globotinis A. P. gim. (duomenys neskelbtini) pastūmė kitą vaiką, priėjęs prie A. P., tyčia vieną kartą ranka trenkė A. P. į dešinės rankos petį, taip sukeldamas A. P. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Įtariamojo V. U. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įgaliojimų viršijimas, fizinio skausmo sukėlimas nepilnametei globotinei J. Ū.
Kaltinamasis V. U. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2008-2010 m. dirbo Marijampolės vaikų globos namuose auklėtoju. Ryte atėjęs į darbą sužinojo, kad J. Ū. kartu su B. P. ir A. L. buvo atėjusi į jo auklėtinių S. ir R. kambarį, buvo sumušta S. Jis nuėjo pasiaiškinti pas J. Ū., pradarė jos kambario duris, J. Ū. stovėjo prie veidrodžio ir šukavosi. Jis pasakė J. Ū., kad ji daugiau nedrįstų ateiti į jų šeimyną ir nesikabinėtų prie Sandros, paklausė, ar J. Ū. suprato. Tuo metu į kambarį nebuvo užėjęs. Kitame kambaryje buvo A. B. ir matė. Po to užėjo į kambario vidų, užėjo už spintų, kuriomis atitvertas kambarys ir ten sėdėjusiai A. L. pasakė, kad tai liečia ir ją ir iš kambario išėjo. Jokio smurto nebuvo. Po to buvo posėdis, nes J. Ū. buvo pasiskundusi, tačiau posėdžio metu jis pasakė, kad pretenzijų neturi, niekas neįžvelgė jokio smurto, nes jo ir nebuvo. .
Nukentėjusioji J. Ū. parodė, kad ji gyveno Marijampolės vaikų globos namuose. Susimušė V. U. grupės auklėtinė su jos grupiokėmis. Sekančią dieną ryte, nepasibeldęs į jos kambarį įėjo V. U., neleido nieko pasiaiškinti, paklausė. ‚Kodėl sumušei Sandrą“ ir paėmęs už gerklės ją pastūmė, ji nukrito ant lovos. Po to ji atsistojusi priėjo prie televizoriaus, ir priėjęs V. U. jai stovinčiai keliu spyrė į pilvą ir kelis kartus į koją, smūgiai buvo normalaus stiprumo, labiausiai jautė, kai spyrė į pilvą. Tuo metu kambaryje buvo ir A. L.. Ji iš karto apie tai pranešė direktorei Žilinskienei, buvo atvažiavę iš vaikų teisių apsaugos skyriaus. Jos pas medikus apžiūrai niekas nevežė. Direktorė pasakė, kad V. U. parašęs paaiškinimą ir viską paneigęs. Tuomet ji pasakė, kad jeigu daugiau taip nebus, tai ji sutinka viską nutraukti. A. B. viską matė, tačiau pasakė, jog pasakys, kad nieko nematė. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo tenkinti.
Liudytoja A. L. parodė, kad po to, kai iš vakaro susimušė su sandra jos kambaryje, į jų kambarį, kur gyvena ji, J. Ū. ir B. P., atėjo auklėtojas V.U. ir užsipuolė Jurgitą- paėmė ją už kaklo ir stūmė, J. Ū. atsigulė ant lovos. Kai V. U. pasitraukė, J. Ū. atsikėlė ir nuėjo prie sienos, o V. U. priėjo prie Jurgos ir sudavė keliu jai į pilvą. Jurga prašė, kad baigtų, sakė, kad parašys tarnybinį. B. P. tuo metu kambaryje nebuvo. J. Ū. kilo mėlynė ant kaklo nuo suėmimo, kai stūmė. V. U. taip pat buvo priėjęs prie jos, pastūmė, jai nieko neatsitiko. A. B. šio konflikto metu praėjo pro jų kambarį, durys buvo atidarytos. Ji sakė, jog sakys, kad nieko nematė. Po to jos iš karto nuėjo pas socialinę pedagogę U. ir Jurgita parašė pareiškimą. Jurgita jai pati pasakė, kad parašys, jog viską matė ir daugiau mergaičių. Maždaug prieš mėnesį auklėtojos A. ir I. jai pasakė, jog ji sakytų, kad nieko nematė, kad buvo už spintos, kad jai už tai bus siurprizas. Auklėtoja A. sakė, kad jeigu ji taip nesakys, tai visis auklėtojai nusistatys prieš ją.
Liudytoja L. A. parodė, kad A. L. yra jos grupėje. Iš karto po konflikto kalbėjo su A. L. ir ji jai sakė, kad nieko nematė, tuo metu buvo spintoje. Ji A. L. liepė sakyti tik tiesą, jokių siurprizų nežadėjo, melagingų parodymų neliepė duoti.
Liudytoja N. I. parodė, kad A. L. yra jos šeimynos mergaitė, prieš posėdį apie bylą su ja nekalbėjo, pokalbio apie tai, kad ji turi sakyti, jog nieko nematė, kad buvo už spintos, nebuvo. A. L. taip sako, nes bijo J. Ū., kuri visada daro poveikį kitiems vaikams, juos muša ir kitaip agresyviai elgiasi bei neklauso darbuotojų. Pati A. L., kai vyko svarstymas jai sakė, kad nematė, kad buvo už spintos.
Liudytoja S. S. parodė, kad maždaug prieš metus pas ją į kambarį atėjo A. L., B. P. ir J. Ū., jos susimušė, A. L. jai išplėšė auskarus. Ji apie tai pasakė naktinei auklėtojai Marijai, o sekančios dienos ryte apie tai kalbėjo su auklėtoju V. U.. Po to sugrįžus iš mokyklos, būdama valgykloje girdėjo, kaip A. L. šnekėjo, kad V. U. sumušė J. Ū., be to vaikai šnekėjo, kad ją smaugė. Pati ant J. Ū. jokių sumušimo žymių nematė.
Liudytoja D. R. parodė, kad žino, jog buvo sumušta S. S., ją daugiausia mušė A. L.. Sandra pasiskundė „naktinėlei“, o ar auklėtojas V. U. aiškinosi, kas įvyko, ji nežino.
Liudytoja A. B. parodė, kad prieš kelis metus ryte atėjusi į darbą iš naktinių auklėtojų sužinojo, kad įvyko konfliktas tarp jos ir kitos grupės mergaičių-B. P., J. Ū. ir S. S.. Būdama gretimame kambaryje girdėjo, kad V. U. aiškinasi, kodėl vyko muštynės, priėjusi pamatė, kad V. U. buvo įėjęs į J. Ū. kambarį, jie abu pakeltu tonu kalbėjo ir ji nuėjo į mažųjų kambarį rengti vaikų. Po to Jurgita skundėsi, kad ją barė, kad ji nekalta. J. Ū. daro labai didelę įtaką kitiems vaikams. Be to Jurga jai sakė, kad direktorė Ž.jai pasakiusi, kad jeigu laimės bylą, tai gaus 5000 litų.
Liudytojas V. Z. parodė, kad 2008 m. rudenį ar žiemą dalyvavo Marijampolės vaikų globos namuose vykusiame pasitarime dėl konflikto tarp V. U. ir J. Ū.. J. Ū. pasakojo, kad atėjęs auklėtojas dėl to, kad ji buvo nusikaltus, spyrė ir stūmė ją, kad ji pargriuvo ant lovos. Ar buvo likę kokios nors žymės ant J. Ū. kūno, neapžiūrinėjo, ji pati to nepasakė. Ar V. U. dėl to prisipažino ir ką jis aiškino- neatsimena. J. Ū. pasakė, kad nenori, jog tokie atvejai pasikartotų, norėjo, kad įvykis nebūtų viešinamas. Kuo baigėsi svarstymas –nežino.
