Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-18 · Civilinė byla Nr. 2S-967-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-18
Bylos Nr.
2S-967-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė (pran.), Virginija Volskienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
B. V.
Trečiasis asmuo
S. S., Vytauto Didžiojo universitetas
Kategorijos
  • 103.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-967-464/2009Procesinio sprendimo kategorija: 103.1.; 103.2.,103.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui B. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. S., Vytauto Didžiojo universitetas.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas L. K. 2009-04-24 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l.1), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo B. V. 2 565 Lt turtinės ir 400 Lt neturtinės žalos atlyginimą; atleisti nuo žyminio mokesčio dalies ir išieškoti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindė tuo, kad, 1998 m.-2000 m. studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto menotyros krypties teatrologijos magistrantūroje, remdamasis LR Aukštojo mokslo įstatymo 49 str. 1 d., 3 d., įvertino dėstytojos R. S. studijų programos kokybę. Nurodo, kad savo bei studentės S. S. vardu pateikė prašymą atsakovui – tuometiniam Vytauto Didžiojo universiteto Teatrologijos katedros vedėjui B. V., kuris šį prašymą ignoravo, neveikė taip, kaip turėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Tvirtino, kad tolimesni atsakovo veiksmai įtakojo tai, kad jis, būdamas pažangus studentas, magistro darbą buvo priverstas ginti net du kartus ir pašalintas iš universiteto, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, rūpesčius ir reputacijos pablogėjimą. Teigė, kad jis buvo priverstas studijuoti kitoje aukštojoje mokykloje, mokėti už studijas, imti paskolą pragyvenimo išlaidoms padengti, mokėti už advokato teisinę pagalbą, siekdamas apginti savo teises teisme. Nurodė, kad yra neįgalus, nuo 2000-03-21 iki 2006-03-30 buvo pripažintas visiškai nedarbingu, o nuo 2008-03-20 iki 2033-10-24 jam yra nustatytas 40% darbingumo lygis, vienintelis pragyvenimo šaltinis – netekto darbingumo pensiją.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-04-28 nutartimi nustatė ieškovui L. K. terminą iki 2009-05-14 pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 111 str. 2 d. 2 p., 113 str. 1 d. ir 2 d., 114 str. 1 d., 135 str. 1 d. 4 p., 135 str. 1 d. 2 p., 111 str. 2 d. 4 p. reikalavimus bei įpareigojo ieškovą sumokėti 81,45 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius sunkią ieškovo turtinę padėtį (b.l. 3-5).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-05-12 nutartimi ieškovo L. K. ieškinį atsakovui B. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažino nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas visų jam ankstesne nutartimi nurodytų trūkumų neištaisė: pateiktas vienas iš keturių patikslinto ieškinio egzempliorių nėra pilnai atspausdintas, jame nenurodyti ieškovo reikalavimai, jo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, informacija, ar teisme jis bus atstovaujamas advokato (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 5 p., 6 p.); nenurodyti prie ieškinio pridedami priedai, t.y. įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 111 str. 2 d. 4 p.), bei nepateikti ieškinio priedų nuorašai bylos dalyviams (CPK 113 str. 2 d.); ieškovas pateikė teismui nepatvirtintas ieškinio priedų šviesokopijas, kurios negali būti vertinamos kaip įrodymai, bei jo turtinę padėtį patvrtinančių dokumentų šviesokopijas, dėl ko teismas negali spręsti klausimo dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies klausimo (CPK 83 str. 3 d.); ieškovas pateikė ieškinio priedą, surašytą nevalstybine kalba, kas prieštarauja CPK 113 str. 3 d. reikalavimams.

Šalies argumentai

Ieškovas L. K. atskiruoju skundu (b.l. 13) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-05-12 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ne visus ieškovo pareikštus reikalavimus (CPK 329 str. 7 p.). Pažymi, jog pirmosios instancijos teismui jis nurodė, kad 1999-02-25 prašymo originalo, kuris yra pagrindinis įrodymas byloje, jis neturi, todėl pateikė turimos faksimilės šviesokopiją. Už prašymo originalo dingimą yra atsakingas atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino bei taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir jo trūkumų ištaisymą, o apeliantas skunde neįvardijo jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą (CPK 306 str. 1 d., 3 p., 338 str.).

LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji įgyvendinama laikantis tam tikrų taisyklių. Tai reiškia, jog asmuo savo galimybę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.). Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovo 2009-04-24 teismui pateiktą ieškinį bendrų ir papildomų formos ir turinio reikalavimų aspektu, konstatavo, jog pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo nustatytus formos bei turinio reikalavimus, taip pat nėra sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, o pateiktas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra nemotyvuotas ir nepatvirtintas įrodymais (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 4 p., 113 str. 1 d. ir 2 d., 114 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p., 2 d., 83 str. 3 d.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2009-04-28 nutarties turinio, įgyvendindamas kooperacijos principą (CPK 8 str.), teismas tinkamai įvykdė išaiškinimo pareigą, išsamiai išaiškino ieškovui nustatytus jo pateikto ieškinio trūkumus, nurodė, kokiu būdu ieškovas turėtų šiuos trūkumus pašalinti bei nustatė pakankamą terminą nustatytiems įpareigojimams įvykdyti (b.l. 3-5).

Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir aiškiai įvardinti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 str.). Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas dar ir todėl, kad pagal juos sprendžiama koks yra ginčo pobūdis ir bylos teismingumas, nustatoma, kokio dydžio žyminį mokestį privalo sumokėti ieškinį teikiantis asmuo.

Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 565 Lt turtinės ir 400 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l.1, 9). Kaip matyti, ieškovas pareikštus reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš delikto, tvirtindamas, jog atsakovui prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius atsirado dėl atsakovo kaip viešo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, t.y. įrodinėja, jog atsakovas netinkamai panaudojo ieškovo ir studentės S. S. vardu 1999-02-25 raštu pateiktą skundą dėl dėstytojos R. S. darbo kokybės, tuo sudarydamas sąlygas minėtai dėstytojai kenkti, ir dėl to ieškovas negavo magistro studijų programos užbaigimą patvirtinančio dokumento, nors gerai mokėsi. Taigi, iš ieškovo pateikto ieškinio turinio matyti, jog ieškinyje išdėstytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui (ieškinio pagrindas) neatitinka atsakovui pareikšto materialaus teisinio reikalavimo (ieškinio dalyko). Ieškinyje nenurodytos aplinkybės, kurios parodytų, jog tarp ieškovo įvardijamo atsakovo neveikimo (ar veiksmų), ir ieškovui atsiradusių pasekmių – magistro diplomo negavimo ir pašalinimo iš universiteto, žalos jam padarymo egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), nepateikti jokie įrodymai ir argumentai, patvirtinantys jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos faktą bei dydį, apsiribojant piniginių sumų – 2 565 Lt ir 400 Lt, kurias prašė priteisti turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nurodymu. Apsiriboti vien nuoroda ieškinyje, jog tik atsakovas yra kaltas dėl visų ieškovo patirtų išlaidų ir rūpesčių nepakanka. Kolegija pažymi, jog ieškovas jau ieškinyje privalo nurodyti visus įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.), kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus, o jeigu pateikti įrodymų negali, privalo tai nurodyti ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti. Tačiau ir tokį prašymą ieškovas privalo paremti pridedamais įrodymais, t.y. įrodymais, patvirtinančiais, kad jis siekė gauti reikalingą pateikti teismui įrodymą, tačiau jo gauti negalėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-453/2004).

Kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįvykdė ir pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti CPK 114 str. 1 d. reikalavimus atitinkančius rašytinius įrodymus, jo ieškinyje išdėstytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti.

Iš bylos matyti, kad vykdydamas 2009-04-28 nutartimi duotus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ieškovas teismui pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo (CPK 84 str.) (b.l. 8,9 ) bei dokumentų - metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, pažymos dėl darbo užmokesčio ir kitų pajamų, darbingumo lygio pažymos - šviesokopijas, kurios, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neatitinka CPK 114 str. 1 d., 197 str., 198 str. reikalavimų. Nors teismas skundžiamoje nutartyje šį prašymą vertino kaip prašymą atleisti nuo dalies mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 str. 3 d. nuostatas, ši klaida vertintina kaip formali, nesudaranti prielaidų panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties, vien formaliais pagrindais tą daryti įstatymas draudžia (CPK 328 str.). Žyminio mokesčio sumokėjimo atididėjimas galimas tais pačiais pagrindais, kaip ir atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo – atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, o prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi turtinė padėtis kiekvienu atveju yra vertinamoji aplinkybė. Ieškovui buvo nurodyta, kad su ieškiniu turi būti pateikti ir dokumentų originalai arba teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio asmens patvirtinti nuorašai, tačiau ieškovas šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Todėl apylinkės teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pateiktų rašytinių įrodymų forma (nepatvirtintos kopijos) neleidžia objektyviai įvertinti ieškovo turtinės padėties ir spręsti dėl jo prašymo pagrįstumo.

Kaip minėta, CPK normos įpareigoja kiekvieną besikreipiantį į teismą asmenį laikytis procesinių teisės normų ir pateikti procesinį dokumentą, visiškai atitinkantį jų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apelianto (ieškovo) ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, įpareigojo ieškovą trūkumus ištaisyti, o šiam pilnai teismo nurodymų neįvykdžius, ir, priešingai, paaiškėjus naujiems pareiškimo trūkumams (pateikti įrodymai be vertimo į valstybinę kalbą, vienas iš ieškinio egzempliorių yra be pabaigos) pagrįstai, nepažeisdamas CPK nuostatų, grąžino ieškinį apeliantui. Pažymėtina, kad neatitinkančio CPK reikalavimų ieškinio grąžinimas nevaržo ieškovo teisės, pašalinus formos ir turinio trūkumus, kreiptis į teismą iš naujo. Ieškovui dėl to pasiūlytina kreiptis teisinės pagalbos į kvalifikuotus teisininkus (advokatus).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Virginija VolskienėAndžej Maciejevski