Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties, kuria ieškovės Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos ieškiniui buvo nustatyti trūkumai, civilinėje byloje Nr. e2-441-459/2022 pagal ieškovės Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl paskelbto konkurso sąlygų tikslinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria apeliantei buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti 128 Eur žyminį mokestį bei teismui pateikti žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

9. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas reikalauja teismui pateikiamame ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, 4 punktas įpareigoja suformuluoti reikalavimą. Ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, kadangi jie apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o taip pat sudaro sąlygas tinkamai gintis nuo pareikšto reikalavimo priešingą suinteresuotumą byloje turinčiai šaliai.

10. CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės paduotas ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų (nutarties 3 punktas), tačiau apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria apeliantei buvo nustatytas terminas sumokėti 128 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Apeliantės vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, galėjo naudoti duomenis iš kitų valstybės informacinių sistemų ir registrų. Taigi, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo yra pagrįsti bei ar jie yra esminiai, trukdantys išspręsti bylą iš esmės.

12. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

13. Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą. Vadinasi, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą ir būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka pačiam to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei aplinkybė, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis ieškinio pateikimo metu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku ši situacija gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus ar sukaups reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ar kitą materialųjį turtą, iš kurių būtų galima spręsti apie jos turtinę padėtį. Apeliantė nepaaiškino, kodėl nėra jokio kito šaltinio, jokios kitos galimybės sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalint įsitikinti, ar apeliantė tikrai neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kitos rūšies ir sudėties likvidaus turto arba jokių finansinių išteklių, nėra galimybės objektyviai įvertinti jos turtinę padėtį, eliminuojančią bet kokią galimybę sumokėti žyminį mokestį.

15. CPK 83 straipsnio 3 dalis įpareigoja asmenį, pateikiantį prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kartu pateikti ir įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Nurodyta proceso teisės norma numato galimybę asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, šiuo konkrečiu atveju apeliantė prašė atleisti ją nuo visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo, žyminį mokestį sumažinti arba mokėjimą atidėti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė duomenų, atskleidžiančių jos tikrąją turtinę padėtį, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo atleisti nuo visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo, žyminį mokestį sumažinti arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl apeliantei nustatytinas naujas procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijai terminą iki 2022 m. kovo 25 d. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.