Liudytoja Z. U. parodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. buvo pasitarimas dėl konflikto tarp V. U. ir auklėtinės J. Ū.. Ū. kreipėsi, kad ją auklėtojas buvo paėmęs už kaklo, smaugė, spyrė. Ką kalbėjo V. U., ji negirdėjo. Šio svarstymo metu jie susitaikė, J. Ū. atleido V. U..
Liudytoja V. Ž. parodė, kad 2008 m. spalio mėn. ryte atėjusi į darbą pamatė, kad grupė mergaičių- J. Ū., B. P., A. L. ir dar viena mergaitė nenuėjusios į mokyklą. J. Ū. pasakė, kad auklėtojas V. U. įsiveržęs į jos kambarį, prieš ją smurtavo- smaugė, pargriovė ant lovos, smūgiavo keliu, kad tai matė A. L. taip pat matė auklėtoja A. B., bet ji pasakiusi, kad nieko nesakys, kad matė. Jai pačiai A. B. sakė, kad matė labai trumpai kaip auklėtojas Jurgitą parmetė ant lovos. Ant J. Ū. smurto žymių nebuvo. V. U. nepripažino, kad mušė Ū., sakė, kad barė žodžiu. J. Ū. prašė svarstymą nutraukti, nurodydama, kad auklėtojas daugiau taip nesielgtų, pirma viską išsiaiškintų. Auklėtojas V. U. buvo įspėtas, kad daugiau taip neišelgtų.
Iš J. Ū. paaiškinimo seka, kad ji nurodžiusi, 2008-12-01 auklėtojas V. U. įėjo į kambarį, pradėjo ją smaugt, tą matė kitame kambaryje buvusi auklėtoja A. B., tačiau ji sakė kad sakys, jog nieko nematė. ( b. l. 59, t. 1 ).
Iš Marijampolės apskrities vaikų globos namų 2008-12-05 direkcinio pasitarimo protokolo seka, kad svarstytas konfliktas tarp „Versmės“ auklėtojo V. U. ir „Saulutės“ šeimynos auklėtinės J. Ū.. Svarstymo metu auklėtojas V. U. pripažino, kad dėl įvykusio konflikto tarp jo auklėtinės S. S. ir kitų mergaičių, jis nuėjo į „Saulutės“ ir „Pasakos“ šeimynų mergaičių kambarius ir garsiai barėsi. Auklėtinė J. Ū. kalbėjo, kad jos manymu auklėtojas V. U. pasielgė blogai, nes nieko neišsiaiškinęs, atėjęs ryte į jų šeimynos mergaičių kambarį ne tik garsiai barėsi, bet ją užsipuolė, naudojo fizinę jėgą ( smaugė, spardė ). Direktorė kalbėjo, kad Jurgita tą patį rytą buvo apžiūrėta medikų, tačiau jie jokių žymių ant mergaitės kūno nerado. Po ilgų pokalbių ir diskusijų auklėtojas V. U. susitaikė su auklėtine J. Ū., J. Ū. paprašė, kad būtų nutraukta V. U. svarstymo eiga. Pasitarimo metu nutarta: auklėtojui V. U. padaryta pastaba ir įspėtas, kad toks elgesys yra netinkamas pedagogui. ( t. 1, b. l. 58 ).
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Kaltinamasis V. U. dėl šios nusikalstamos veikos, kaip ir dėl kitų jam inkriminuotų, neprisipažino, švelnindamas situaciją, kad tik žodžiu barėsi su nukentėjusiąja. Netikėti nukentėjusiosios J. Ū. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Ji iš karto dėl V. U. veiksmų kreipėsi į direktorę, vyko svarstymas, kurio metu ji taip pat pasakojo apie auklėtojo V. U. smurtinius veiksmus. Jos parodymus patvirtina liudytojos A. L. nuoseklūs parodymai, iš dalies ir liudytojos Ž. parodymai. Kaip seka iš liudytojos Ž. parodymų, jai A. B. sakiusi, jog įvykį matė trumpai, matė, kaip V. U. parmetė J. Ū. ant lovos. Nors smurto požymių ant J. Ū. nekonstatuota, tačiau nukentėjusioji J. Ū. tuo metu buvo nepilnametė, vaikų globos auklėtinė, administracija jos medikų ar ekspertų apžiūrai nepasiuntė. Niekuo nepagrįsti liudytojų nurodomi motyvai, kad J. Ū. gali melagingai apkaltinti V. U. dėl galimo ieškinio priteisimo, kadangi tuo metu, kai ji pranešė apie panaudotą smurtą, kai vyko svarstymas, joks civilinis ieškinys dar nebuvo pareikštas ir apie tai nebuvo sprendžiama. Nors J. Ū. apibūdinama kaip konfliktinė asmenybė, tačiau ji Marijampolės vaikų globos namuose gyveno ilgą laiką ir nėra nustatyta, kad būtent kaltinime nurodytu laiku ji turėjo priežastį apkalbėti ir apkaltinti auklėtoją V. U..
Kaltinamasis V. U., dirbdamas Marijampolės apskrities vaikų globos namuose auklėtoju, teikdamas viešąsias švietimo ir socialines paslaugas, vykdydamas darbinę veiklą panaudojo fizinį smurtą globotinės atžvilgiu ir tuo viršijo savo įgaliojimus. Jo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala- jai sukeltas fizinis skausmas, ji buvo pažeminta. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, šių pasekmių atsiradimą apima LR BK 228 str. 1d., todėl kaltinamojo V. U. veika kvalifikuotina tik pagal LR BK 228 str. 1d. ir papildomai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1d. nereikia
Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas nepilnametės nukentėjusiosios J. Ū. interesus, pareiškęs 5000 litų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji J. Ū. civilinį ieškinį palaikė. Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos. Kaltinamasis ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažįsta, nurodydamas, jog jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Teismas aukščiau aptartais įrodymais sprendė, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis V. U. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką nukentėjusiosios atžvilgiu. Iš nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, stresą, kadangi smurtą jos atžvilgiu naudojo auklėtojas, kuris privalo ginti ir saugoti ugdytinių interesus, smurtą prieš nepilnametę panaudojo vyras. Visa tai vertinama kaip neturtinė žala. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad jokių liekamųjų reiškinių nekonstatuota, nukentėjusiosios fizinei sveikatai nebuvo pakenkta. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 1000 litų, todėl ieškinys mažintinas ir priteistina J. Ū. 1000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.).
Įgaliojimų viršijimas bei fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui globotiniui M. R.
Kaltinamasis V. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2005 m. jis buvo M. R. auklėtojas. Mantas buvo probleminio elgesio- bėgdavo iš mokyklos, vaikų globos namų, jis buvo keistas, mokslai sunkai sekėsi. Eilinį kartą močiutė atvedė Mantą į globos namus ir Mantas turėjo parašyti paaiškinimą, kodėl bėga. Mantas rašė paaiškinimą, o jis kalbėjosi su močiute. Buvo kalba, kad Mantą reikia patalpinti į saugesnes sąlygas, turėjo galvoje Kazlų Rūdos specialią mokyklą. Jis M. R. nei kėlė už rūbų, nei mušė. Kodėl Mantas aiškina kitaip, jis negali pasakyti, su Mantu santykiai buvo geri.
