- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 2-2850-1041/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17279-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- D. B., V. B.
- Atsakovas
- N. G., E. M., M. L.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.17Taikinimas ir taikos sutartis civiliniame procese
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui L. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. B. ir V. B. bei atsakovių N. G., E. M. ir M. L. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. B. ir V. B. ieškinį atsakovėms E. M., N. G. ir M. L. dėl lėšų už turto pagerinimą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovių po 988,00 Eur už joms priklausančio nekilnojamojo turto – dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane 3I1m, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą.
Teismo posėdžio metu šalys pateikė 2017 m. kovo 14 d. pasirašytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas ir taikos sutartis tvirtinama.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį, šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Ieškovai ir atsakovės pateikė teismui patvirtinti ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, neturi teisės sudaryti taikos sutarties (CPK 47 straipsnio 2 dalimis), tačiau pastarajam apie šią taikos sutartį žinoma, jis dalyvavo bylos nagrinėjime, taikos sutarties patvirtinimui neprieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. tiek pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek ir procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).
Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, jog jos apima ne tik šioje byloje nagrinėtų reikalavimų taikų išsprendimą, bet tuo pačiu šalys susitarė pripažinti ieškovei į ¼ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. 1992-5034-6039), tokiu būdu nustatomos bendraturčių nuosavybės dalys į ūkinį pastatą, esantį Kaune, Vinių g. 21. Byloje sudaroma taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška, šalims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiūra tarpusavio susitarimu išspręsti teisminį ginčą ir ginčus, kurie gali kilti ateityje. Šalys taikos sutartimi išsprendė ginčytinus klausimus tarpusavio nuolaidomis (CK 6.983 straipsnis), kurių turinys ir mastas priklauso nuo ginčo sudėtingumo bei kitų teisiniu požiūriu reikšmingų faktorių. Nuolaidų taikymo motyvacija, kiek ji nepaneigia sudarytos sutarties teisėtumo, yra sutarties laisvės principo sudėtinė dalis (CK 6.156 straipsnis). Šiuo tikslu 2017 m. vasario 15 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi trečiuoju asmeniu byloje įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, o 2017 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi ieškovės iniciatyva byloje bendraieškovu buvo įtrauktas ieškovės sutuoktinis ir pakeista trečiojo asmens M. L. procesinė padėtis į atsakovės (CPK 45 straipsnis).
Taikos sutartyje nurodoma, kad šalys, pasirašydamos šią sutartį, patvirtina, kad šios sutarties sąlygų turinys šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka šalių išreikštą valią; taikos sutarties 12 punkte pateiktas šalių patvirtinimas, kad jiems išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, t. y. teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 587 straipsnio 1 punktas, CK 6.985 straipsnis).
Šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, teismas prieš tvirtindamas taikos sutartį įsitikino, kad taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, sutarties sąlygos šalims yra aiškios ir suprantamos, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, todėl yra pagrindas šią sutartį patvirtinti (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taip pat svarbu yra tai, jog šia taikos sutartimi yra užkertamas kelias galimiems ginčams ateityje, todėl pasiekiama socialinė taika.
Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis tampa privalomu vykdyti dokumentu, savo galia prilygstančiu teismo sprendimui.
Patvirtinus taikos sutartį, ieškovei turėtų būti grąžinamas 75 procentų sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 44,25 Eur (59 Eur X 75 proc. / 100 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, numatė, kad teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu prisiima ieškovai (taikos sutarties 11 punktas). Teismas šioje byloje patyrė 5,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteisiamos ir ieškovų (CPK 88 straipsnio l dalies 3 punktas 92 straipsnis, 94 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas įskaito iš ieškovų priteisiamas 5,64 Eur išlaidas valstybei į ieškovei turimą grąžinti 44,25 Eur žyminio mokesčio sumą ir iš viso ieškovei grąžinamas 38,61 Eur (44,25 Eur – 5,64 Eur) žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 149 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
patvirtinti tarp ieškovų D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovai) ir atsakovių E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovės), sudarytą taikos sutartį (toliau – sutartis) šiomis sąlygomis:
1. D. B. ir V. B. atsisako nuo visų ieškinio reikalavimų bei pareiškia, kad ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio, 293 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 294 straipsnio 2 dalies, ieškovams yra žinomos.
