Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-04-20 · Byla Nr. Ik-1962-189/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1962-189/2011Sprendimas · 2011-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-2363-95/2011Sprendimas · 2011-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
Ik-1962-189/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00231-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
L. K., A. K.
Trečiasis asmuo
I. K., S. K., V. K., D. S., J. S.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1962-189/2011Proceso Nr. 3-61-3-00231-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 14.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Liudos Arlauskienės, Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjų L. K. (L. K.), A. K. (A. K.) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų I. K., S. K., V. K., D. S., J. S. atstovui J. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. K. ir A. K. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: I. K., S. K., V. K., D. S., J. S.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. ir A. K. (toliau – pareiškėjai) su skundu (b.l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-12-23 raštą Nr. A33-7224-(25.31);

2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiai į Vilniaus rajono bendrajame plane nustatytą gyvenamosios paskirties žemės teritoriją.

Nurodė, jog nesutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-12-23 raštu Nr. A33-7224-(25.31) (b.l. 7), kuriuo buvo nepatenkintas prašymas dėl sklypo paskirties pakeitimo iš miško į gyvenamąją. Pažymėjo, kad pagal bendrąjį planą jų žemės sklypas kertamas dviejų skirtingo reglamento zonų, kurių vienoje yra numatyta gyvenamoji žemės sklypų paskirtis. Taip pat minėtame žemės sklype, esantis miškas priskirtas IV kategorijai. Todėl, mano, jog atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis žemės sklypo pagal bendrąjį planą patenka į teritoriją kurioje yra numatyta gyvenamoji statyba, ir jame augantis miškas priskirtas IV kategorijai, todėl privalėjo pagal teisės aktus pakeisti žemės sklypo pagrindinę paskirtį.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 26-27) nesutiko su pareiškėjų skundu ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjai iš esmės pakeitė savo reikalavimus. Tokių reikalavimų pareiškėjai prašyme Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui nereiškė, o naujų klausimų išdėstytų skunde teismui Vilniaus rajono savivaldybės administracija anksčiau nenagrinėjo ir sprendimo nepriėmė. Pareiškėjų 2010-10-31 prašyme (b.l. 6) dėl dokumentų detaliesiems planams rengti parengimo nurodyta, kad prašoma pakeisti detaliojo planavimo būdu žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio paskirties į kitą (gyvenamosios teritorijos) paskirtį. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-323 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyta kad miškų ūkio žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama. Pažymėjo, jog pagal 1999-09-29 Vyriausybės nutarimas Nr. 1073 „ Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10 p. „Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos, kaimo plėtros žemėtvarkos, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus. Pareiškėjų žemės sklypo planavimas nėra pradėtas. Taip pat nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija negali parengti pareiškėjams priklausančio žemės sklypo detaliojo plano, kad būtų pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis daliai žemės sklypo, nes šis žemės sklypas nėra svarbi savivaldybei teritorija, dėl kurios būtų vykdomas projekto rengimas, projekto viešojo pirkimo procedūra. Taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius negali sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties su pareiškėjais, kadangi žemės sklypo, esančio Bajorų k., Avižienių sen., pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirti Vilniaus r., prieštarauja teritorijų planavimo dokumentui - Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui.

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 73-75 str.). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

1. Pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys, kreipdamiesi 2010-10-31 į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl leidimo rengti detalųjį planą, nurodė planavimo tikslą-pakeisti tikslinę žemės paskirtį iš miškų ūkio į kitą: gyvenamąją teritoriją-mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Planuojama teritorija yra Bajorų k., Avižienių sen., Vilniaus rajone, sklypo plotas-0,5840 ha, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6).

2. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjų ir trečiųjų asmenų prašymą, informavo, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį planą miškų ūkio paskirties žemė į kitas naudmenas nekeičiama bei pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 4 str. 3 d. privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha, todėl prašymo netenkino (b.l. 7).

3. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą akcentuoja, jog negali pareiškėjams parengti priklausančio sklypo detaliojo plano, kad būtų pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis daliai žemės sklypo, nes aptariamas sklypas nėra svarbi savivaldybei teritorija, dėl kurios būtų vykdomas projekto rengimas.

Pagrindinės ginčo žemės naudojimo paskirties pakeitimas prieštarautų teritorijų planavimo dokumentui, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui.

4. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l. 8) nurodyta, jog ginčo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis pažymėta - miškų ūkio, 0,5840 ha ploto.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinė miškų ūkio tarnyba 2011-01-19 pažymose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pažymi, jog ginčo sklype (b.l. 14-16; kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra IV grupės ūkiniai miškai, nurodomi taksaciniai rodikliai, medynų vidutinė rinkos vertė.

6. Atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija nėra prieštaraujanti ginčo šalių teisinius santykius reglamentuojantiems teisės aktų nuostatoms.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-323 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Patvirtinama, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyta, kad miškų ūkio žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtis nekeičiama.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 9 str. nurodyta, kad Bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams.

7. Konstitucinis Teismas 2009-06-22 nutarime nurodė, kad pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę (inter alia statinių statybai) sąlygos yra nustatytos ne Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 22 straipsnio 6 dalyje (2006 m. birželio 8 d. redakcija), o kituose šio ir kitų įstatymų straipsniuose (jų dalyse), inter alia Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 24 straipsnio 1 dalyje, taip pat Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir (arba) papildymais) 11 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir (arba) papildymais) 24 straipsnio 1 dalyje.

Konstitucinis teismas konstatavo, kad Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi nuostatos: pirma, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais; antra, miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis turi būti Vyriausybės nustatyta tvarka derinami valstybės, miško savininko ir visuomenės interesai.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies nuostatoje, pagal kurią miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis; tai galima daryti „tik išimtiniais atvejais“.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad tai, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, atitinka miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis turi būti Vyriausybės nustatyta tvarka derinami valstybės, miško savininko ir visuomenės interesai, vertintinas kaip tam tikrų procedūrų interesų derinimui nustatymas; tokios procedūros negali būti aiškinamos taip, esą įstatymų leidėjas tokiu būdu leidžia nustatyti išimtiniais laikytinus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus.

8. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 1 p. nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 str. 1 d. pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 str. 6 d. nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25-29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

9. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymą formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimą (1999-09-29 Vyriausybės nutarimas Nr. 1073). Aprašo 10 p. nustatyta, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos, kaimo plėtros žemėtvarkos, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą.

Ginčo žemės sklypo planavimas nepradėtas. Nėra byloje duomenų (faktinių aplinkybių, teisės aktų pagrįstų argumentų), to nenurodo ir pareiškėjai, jog susiklosčiusioje situacijoje pagal skunde nurodytus argumentus atsakovas gali būti įpareigotas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiai į Vilniaus rajono bendrajame plane nustatytą gyvenamosios paskirties žemės teritoriją.

Skundo argumentais pareiškėjų reikalavimai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti pareiškėjų L. K. ir A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Liuda ArlauskienėVioleta BalčytienėBronius Januška