Nukentėjusysis M. R. parodė, kad V. U. buvo jo auklėtojas. Močiutė M. V. jį, pabėgusį iš globos namų, parvedė atgal, pyko ant jo, kad raktus buvo paėmęs, vadino vagimi. Jis poilsio kambaryje auklėtojui V. U. rašė paaiškinimą, kodėl ir kur bėga iš globos namų. Kartu buvo ir močiutė M. V.. V. U. rodė pirštu kur rašyti. Kai jis parašė, V. U. paėmė nugaros srityje už rūbų, iškėlė jį, kad žemės nesiekė, po to paleido ir jis įkrito į kėdę. V. U. jam sakė, kad tavo vieta K. R.. Kai jį pakėlė, jam truputį skaudėjo kaklą, po to skaudėjo šoną, nes kai paleido, jis pataikė į kėdę. Močiutė pergyveno, jai kraujas iš nosies prasimušė. Kai jis parašė paaiškinimą, močiutė išėjo ir jie liko su V. U., kalbėjosi gražiai. Pas gydytojus nesikreipė.
Liudytoja M. V. parodė, kad M. R. yra jos anūkas, jis gyvena Marijampolės vaikų globos namuose. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau kai pradėjo gyventi su dideliais vaikais, kurie prie jo lįsdavo, neleisdavo išsimiegoti, Mantas pabėgdavo, pareidavo pas ją į Igliauką. Ji parvedė M. R. į globos namus, auklėtojas V. U. jį išbarė, įpyko ant jo, sakė, kad išveš į Kazlų Rūdą, į atsilikėlių mokyklą. V. U. įpykęs paėmė sėdinčiam Mantui už apykaklės, pakėlė jį suėmęs už megztinio ir pasodino. Vaikas nesusimušė, nenukrito. Ji išsigando, galvojo, kad muš Mantą, jai prasimušė kraujas ir ji išėjo. Po to Mantas buvo išvežtas į Kazlų Rūdos specialiąją mokyklą.
Liudytoja N. I. parodė, kad ji matė, kaip į globos namus buvo atėjusi M. R. močiutė, ji rėkė ant M. R., jį mušė rankine. Tada įsiterpė V. U., jie prie kambario durų aiškinosi, kalbėjo gražiai. Kas vyko kambaryje, ji nematė, bet M. R. ir močiutė greitai išėjo.
Teismas sprendžia, kad, nors kaltinamasis V. U. kaltu neprisipažino, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos M. V. parodymais. Kaltinamasis jokių aplinkybių, dėl ko jį galėtų šie asmenys apkalbėti nenurodė ir tokių aplinkybių įrodymų tyrimo metu nenustatyta. Liudytoja N. I. kas vyko kambaryje pas auklėtoją nematė, todėl jos parodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys kaltinamojo versiją. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo fizinę jėgą nukentėjusiojo atžvilgiu ir tai vertinama kaip smurtinis veiksmas. Iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad kaltinamasis įpykęs panaudojo tokį fizinį poveikį, kad suėmęs už rūbų kaklo srityje jį iškėlė, kad jis žemės nesiekė ir po to paleido į kėdę, nukentėjusiajam skaudėjo kaklą ir kaltinamojo, veiksmai, naudojant tokio stiprumo jėgą buvo nukreipti į fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam.
Kaltinamasis V. U., dirbdamas Marijampolės apskrities vaikų globos namuose auklėtoju, teikdamas viešąsias švietimo ir socialines paslaugas, vykdydamas darbinę veiklą panaudojo fizinį smurtą globotinio atžvilgiu, tuo viršijo savo įgaliojimus. Jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala- mažamečiui nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, jis buvo pažemintas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, šių pasekmių atsiradimą apima LR BK 228 str. 1d., todėl kaltinamojo V. U. veika kvalifikuotina tik pagal LR BK 228 str. 1d., ir papildomai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1d. neriekia.
Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas nepilnamečio nukentėjusiojo M. R. interesus, pareiškęs 5000 litų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis ir šiuo metu yra nepilnametis. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos. Kaltinamasis ieškinį dėl neturtinės žalos nepripažįsta, nurodydamas, jog jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Teismas aukščiau aptartais įrodymais sprendė, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis V. U. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu. Dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, kadangi smurtą jo –mažamečio -atžvilgiu naudojo auklėtojas, kuris privalo ginti ir saugoti ugdytinių interesus, ginti be tėvų globos likusius vaikus. Tačiau jokių liekamųjų reiškinių nekonstatuota, nukentėjusiojo fizinei sveikatai nebuvo pakenkta. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo nusikalstamų veikų pobūdį, apimtį, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 600 litų, todėl ieškinys mažintinas ir priteistina M. R. 600 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.).
Įgaliojimų viršijimas, fizinio skausmo sukėlimas bei poveikis nukentėjusiam asmeniui nepilnamečiui globotiniui P. B.
Kaltinamasis V. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gavo informaciją, jog P. B. pavogė telefoną iš M. ir fotografavo lytinius organus. Jis pasikvietė P. B. į poilsio kambarį, kuriame jau buvo pats E. M., M. B., naktinė auklėtoja L. A.. Visi sėdėdami kalbėjosi. P. B. prisipažino, kad pavogė telefoną, kad fotografavo. Tadai jis liepė jam stoti ir atsiprašyti. Povilui neatsistojus, jis paėmė jam už apykaklės iš nugaros ir jį pastatė. Povilas atsiprašė ir visi išėjo. Jis kaltinime nurodytų veiksmų Povilui neatliko. Pats Povilas jam sakė, kad tą dieną, kai jis kaltinamas kad mušė Povilą, jis nukrito nuo sūpynių, tačiau apie tai niekam nesakęs. Mėlynių ant vaikų kūno rasti galima bet kada, be to Povilas turi broliuką, kuris kabinasi, lipa ant jo, buvo susistumdymas tarp P. B. ir E. M. dėl to telefono. Iš kambario išsikraustyti Povilui jis neliepė. Jis jokio poveikio P. B. nedarė. Direktorė turėjo tikslą jį nušalinti, nes jis nesutiko pereiti iš auklėtojo į socialinius darbuotojus. P. B. vieną- du litus davė 2009 m. lapkričio mėn. elementams nusipirkti. Birželio 18 d. jis išėjo iš darbo, po to P. B. kartu su Sakalausku buvo atėję pas jį į namus, prašė paskolinti penkis litus telefono papildymui, jis paskolino. Prasidėjus tyrimui jis paskambino į globos namus socialinei darbuotojai, kad Povilas jam skolingas ir po to jam pinigus grąžino. Gegužės mėnesį P. B. pinigų nedavė, nepirko ir nežadėjo pirkti jam telefono, jokio poveikio P. B. nedarė.
Nukentėjusysis P. B. parodė, kad gyvena Marijampolės vaikų globos namuose. V. U. buvo jo auklėtojas. Jis buvo pavogęs M. telefoną. Auklėtojas sekančios dienos vakare jį pasikvietė į poilsio kambarį, klausė, ar žino, už ką pasikvietė. Kambaryje buvo ir E. M. bei Mantas. Jis atsakė, kad nežino, tada pradėjo jį stumdyti, paskui spardė- paėmė ranka už pilvo ir stūmė, jis parkrito ant žemės, ir pradėjo jį spardyt. Spyrė į kairį šoną du kartus. Po to jį pakėlė ir klausė, ar žino už ką gavo, ar daugiau taip darys, ir jam atsakius, kad ne, pakėlė jį už rūbų ir partrenkė ant fotelio, sudavė kumščiu į smilkinį, po to tampė už ausų. Liepė pasiimti patalynę ir eiti miegoti ant grindų, pasikloti koridoriuje ant žemės. Po to atėjo R. A., liepė eiti į kambarį, klausė, kas atsitiko ir jis A. papasakojo. Jis buvo sužalotas, ant šono buvo mėlynės. Sekančią dieną iš ryto pasakė direktorei, kad auklėtojas Vidas sumušė. Jį nuvedė pas sesutę, o ji nuvedė pas daktarus, kur jį apžiūrėjo. Po to kitom dienom buvo susitikęs su V. U., kai jis dar dirbo ir buvo jo auklėtojas, jis liepė sakyti, kad už megztuko patampė ir daugiau nieko nedarė. Teisybė, kad V. U. jį mušė. Apklausiamas pas teisėją bijojo sakyti kitaip, nes V. U. tada dar dirbo. Auklėtojas davė po litą, po du, sakė, kad nupirks telefoną. Sakė, kad jeigu sakys, kad jis nemušė, tai nupirks telefoną, kai išeis iš darbo, ir dar darbo duos pas jį namuose. Kad nukrito nuo sūpynių ir susimušė, pats V. U. taip liepė sakyti, jis pats auklėtojui taip nesakė. Auklėtojas Vidas klausė, ar jis sakė tyrėjui apie sūpynes, apie nukritimą žaidimų kambaryje, ir jis atsakė, kad sakė. Lapkričio-gruodžio mėn. nebuvo taip, kad mažesnis brolis jį apsikabinęs smaugdavo. Vasarą, kai V. U. jau nedirbo, buvo pasiskolinęs iš jo 5 litus, ir vėliau skolą atidavė.