2. Šalių susitarimu D. B. yra pripažįstama nuosavybės teisė į ¼ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nustatomos šios bendraturčių nuosavybės dalys į šį ūkinį pastatą: D. B. – ¼ dalis, E. M. – ¼ dalis, N. G. – ¼ dalis ir M. L. – ¼ dalis ūkinio pastato. Bet kuris iš šių bendraturčių, įsiteisėjus nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, turi teisę kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, kad būtų pakeistos nuosavybės dalys Nekilnojamojo turto registre šiame punkte nurodytomis dalimis be kitų bendraturčių sutikimo pagal šį susitarimą. Šį taikos sutartis ir teismo procesinis sprendimas (nutartis) yra (bus) D. B. nuosavybės įgijimo (atsiradimo) į ¼ dalį ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir atitinkamai savininkų nuosavybės dalių persiskirstymo (pasidalinimo) teisinis pagrindas.
3. D. B. šios taikos sutarties pasirašymo dieną sumoka atsakovėms E. M. ir N. G. bendrai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) už joms nuosavybės teise priklausančios ūkinio pastato dalies sumažėjimą. M. L., E. M. ir N. G. pareiškia, kad pretenzijų dėl jos dalies nekilnojamojo turto perleidimo D. B. pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.
4. Taikos sutarties šalys pripažįsta, kad taikos sutartis ir jos sąlygos nepažeidžia nei vienos iš jų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
5. Šalys konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini).) dalių nustatymo“ Nr. 8VĮ-453-(14.8.2.), buvo nustatyta, kad pastatui – ūkiniam pastatui 3Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – eksploatavimui reikalingas 0,0083 ha žemės sklypo dalis, o iš jų 0,0057 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „C“.
6. Atsakovės E. M., N. G. bei M. L. sutinka, kad ieškovei D. B. būtų perduota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos (išsipirkimo) teisė į ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „C“, ir tokiu būdu:
6.1. N. G. perduoda D. B. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies nuomos (išsipirkimo) teisę į ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui reikalingos žemės dalį – 0,0005 ha (5 kv. m);
6.2. E. M. perduoda D. B. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies nuomos (išsipirkimo) teisę į ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui reikalingos žemės dalį – 0,0005 ha (5 kv. m);
6.3. M. L. perduoda D. B. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies nuomos (išsipirkimo) teisę į ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui reikalingos žemės dalį – 0,0005 ha (5 kv. m).
7. Atsižvelgiant į tai, kad šalys siekia išspręsti absoliučiai visus ginčus, įskaitant, bet neapsiribojant pareikštu ieškiniu bei jo ribomis, D. B. ir V. B. pareiškia, kad nei jie ir/ar kiti tretieji asmenys neturi ir ateityje neturės/nereikš atsakovėms ar su jomis susijusiems asmenims jokių turtinių/neturtinių pretenzijų, reikalavimų, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susijusių su pareikštu ieškiniu.
8. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bei N. G., todėl D. B. įsipareigoja savo lėšomis atlikti visas procedūras ir/ar padengti kitų bendrasavininkų visas (patirtas bei būsimas) išlaidas, susijusias su žemės iš Lietuvos Respublikos išpirkimu, išskyrus kiekvieno bendraturčio išsiperkamo iš valstybės žemės sklypo dalies kainą.
9. Šios taikos sutarties pasirašymo dieną D. B. grąžina atsakovei N. G., atstovaujamai dukros D. G., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), knygą su visais jos priedais.
10. D. B. šios taikos sutarties pasirašymo dieną atlygina atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).
11. Šalys susitaria, kad teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, prisiima ieškovai. Ieškovai taip pat prašo teismo grąžinti jiems 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.
Civilinę bylą Nr. 2-2850-1041/2017 pagal ieškovų D. B. ir V. B. ieškinį atsakovėms E. M., N. G. ir M. L. dėl lėšų už turto pagerinimą priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, nutraukti.
Grąžinti ieškovei D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 38,61 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. rugpjūčio 22 d., įpareigojant šį mokestį grąžinti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), remiantis šia nutartimi.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.