Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-06-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1071-360/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-09
Bylos Nr.
2S-1071-360/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
Kreditorius
AB SEB bankas
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. Katauskas Civilinė byla Nr. 2S-1071-360/2010Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija122.3; 128.17KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTI S2009 m. birželio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB SEB bankas pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl priverstinės skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas AB SEB bankas 2010-01-29 kreipėsi į teismą prašydamas priverstinai išieškoti iš skolininkės kreditoriaus naudai 109 777,94 Lt skolos, 1 363,60 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 2 195,56 Lt baudos, 19,58 Lt delspinigių ir 131 Lt žyminio mokesčio iš hipotekos lakštu Nr. 03120070018432 įkeisto turto – 1,4600 ha ploto žemės sklypas (dabar žemės sklypo plotas 1,4613 ha, padidėjo atlikus kadastro duomenų tikslinimą, tai patvirtina VĮ "Registrų centras" duomenys), unikalus (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-02-03 nutartimi prašymą tenkino: areštavo įkeistą daiktą: 1,4613 ha ploto žemės sklypą (buvęs žemės sklypo plotas 1,4600 ha, padidėjo atlikus kadastro duomenų tikslinimą, tai patvirtina VĮ "Registrų centras" duomenys), unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius UAB „Egrita“, įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

Šalies argumentai

Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nutartį Nr. 31-2N/2010. Nurodo, kad teismas priėmė nutartį parduoti įkeistą turtą už skolą, tačiau skolos dydžio nenurodė. Taip pat pabrėžia, kad teismo nutartis išieškoti skolą pagal hipotekos taisykles turi galutinio ir privalomo vykdyti teismo dokumento galią, teismo sprendimai turi būti aiškūs, konkretūs, kad vykdant tokį dokumentą nekiltų jokių interpretacijų, nesusidarytų galimybė pažeisti tiek kreditoriaus, tiek skolininko teisių. Šiuo atveju skolos dydis buvo kintamas, nes dalis skolos yra grąžinta, dalis palūkanų ir delspinigių sumokėta, todėl labai svarbu teismo nutartyje fiksuoti konkrečią išieškotiną sumą. Dėl šių priežasčių teismo nutartis yra neteisėta ir ji turi būti panaikinta.

Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė ir skolininkė sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią UAB „Sigelitas“ buvo suteiktas 700 000,00 Lt kreditas. Būsimai sutarčiai užtikrinti sudarė hipoteką ir įregistravo Hipotekos registre. Skolininkė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir paskutinę kredito grąžinimo dieną negrąžino kredito likučio, nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių, todėl kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipotekos lakštu Nr. 03120070018432 įkeisto turto ir nurodė skolos dydį – 109 777,94 Lt skolos, 1 363,60 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 2 195,56 Lt baudos, 19,58 Lt delspinigių ir 131 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas pradėdamas priverstinio išieškojimo veiksmus areštavo hipotekos lakšte nurodytą turtą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Apleliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi tik todėl, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė skolininkės skolinio įsipareigojimo dydžio. Šį argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu.

Pažymėtina, kad bylos, kylančios iš hipotekos teisinių santykių, yra nagrinėtinos ypatingąja teisena, jose teismas veikia kaip vyriausiasis registro tvarkytojas, užtikrinantis ir registro duomenų patikimumą, teisėtumą bei išsamumą. Hipotekos santykių reguliavimas neretai yra susijęs ir su priverstiniu išieškojimu iš skolininko turto, o sprendimą priverstinai parduoti turtą gali priimti tik teismas, todėl daug funkcijų, reikalingų hipotekos santykiams administruoti, yra perduota Hipotekos skyriams apylinkės teismuose. LR CPK XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t. t. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. Akivaizdu, kad CPK 558 str. 1 d. nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises CPK 558 str. 3 d. nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Hipotekos skyrius yra registro institucija, todėl gali pagal registro duomenis pasitikslinti, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į ją CPK 558 str. 1 d. nustatyta tvarka, t. y. ar besikreipiantis asmuo yra kreditorius. Teisėjų kolegijos nuomone, LR CPK 558 str. 1 d. išsamiai yra reglamentuojami pirmosios instancijos teismo veiksmai gavus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas pradėdamas priverstinį skolos išieškojimą nenagrinėja skolinio įsipareigojimo dydžio, nes šis klausimas sprendžiamas tik paskirstant lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, kreditoriams (LR CPK 563 str.). Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Eugenija MorkūnienėBronius Valius