Perskaitytuose LR BPK 276 str. 1d., 280 str., pagrindu ikiteisminio tyrimo teisėjui 2009-12-03 duotuose parodymuose ( t. 1, b. l. 77-78 ) P. B. parodęs, kad lapkričio 24d. auklėtojas Vidas jį, Evaldą ir Mantą pasikvietė į poilsio kambarį, klausė, ko jis atėjo į grupę, kodėl paėmė E. M. telefoną. Tada auklėtojas paėmė jį už megztinio ir pradėjo purtyti, klausė, ar žino, už ką purto. Jis atsakė , kad žino, kad už telefoną. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, bet tuo metu jis buvo nervuotas ir piktas ant auklėtojo, todėl pasakė, kad jį mušė. Prieš tai buvo su draugu susistumdęs. Ant kaklo žymės buvo likę nuo megztinio, nes megztinis labai graužė. Jis buvo prie sūpynių ir nuo jų nukrito labai stipriai. Kada buvo prie sūpynių- negali pasakyti. Auklėtojas jo atsiprašė, kad stipriai jį papurtė. Direktorė po šio įvykio buvo jį išsikvietusi ir liepė visą tiesą sakyti. Tyrėjai Vencienei tiesą sakė, tie parodymai teisingi. Į teisėjos klausimą atsakė, kad jį klausinėjo moteris iš policijos ir jis nesakė teisybės. Auklėtojas Vidas jo nemušė. 2010-06-08 duotuose parodymuose ( t. 5, b. l. 53-54 ) taip pat parodė, kad auklėtojas V. U. jo nemušė, tik patampė už megztinio. Po šio įvykio neprašė, kad šią situaciją kitaip pasakotų, pinigų nedavė, telefono nupirkti nesiūlė, kad sakytų kitaip negu buvo. Jis direktorei V. U. apkalbėjo. Su V. U. ir dabar bendrauja, nes jis dirba tuose vaikų namuose. Direktorė rašė pareiškimą ir rašydama klausinėjo jo, ar tai tiesa, ką ji rašo. Jis bijo sakyti tiesą, nes jam reikės grįžti į vaikų namus, kuriuose jis vis susitinka auklėtoją V. U.. Jis melavo sesei ir direktorei, kad V. U. jį mušė už pavogtą telefoną, kad davė pinigų ir žadėjo telefoną nupirkti. Po šių parodymų perskaitymo P. B. patvirtino, kad auklėtojas V. U. buvo prašęs jo sakyti, kad jis nemušė, teisingi parodymai, kur jis nurodo, kad auklėtojas jį mušė.
Liudytojas E. M. parodė, kad V. U. buvo jo auklėtojas. Tarp auklėtojo ir P. B. jokio konflikto nebuvo. Daugiau kaip prieš metus laiko iš jo buvo dingęs telefonas. Jis paklausė P. B., kur jo telefonas ir P. B. jį atnešė. Auklėtojui apie dingusį telefoną nesakė. Buvo apklustas ikiteisminio tyrimo metu. LR BPK 276 str. 1d. 2 ir 3 p., 4 d. pagrindu perskaitytuose parodymuose ( apklaustas 2009-11-30 tyrėjos, dalyvaujant auklėtojai J. J., t. 1, b. l. 96-97) jis parodęs, kad 2009-11-22, jam, Povilui, Mantui, auklėtojos pavaduotojai Laimai ir V. U. būnant poilsio kambaryje, auklėtojas Vidas pakeltu balsu aiškino P. B., kad vogti negalima. Auklėtojas priėjo prie sėdinčio Povilo, paėmė viena ranka už megztinio ir Povilą pakėlė nuo pufiko, liepė atsiprašyti. Povilas jo atsiprašė jie visi išėjo iš kambario. Jam matant auklėtojas Vidas Povilui nebuvo suėmęs už ausies ar mušęs. Apklaustas 2010-07-07, dalyvaujant socialinei pedagogei Z. U. ( t. 3, b. l. 10-11 ), parodė, kad būnant poilsio kambaryje, V. U. rankomis paėmė P. B. už abiejų ausų, klausė prisipažinti, kad paėmė E. M. telefoną. P. B. nieko nesakė, tuomet V. U. pastūmė P. B. ir jis nugriuvo ant žemės, gulinčiam spyrė keletą kartų į įvairias kūno vietas. Po to suėmė P. B. už rūbų ir pakėlė nuo grindų, P. B. verkė, atsiprašė, kad paėmė telefoną. Visa tai matė M. B. ir naktinė auklytė A. Jis pirmoje apklausoje davė neteisingus parodymus, nes nenorėjo išduoti auklėtojo V. U., nenorėjo būti skundikas. Dėl paimto telefono buvo susistumdę su P. B.. Teisiamojo posėdžio metu, perskaičius šiuos parodymus, paaiškino, kad teisingi pirmosios apklausos metu duoti parodymai, kodėl antri parodymai neteisingi- nežino. Jam socialinė darbuotoja, kuri dalyvavo apklausoje, prieš apklausą sakė, kad „ant jo nusirašys parodymai“, kad jis sumušė Povilą, todėl taip sakė. Liudytoja Z. U. parodė, kad ji dalyvavo tyrėjai apklausinėjant E. M.. Ji E. M. sakė, kad sakytų tiesą, o ką turi pasakoti- nesakė. Kad jis bus apkaltintas- nesakė. Po šių liudytojos Z. U. parodymų liudytojas E. M. parodė, kad ši darbuotoja jam liepė sakyti tiesą, o jis buvo suplanavęs sakyti kitaip, ir galvojo, kad „ant jo nusirašys“.
Liudytojas M. B. parodė, kad V. U. buvo jo auklėtojas. P. B. buvo paėmęs E. M. telefoną, pridarė nepadorių nuotraukų. Evaldas atsiėmė telefoną ir nuotraukas parodė auklėtojui. Auklėtojas Vidas pasikvietė jį, Evaldą, Povilą, dar buvo naktinė auklėtoja Laima, ir liepė Povilui atsiprašyti. Povilas atsiprašė ir viskas, auklėtojas tik kalbėjo, Povilui nieko nedarė. Kuris pirmas išėjo, nežino. Buvo apklaustas tyrimo metu, parodymai turėtų būti vienodi. LR BK 276 str. 1d. 3 p. pagrindu perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t. 1, b. l. 88-89, apklausos metu 2009-12-03 P. B. parodė, kad auklėtojas V. U. aiškindamasis, kodėl Povilas paėmė svetimą telefoną ir prifotografavo, pakėlė Povilą už rūbų, už kairio peties ir liepė atsiprašyti, o paskui vėl pastatė ant žemės. Povilas atsiprašė ir jie išėjo. Jis pats sužalojimų ant Povilo kūno nematė, iš kur jie atsirado-nežino. Lapkričio 24 d. vakare E. M. Povilą suėmęs už rūbų pakratė dėl paimto telefono, tačiau jokių smūgių nesudavė. Tokius pačius parodymus davęs ir tyrėjai, apklaustas 2009-11-30 ( t. 1, b. l. 84-85). Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad parodymai, jog auklėtojas V. U. pakėlė Povilą už megztuko teisingi, buvo tai pamiršęs.
Liudytoja L. A. parodė, kad auklėtojas V. U. pasikvietė ją, E. M., P. B., atėjo P. B. ir klausė P. B., kas privertė vogti telefoną. P. B. nieko nepasakė, tai V. U. paėmęs Povilui už rankovės, už kaklo prie apykaklės liepė atsiprašyti. Povilas atsiprašė. Ji pirmoji išėjo iš kambario, vaikai ėjo paskui. Ji tą naktį išvedė Povilą į kitą kambarį, kad ramiau būtų. Povilas prieš dvi dienas buvo sužalotas, gal kaklas, aiškinosi nuo ko, tačiau jis nieko nesakė.
Liudytoja V. Ž. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn. ji laikinai ėjo Marijampolės vaikų globos namų direktorės pareigas. Lapkričio 25 d. pas ją į kabinetą įėjo P. B. su seserim Gintare ir P. B. ir pasakė, kad jis buvo paėmęs E. M. telefoną, po to jam grąžino ir jie susitaikė, o vakare atėjęs auklėtojas Vidas jį sumušė, rodė sumušimo žymes. Povilo abi ausys buvo su mėlynėm. Pavaduotoja N. S. taip pat sakė, kad ji girdėjo vaikų replikas, kad sumušė Povilą. Slaugytoja Povilą nuvedė pas vaikų gydytoją, po to pas LOR gydytoją ir ekspertus. Ji pati telefonu kalbėjo su auklėtojo padėjėja L. A., kuri jai pasakė, kad negerai Vidas padarė, kad Povilas labai verkė, ji neneigė, kad V. U. mušė P. B.. Buvo atvykusi Marijampolės apskrities viršininko administracijos specialistė, kuri taip pat bendravo su P. B. ir jis papaskojo tą patį, ką ir jai. Sekančios dienos ryte atvykęs V. U. pasakė, kad padarė gėdą, pridarė rūpesčių. Jis pasakojo, kad tik papurtė už megztinio, kad jam gresia „lygtinai“ , kad geriau jį atleisti iš darbo. Po pietų vykusiame posėdyje V. U. neprisipažino, mušė P. B., sakė, kad tik papurtė. Parėjusią vasarą „Maximos“ parduotuvės aikštelėje susitikus su P. B. , jis pats pasigyrė, kad tuoj turės naują telefoną. Jai kilo įtarimas, kad jis planuoja vagystę, o Povilas pasakė, kad auklėtojas Vidas, kai išeis iš vaikų namų, nupirks jam telefoną ir sakė jam „žinai, ką turi teisme pasakyti“. Po to darbe kalbėjosi su Povilu, už ką auklėtojas Vidas jam žada nupirkti telefoną, Povilas sakė, kad už tai, kad sakytų, jog jo auklėtojas nemušė. Ji dėl to parašė pareiškimą policijai. V. U. tuo metu dar dirbo jų įstaigoje. Kartą Povilas paaiškino, kad su auklėtoju Vidu susitaikė, kitą kartą sakė, kad jis susimušė, kai nukrito nuo sūpynių. Kai ji jam pasakė, kad nepanašu į tiesą, nes kaip jis taip galėjo nukristi nuo sūpynių, kad ausys buvo mėlynos, tada jis pasakė, kad taip kalbėti prašė auklėtojas Vidas. Taip pat sakė, kad V. U. davė pora kartų pinigų, kad žadėjo Povilui darbo.
Liudytoja N. S. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn. atėjus į darbą į Marijampolės vaikų globos namus, foje stovėjo keletas vaikų ir R. A. pasakė, kad vakar buvo muštynės, kad pažiūrėti į P. B. ir viskas bus aišku. Ji pasikvietė P. B., matė, kad ant ausų lyg mėlynės, jis sakė, kad vyko konfliktas su auklėtoju, kad pavogė telefoną iš M. Kas įvyko- nepasakojo. Ji suprato, kad įvyko konfliktas šeimynoje, neklausė, kas taip padarė, su auklėtoju ir gi nesiaiškino, kas įvyko, nes jie patys tyrimo negali atlikti. Sekančią dieną vyko susirinkimas. V. U. sakė, kad nesusivaldė, kad buvo labai įpykęs, aiškindamasis dėl telefono vagystės liepė vaikui sėstis, pakratė jį. Vėliau ji bandė atlikti vidinį tyrimą, tačiau medžiaga dingo, ką pasakojo vaikai, neatsimena. Praėjus kažkiek laiko, ji atėjusi pas direktorę į kabinetą matė, kad kabinete sėdėjo P. B. , o direktorė Ž. perskaitė raštą ir klausė P. B., ar teisingai surašyta ir jis atsakė, kad teisingai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji nurodžiusi, kad pareiškime buvo parašyta, kad auklėtojas V. U. prašė Povilo, jog jis pasakytų, kad jo nemušė, o tik patampė už rūbų ir jam jis nupirks už tai telefoną.
Liudytoja Z. U. parodė, kad ji buvo pas direktorę kabinete, kai direktorė kalbėjo su P. B., direktorė perskaitė, ką surašė ir Povilas sakė, kad teisingai viskas parašyta- kad buvo susitikę prie „Maximos“, kad auklėtojas jam davė litą ar du.
Iš 2010-05-17 P. B. pareiškimo matyti, kad jame nurodyta, jog P. B. praneša, kad auklėtojas V. U. vaikų globos namuose klausė jo, ar jis žino ką jam sakyti, prašė sakyti, kad jis jį tik patampė už megztinio ir apibarė, bet nemušė. Tada sakė, kad kai jis išeis iš vaikų namų, tada nupirks jam naują telefoną. Kelis kartus davė kelis litus, P. B. jo pinigų neprašė, jis davė pats. Visa tai iš jo žodžių surašė l.e. direktoriaus pareigas V. Ž., soc. pedagogė Z. U. ir pavad. soc. darbui N. S., pasirašęs P. B. ( 5 t. b.l. 38)
Liudytoja A. V. parodė, 2009-11-25 ryte atėjus į darbą į Marijampolės vaikų globos namus, direktorė pasakė, kad sumuštas P. B.. Ji apžiūrėjo P. B. ir matė ant kaklo nubrozdinimus, ant mentės buvo kraujosruva, ant ausų kaušelių-mėlynės. Ji P. B. nuvedė pas šeimos gydytoją J. B., kuri P. B. apžiūrėjo ir kuriai jis pasakė, kad jį auklėtojas sumušė, kad tampė už megztinio, spardė, tampė už ausų. Po to P.B. nusiuntė į konsultacinę polikliniką, kur apžiūrėjęs traumatologas nusiuntė pas ausų gydytoją, kuris apžiūrėjo ir parašė, kad sužalojimų nėra. Matėsi viena dvi mėlynės ant ausų, medikamentinio gydymo nereikėjo ir gydytojas sakė, kad rašo jog sveikas. P. B. taip pat pristatė pas ekspertą D. I..
Liudytoja J. B. parodė, kad 2009-11-25 pas ją gydymo įstaigą kreipėsi P. B., kurį atvedė A. V.. Buvo patinęs P. B. žandas dėl danties, o ant ausies kaušelio, kaklo, peties matėsi kraujosruvos. Pats berniukas pasakojo, kad iš vakaro jį sumušė auklėtojas už tai, kad atėmė telefoną iš kito auklėtinio. Ji pranešė policijos pareigūnams ir nusiuntė P. B. į ligoninę pas specialistus.
Liudytojas A. R. parodė, kad jis pasirašęs 2009-11-25 išrašą iš medicininių dokumentų. Rašė seselė pagal jo diktavimą, parašyta, kad ausų būgneliai sveiki, ausų kaušeliai be pakitimų. Jei būtų matęs sužalojimus, būtų užrašęs. Medicininiuose dokumentuose ( T 5, b. l. 9 –išrašas iš medicininių dokumentų, pasirašytas gyd. A. R.) nurodyta be kitų įrašų, kad ausų kaušeliai be pakitimų, mėlynių nėra, sveiki, ( t. 2, b. l. 78- P. B. asmens sveikatos istorijoje esantis įrašas, pasirašytas gyd. A. R. )- ausų kaušeliai ir skruosto oda švari.
Liudytoja J. J. parodė, kad iš auklėtojos L. A. sužinojo, kad ji P. B. buvo iškėlusi miegoti į kitą kambarį, nes jis buvo pavogęs telefoną ir pridaręs negražių nuotraukų. Povilas nieko jai nepasakojo, kas įvyko tarp jo ir auklėtojo, tik apie telefoną pasakojo. Kiti vaikai sakė, kad auklėtojas juos susišaukęs barė, nesakė, kad mušė. Mano, kad V. U. apkaltintas nepagrįstai, kolektyve buvo nepasitenkinimas direktore, V. U. drąsiausiai išsakydavo savo nuomonę.
Liudytojas R. A. parodė, kad jis gyveno Marijampolės vaikų globos namuose. E. M. jam pasakė, kad V. U. mušė Povilą Atėjęs į antrą aukštą rado P. B. su patalyne gulintį prie žaidimų kambario. Jis nusivedė P. B. į jo kambarį ir klausė, kas atsitiko. Matėsi, kad P. B. bijo. Paklausus ar jį mušė, jis linktelėjo. Paklausus kur, jis rodė į kaklą. Sakė, kad į žemę jį trenkė, tąsė. Ryte jis nuvedė P. B. pas pavaduotoją. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, buvo apklaustas iš karto po įvykio, dabar nelabai atsimena. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 100-101- parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu ) jis parodęs, kad 2009-11-24 apie 21 val. E. M. pasakė, kad auklėtojas V. U. sumušė P. B. už tai, kad buvo paėmęs svetimą telefoną- pakėlė P. B. už ausų, parmetė ant grindų, spardė. Prie žaidimų kambario jis rado gulintį P. B., kuris pasakė, kad jam liepė auklėtojas Vidas. Kai P. B. nusivedė į jo kambarį, Povilas rodė, kad auklėtojas jam mušė per galvą, spyrė į krūtinę, taip pat matėsi paraudimai kakle.
Liudytoja V. M. parodė, kad dirbdama Marijampolės apskrities viršininko administracijoje kuravo vaikų globos namus. Pavaduotojas gavo anoniminį skambutį, kad globos namuose sumuštas vaikas. Ji nuvyko į Marijampolės vaikų globos namus, direktorė Ž. pakvietė vaiką. Matėsi, kad vaiko ausys mėlynos. Vaikas pasakojo, kad auklėtojas V. U. jį tampė už ausų, už drabužių, jam buvo liepta miegoti koridoriuje. Ji liepė direktorei paimti paaiškinimą iš V. U.. Paaiškinime V. U. buvo parašęs, kad jis tampė P. B. už drabužių, nes buvo pavogęs telefoną ir jis nesusivaldė. Auklėtojo padėjėja paaiškinime rašė, kad ji situaciją žinojo, kad pakėlė P. B. nuo žemės ir nuvedė į kambarį.
V. U. paaiškinime, rašytame 2009-11-26, Marijampolės apskrities vaikų globos namų direktorei, nurodęs, kad aiškinantis grupės kambaryje dėl telefono vagystės, jis, norėdamas P. B. pasodinti, patempė žemyn už megztuko, jis dar iš karto neatsisėdo. Vėliau jį vėl tempdamas už megztuko pakėlė, kad atsiprašytų. Jis P. B. nemušė ir nespardė ( t, 1, b. l. 21) .
Iš 2009-11-27 specialisto išvados Nr. G 1013/09(09), kurioje nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2009-11-25, matyti, kad P. B. apžiūrėtas ir jam konstatuota kraujosruvos galvoje, krūtinės-kairio peties srityje, odos nubrozdinimai veide, kakle, dešinėje rankoje, sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, ne mažiau 6 poveikiais, galimai 2009-11-25, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Mažai tikėtina, jog konstatuotus kūno sužalojimus P. B. galėjo pasidaryti pats. Aprašomojoje dalyje nurodyta, jog kraujosruvos taip pat matosi dešinės ausies kaušelyje visame plote, kairės ausies kaušelio vidurinėje dalyje (1 t., b.l. 61).
Iš nukentėjusiojo P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad jis 2009-12-03, po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė Marijampolės vaikų globos namų kambarį Nr. 207 bei fotelį šiame kambaryje, kur jis sėdėjo, kai prie jo priėjo auklėtojas V. U., paėmęs už megztinio jį pakėlė bei laikydamas ranka už megztinio jį papurtė ( 1 t. b.l. 69-74).
Iš liudytojo M. B. 2009-12-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad liudytojas parodė Marijampolės vaikų globos namų kambarį Nr. 207 bei fotelį šiame kambaryje, kur jis sėdėjo, taip pat nurodė vietą, kur sėdėjo P. B., kai prie jo priėjo auklėtojas V. U. ir suimdamas už megztinio kairės peties jį pakėlė bei pasivedęs į šoną laikydamas už megztinio jį papurtė. (1 t. b.l. 90-95).
Iš 2009-11-26 pedagogų tarybos posėdžio protokolo seka, kad buvo svarstytas auklėtojo V. U. konfliktas su ugdytiniu P. B.,. Svarstymo metu V. U. teigė, kad aiškinantis situaciją dėl E. M. telefono vagystės ir fotografavimo šiuo telefonu jis nesusivaldė ir paėmė ugdytinį P. B. už megztinio, timptelėjo norėdamas pasodinti. Jis vaikui sakęs, kad tokiems verta pamiegoti atskirai, kad apmąstytų savo poelgį ir auklėtinis šiuos žodžius galėjo suprasti tiesiogiai. Pasitarimo metu buvo svarstoma, ar tai nėra vaikų keršto akcija. V. U. rekomenduota išklausyti konfliktų sprendimo, streso valdymo ir kitus psichologinius seminarus (t 2 , b. l. 122-124).
Iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos duomenų seka, kad 2009-12-02 Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-529 „Dėl komisijos galimam vaiko teisių pažeidimui Marijampolės apskrities vaikų globos namuose ištirti, sudarymo“ sudaryta komisija atliko tyrimą ir nustatė pažeidimus, tame tarpe įvertinę V. U. ir auklėtojo padėjėjos L. A. paaiškinimus sprendė, jog matyti, kad auklėtojas naudojo prievartą prieš auklėtinį P.B., tuo neužtikrino auklėtinio fizinio ir psichologinio saugumo ( t 6 , b. l. 32-35).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Kaltinamasis V. U. savo kaltės nepripažino, kaip ir dėl kitų jam inkriminuotų veikų, nurodydamas, kad tik paėmęs už apykaklės P. B. pastatė, kad atsiprašytų, poveikio P.B., kad duotų melagingus parodymus, nedarė. Mano, kad apkaltintas nepagrįstai, buvo konfliktai su kitais auklėtiniais, tame tarpe ir R. A., bei negeri santykiai su direktore Žilinskiene. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tikėti kaltinamojo versija dėl direktorės suinteresuotumo jį apkaltinti, nes, kaip seka iš bylos medžiagos, direktorė Ž. ėmėsi priemonių šiam įvykiui ištirti tą pačią dieną, kai tik P. B. jai pasiskundė, o ne praėjus kažkuriam laikui, pasinaudojusi šia situacija apkaltino V. U.. Tyrimą atliko ne direktorė, o iš karto tyrimo veiksmus atkliko ikiteisminio tyrimo įstaiga- pirmoji P. B. apklausa, kurioje jis papasakojęs apie jo atžvilgiu V. U. panaudotą fizinį smurtą atlikta 2009-11-25, dalyvaujant vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui V. Z.. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiojo, liudytojų, betarpiškai mačiusių įvykį, paties V. U. parodymai nebuvo nuoseklūs. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai visą laiką gyveno tuose pačiuose vaikų globos namuose, kur ir po pareikštų kaltinimų auklėtoju dirbo kaltinamasis V. U., globotiniai iš dalies buvo priklausomi nuo auklėtojo. Esant tokiai situacijai, sprendžiant parodymų patikimumo, teisingumo klausimus, ypatingas dėmesys skiriamas iš karto po įvykio surinktiems duomenims. Kaip seka iš teismo medicinos specialisto išvados, liudytojų B. ,V., Ž., bešališkos liudytojos M. parodymų, sekančią dieną- 2009-11-25 ant P. B. kūno buvo matomi sužalojimai, P. B. tą pačią dieną buvo apžiūrėtas ne tik gydytojų, bet ir teismo med. specialisto, kuris konstatavo sužalojimus- kraujosruvos galvoje, krūtinės-kairio peties srityje, odos nubrozdinimai veide, kakle, dešinėje rankoje. Liudytojo A. R. parodymai ir jo surašyti medicininiai dokumentai yra prieštaringi- asmens ligos istorijoje tik pažymėta, kad ausų kaušeliai švarūs, o jau išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ausų kaušeliai be pakitimų, mėlynių nėra, sveiki. Liudytoja A. V. parodė, kad ausų kaušeliams medikamentinio gydymo nereikėjo. Tokie prieštaringi įrašai, kurių pagrindu liudytojas davė parodymus teisme, negali būti vertinami kaip patikimi, jog jokių sužalojimų P. B. ausyse nebuvo, kadangi tiek bešališkų liudytojų, tiek medicinos specialisto išvada kategoriškai tokie sužalojimai konstatuoti. Nors kaltinamasis V. U. parodė, kad tokių sužalojimų, kurie konstatuoti P. B. galima rasti ir pas kitus vaikus dėl jų judrumo, tarpusavio santykių, tačiau byloje jokių įrodymų, kad P. B. šiuos sužalojimus padarė kiti asmenys nenustatyta. Tiek E. M., tiek M. B. parodė, kad dėl telefono P. B. ir E. M. tik susistumdė ir pasitampė už rūbų. Niekuo nepagrįsta ir netikėtina kaltinamojo gynybinė versija, kad nukentėjusiajam sužalojimai kaklo srityje galėjo atsirasti dėl to, kad jo mažametis brolis dažnai lipa ant jo. Tiek nukentėjusysis keisdamas parodymus, tiek kaltinamasis parodė, kad P. B. galėjo susižaloti ar susižalojo krisdamas nuo sūpynių. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo tik pasakė, kad susižalojo krisdamas nuo sūpynių, kada tai buvo- negalėjo pasakyti, kaltinamasis V. U. parodė, kad jam sakė, jog tą pačią dieną, kai jis kaltinamas, liudytoja L. A.,-kad prieš pora dienų, taigi šie parodymai nesutampa. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog mažai tikėtina, kad P. B. jam konstatuotus sužalojimus galėjo pasidaryti pats. Kiti apklausti liudytojai apie tai, kad P. B. jau buvo susižalojęs iki jo konflikto su kaltinamuoju, nenurodė. Iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad taip sakyti jo prašė V. U.. Esant šiems įrodymams teismas sprendžia, kad ši kaltinamojo gynybinė versija nepasitvirtino. Pagrindų ir duomenų, dėl ko nukentėjusysis kreipdamasis į direktorę, apklausiamas iš karto po įvykio pas tyrėją, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu būtų suinteresuotas apkaltinti V. U., nenustatyta, be to pradžioje tyrimo jokių kalbų apie tai, kad jis gaus pinigų- 5000 litų, kaip nurodo liudytojai, ir kad tai yra pagrindas duoti melagingus parodymus, nebuvo, prokuroras civilinį ieškinį pareiškė žymiai vėliau. Liudytojai E. M. ir P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad auklėtojas V. U. nieko nedarė P. B., tik kalbėjo, tačiau šie jų parodymai nesutampa net su paties kaltinamojo parodymais, o taip pat skiriasi nuo jų parodymų , duotų ikiteisminio tyrimo metu , kur abu buvo nurodę, jog V. U. buvo paėmęs už rūbų ir pakėlęs P. B., o E. M. taip pat dar buvo parodęs, kad auklėtojas V. U. ne tik pakėlė P. B., bet ir jį parmetė ant žemės, spardė. Liudytojas R. A. parodė, kad jam P. B. tą patį konflikto vakarą pasakojo, kad auklėtojas V. U. jį mušė, per galvą, spyrė, parmetė, kad jis P. B. rado gulintį ant grindų prie žaidimų kambario. Nors kaltinamasis ir liudytoja L. A. parodė, kad P. B. ant grindų negulėjo, tačiau kaip seka iš V. U. pasisakymų svarstymo pedagogų tarybos posėdyje metu ( posėdžio protokolas) jis vaikui sakęs, kad tokiems verta pamiegoti atskirai, kad apmąstytų savo poelgį ir auklėtinis šiuos žodžius galėjo suprasti tiesiogiai. Tai leidžia spręsti, kad liudytojo R. A. parodymai yra teisingi. Be to iš liudytojos V. Ž., nukentėjusiojo parodymų seka, kad V. U. siekė paveikti nukentėjusįjį, kad jis duotų jam naudingus parodymus, ką nukentėjusysis ir darė ikiteisminio tyrimo metu, be to apklausiamas pas teisėją nurodė, kad jis bijo sakyti tiesą, nes jam reikės grįžti į vaikų namus, kuriuose jis vis susitinka auklėtoją V. U., patvirtino direktorės Ž. surašytame pareikškime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo V. U. veiksmų, prašant pakeisti parodymus. Visų šių duomenų pagrindu, ypatingai įvertinant įrodymus, surinktus iš karto po įvykio- nukentėjusiojo paaiškinimus globos namų darbuotojoms, gydytojai, apskrities viršininko administracijos atstovei ir šių liudytojų parodymus, nukentėjusiojo parodymus, duotus tyrėjai sekančią dieną po įvykio, o taip pat nukentėjusiojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. U. kaltė jog jis tyčiniais smurtiniais veiksmais- suduodamas smūgius rankom ir kojomis, pakeldamas ir pargriaudamas nukentėjusįjį, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodyta visiškai. Taip pat šių duomenų visumos pagrindu neabejotinai nustatyta, kad jis siekė paveikti nukentėjusįjį P. B., kad jis duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje.
Kadangi kaltinamasis V. U., dirbdamas Marijampolės apskrities vaikų globos namuose auklėtoju, teikdamas viešąsias švietimo ir socialines paslaugas, vykdydamas darbinę veiklą panaudojo fizinį smurtą globotinio atžvilgiu, tuo jis viršijo savo įgaliojimus. Jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala- nepilnamečiui nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis buvo pažemintas auklėjimo funkcijas atliekančio asmens. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, šių pasekmių atsiradimą apima LR BK 228 str. 1d., todėl kaltinamojo V. U. veika kvalifikuotina tik pagal LR BK 228 str. 1d. , papildomai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1d. nereikia. Kaltinamojo veika dėl poveikio nukentėjusiajam atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1d. požymius.
Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas nepilnamečio nukentėjusiojo P. B. interesus, pareiškęs 5000 litų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis ir šiuo metu yra nepilnametis. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos. Kaltinamasis ieškinį dėl neturtinės žalos nepripažįsta, nurodydamas, jog jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Teismas aukščiau aptartais įrodymais sprendė, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis V. U. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu. Dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, kadangi smurtą jo atžvilgiu naudojo auklėtojas, kuris privalo ginti ir saugoti ugdytinių interesus, ginti be tėvų globos likusius vaikus. Tačiau jokių liekamųjų reiškinių nekonstatuota, nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo nusikalstamų veikų pobūdį, apimtį, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 1000 litų, todėl ieškinys mažintinas ir priteistina P. B. 1000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.).
Kaltinimas dėl įgaliojimų viršijimo bei fizinio skausmo sukėlimo nepilnamečiui globotiniui A. P..
Kaltinamasis V. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. vasarą būnant su vaikais stovykloje Palangoje, Zelenauskų sodyboje, su A. P. buvo tik pokalbis dėl pas jį rastų cigarečių, dėl jo netinkamo elgesio su kitais vaikais. Tačiau tai buvo tik pokalbiai, nieko tokio, kas nurodyta kaltinime, nebuvo.
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad vasarą prieš du metus, kartu su kitais vaikų globos namų auklėtiniais buvo sodyboje prie jūros. Taip pat buvo ir auklėtojas V. U.. Bežaidžiant jis pastūmė mažesnį vaiką, šis nukrito ir apie tai pasakė auklėtojui V. U.. Auklėtojas atėjo prie jo, paėmė už dešinės rankos virš alkūnės, ir pasakė, kad nestumdytų mažesnių vaikų. Šalia buvo ir kitų vaikų- E. M.. P. B.. Nuo šio paėmimo jokių žymių neliko. LR BPK 276 str. 1d. pagrindu perskaičius nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t. 1, b. l. 105-106 ), nukentėjusysis parodė, jog parodymai apie tai, kad V. U. priėjęs ranka trenkė jam į dešinės rankos peties sritį neteisingi. Direktorė Ž., kuri dabar jau nedirba, labai nemėgo auklėtojo Vido, jai kažkas buvo papasakojęs, kad auklėtojas Vidas jį mušė, tai ji jį įkalbinėjo sakyti teisėjai, kad mušė, todėl jis taip sakė. Be to jis ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat parodęs, kad po šio V. U. smūgio jis skausmo nepajuto.
Liudytojas E. M. parodė, kad būnant stovykloje Palangoje, A. P. pastūmė kitą mažą vaiką, jis nukrito. Tas vaikas pasiskundė auklėtojui Vidui ir atėjęs auklėtojas Vidas pasakė nelįsti prie mažesnių, A. P. auklėtojas nieko nepadarė.
Liudytoja V. Ž. parodė, kad kai Povilą ir G. B. norėjo perkelti į „Versmės‘ šeimyną, jie pasakė, kad nenori ten gyventi, nes auklėtojas V. U. muša vaikus ir nurodė, kad kai vasarą buvo stovykloje prie Palangos, V. U. sudavė A. P. dėl konflikto su V. U. sūnumi. Pats A. P. jai sakė, kad jo nemušė.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad nenustatyta, jog kaltinamasis V. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis V. U. kaltu neprisipažino. Kaltinimas V. U. buvo grindžiamas nukentėjusiojo parodymais. Tačiau nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, nurodydamas, kad auklėtojas V. U. tik buvo paėmęs jį už rankos, o ne sudavė į paties sritį. Šalia šio įvykio metu buvęs liudytojas E. M. taip pat parodė, kad V. U. A. P. nieko nedarė, tik sakė nelįsti prie mažesnių. Liudytoja V. Ž. pati įvykio nematė, be to pats A. P. jai sakė, V. U. jo nemušė. Kaltinamojo veiksmai- paėmimas už rankos ir perspėjimas dėl netinkamo A. P. elgesio nebuvo nukreipti į tarnybos įgaliojimų viršijimą ar fizinio skausmo sukėlimą, jokių smurtinio pobūdžio veiksmų nebuvo atlikta, todėl kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo šioje dalyje pagal LR BK 228 str. 1 d., 140 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikalstamų veikų požymių ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ).
Kadangi kaltinamasis V. U. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti LR BK 228 str. 1 d. 140 str. 1 d. požymių, Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ginant viešąjį interesą- ieškovo A. P. interesus- civilinis ieškinys dėl 3000 litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu ( LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. )
Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. U. neteistas ( teistumas už tyčinio apysunkio kūno sužalojimo padarymą išnykęs), dirba, administracine tvarka nebaustas. Marijampolės apskrities vaikų globos namų direktorės charakteristikoje apibūdinamas prieštaringai- kaip sugebantis bendrauti su vaikais, aktyvus organizuojant vaikų poilsį, tačiau bendraudamas su vaikais būna kategoriškas, reikalauja besąlygiško vaikų paklusnumo, gindamas savo pozicijas būna labai agresyvus, nesusivaldantis, jo siūlymuose trūksta geranoriškumo, pakantumo. Marijampolės apskrities VPK Miesto policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą- padaryti apysunkiai nusikaltimas vykdant darbines funkcijas, susijusias su asmenų ugdymu ir auklėjimu prieš ugdytinius, asmenybę- neteistas, administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas gerai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus LR BK 228 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį-teisės dirbti tam tikrą darbą, susijusį su ugdymo ir socialinės globos priežiūros funkcijų vykdymu atėmimą, o už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 1d. –laisvės apribojimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas
NUSPRENDĖ:
V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d. ( tarnybos įgaliojimų viršijimas J. Ū. atžvilgiu ) ir paskirti teisės dirbti švietimo ir globos įstaigose darbą, susijusį su asmenų ugdymu, auklėjimu ir priežiūra, atėmimą 2 ( dvejiems ) metams.
Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d. ( tarnybos įgaliojimų viršijimas M. R. atžvilgiu ) ir paskirti teisės dirbti švietimo ir globos įstaigose darbą, susijusį su asmenų ugdymu, auklėjimu ir priežiūra atėmimą 1 ( vieneriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams.
Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d. ( tarnybos įgaliojimų viršijimas P. B. atžvilgiu ) ir paskirti teisės dirbti švietimo ir globos įstaigose darbą, susijusį su asmenų ugdymu, auklėjimu ir priežiūra, atėmimą 2 ( dvejiems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams.
Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 7 ( septyniems ) mėnesiams.
Bausmes subendrinti LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu- prie griežčiausios bausmės pridėti dalį švelnesnių bausmių- ir LR BK 65 str. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 7 ( septyniems ) mėnesiams bei teisės dirbti švietimo ir globos įstaigose darbą, susijusį su asmenų ugdymu, auklėjimu ir priežiūra, atėmimą 3 ( trejiems ) metams.
V. U. pagal LR BK 228 str. 1 d. ir 140 1 d. ( kaltinimas dėl įgaliojimų viršijimo ir fizinio skausmo sukėlimo A. P.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
Skirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš kaltinamojo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civiliniams ieškovams:
J. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 ( vieną tūkstantį ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti
M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini ), 600 ( šešis šimtus ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti
P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 ( vieną tūkstantį ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti
Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ginant ieškovo A. P. interesus civilinį ieškinį dėl 3000 litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą ( LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. )
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.