- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-283-81-2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskiene (pirm.), Kestutis Dargužis, Romas Aikevicius
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Reginos Cemnolonskienes, teiseju Romo Aikeviciaus, Kestucio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šeckuvienei, gynejui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam A. R., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. R. apeliacini skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3d. laisves atemimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d., 7p., 3 d., bausmes vykdymas atidetas 3 (trejiems) metams, ipareigojant bausmes vykdymo atidejimo metu be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. LR BK 68 str. 1d., 2d., 3d. pagrindu A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemone, uždraudžiant trejus metus naudotis specialiaja teise vairuoti visu rušiu motorines transporto priemones.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. R. nuteistas už tai, kad jis 2005-09-15, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobili "Mazda 323", v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) ties namu (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 59, 145, 172 punktu reikalavimus, t.y. budamas eismo dalyviu, nesielge taip, kad nesukeltu pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdytu eismo, vairavo automobili neturedamas šios teises, prieš pradedamas važiuoti, neisitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i transporto priemones ypatumus, kelio salygas, kad kiekvienu momentu galetu suvaldyti automobili, tuo sukele eismo ivyki, partrenke bei sužalojo prie garažo vartu stovejusia nukentejusia K. S. ir sunkiai sutrikde jos sveikata, t.y. padare LR BK 281 str. 3 d. numatyta nusikaltima.
Šalies argumentai
Nuteistasis savo apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2006-02-20 nuosprendi pakeisti ir skirti bausme, nesusijusia su laisves atemimu. Mano, kad nuosprendis iš dalies yra neteisetas ir nepagristas, nes neteisingai paskirta bausme. Nurodo, kad teismas nesilaike bendruju bausmiu skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 54 str., pažeide Lietuvos Aukšciausiojo teismo senato 1999m. nutarimo Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ 7 punkta, kuriame teigiama, kad teismas vadovaudamasis LR BK 54 str., 55 str. privalo skirti bausme, ne didesne nei sankcijoje numatytas bausmes vidurkis, arba kita sankcijoje numatyta bausme, nesusijusia su laisves atemimu, kai kaltininkas visiškai prisipažista padares nusikaltima, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padejo išaiškinti nusikaltima ir byloje nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Nuteistojo manymu teismas, pažeisdamas LR BK 54 str. 55 str. reikalavimus ,skyre griežciausia sankcijoje numatyta ir beveik maksimalia laisves atemimo bausme, nors jis pilnai prisipažino padares nusikaltima, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padejo ji išaiškinti, teisiamas pirma karta, mokosi, iš našlaicio pašalpos atlygino dali žalos, todel jam skirtina LR BK 281 str. 3d. sankcijoje numatyta bausme, nesusijusi su laisves atemimu. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagristai skyre specialiosios teises vairuoti transporto priemones atemima, nes jis tokios teises net neturejo, todel teismo nuosprendis šioje dalyje neteisetas, praktiškai neivykdomas, todel turetu buti panaikintas.
Nepilnamete nukentejusioji K. S., jos istatymine atstove V. S. atsikirtimu i apeliacini nuteistojo skunda prašo apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad nuteistojo minimos aplinkybes, jog jis gailisi, mokosi, teigia nuoširdžiai pripažines kalte, atlygino nedidele dali žalos, teisiamas pirma karta, turetu buti vertinamos kaip meginimas suklaidinti teisma. Teigia, kad nuteistasis nebuvo nuoširdus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei byla nagrinejant teisme, dave nenuoširdžius parodymus ir taip venge pasakyti tiesa, t.y., kad savo nedrausmingu elgesiu, tyciniais veiksmais, pasireiškusiais suktuku darymu, dideliu greiciu važiavo i žmones, del ko buvo sužalota nukentejusioji K. S.. Nukentejusiuju manymu, kad nuteistasis elgesi nedrausmingai, ižuliai, patvirtina ir teismo posedžio metu apklausti liudytojai, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Nuteistasis budamas neblaivus ižeidinejo liudytojus, atlygino 500 litu žala tik po pirmojo teismo pos edžio, todel šios aplinkybes negali buti laikomos nuteistojo atsakomybe švelninanciomis. Nuteistasis neatlygino turtines ir neturtines žalos. Teismas, nukentejusiuju manymu, atidedamas paskirtos bausme vykdyma, paskyre pakankamai švelnia bausme, papildoma baudžiamojo poveikio priemone-uždraudimas trejus metus naudotis specialiaja teise- vairuoti visu rušiu transporto priemones, paskirta teisingai.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyviu nuomones: nuteistojo ir jo gynejo, prašiusiu nuteistojo apeliacini skunda tenkinti, prokurores, prašiusios nuteistojo skunda atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi buti atmestas.
Apeliantas negincija kaltes del padaryto nusikaltimo, todel kolegija vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3d. ir apeliacine tvarka byla nagrineja neišeidama už apeliacinio skundo ribu.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nesilaike bendruju bausmiu skyrimo pagrindu ir pažeide Lietuvos Aukšciausiojo teismo senato nutarimo 1999-12-23 Nr. 23 reikalavimus, nepagristi ,todel atmestini.
LR BK 54 str., apibrežiancio bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausme teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadija, kaltininko asmenybe, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmes ruši vadovavosi bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, atsižvelge i tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, taciau jo pasekmes sunkios. A. R. ši nusikaltima padare itin grubiai pažeisdamas keliu eismo taisykliu reikalavimus, t.y. neturedamas vairuotojo pažymejimo, žinodamas, kad jis neturi teises vairuoti bei nemokedamas to daryti. Jis neteistas, nusikalto budamas labai jauno amžiaus. Nors nuteistasis pripažino, kad del jo neatsargumo buvo sunkiai sužalota jauna mergina, savo poelgi vertina blogai, pirmosios instancijos teismo posedžio metu atsipraše nukentejusiuju, taciau apylinkes teismas pagristai šio prisipažinimo nelaike švelninancia aplinkybe. Byloje nustatyta, kad A. R. pažeide ne viena, taciau keleta itin svarbiu eismo saugumo atžvilgiu Keliu eismo taisykliu punktu, kas rodo visiška atsakomybes nebuvima ir dideli jo veikos neatsarguma, lemusi sunkias pasekmes, susijusias su žmogaus sveikata, taciau nuteistasis to nepripažino. Be to, A. R., ilgu nukentejusiosios gijimo laikotarpiu aplankes buvo ja tik karta, atlygino tik labai nedidele žalos dali ir tik tuomet kai byla jau buvo pradeta nagrineti teisme, todel teismas pagristai konstatavo, kad nera švelninancios atsakomybe aplinkybes nuoširdaus gailejimosi. Atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Ivertines visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagristai skyre A. R. laisves atemimo bausme ir jos vykdyma atidejo.
LR BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisves atemimo bausme teismas privalo motyvuoti savo sprendima.
Pirmosios instancijos teismas šios normos nepažeide. Laisves atemimo bausmes skyrimas A. R. motyvuotas, kolegija su šiais motyvais sutinka. LR BK 281 str. 3d. sankcijoje numatytos 4 bausmiu rušys: teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemimas, bauda, areštas, laisves atemimas iki 5 metu. Teise dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemimas A. R. negali buti taikomas, nes nusikaltimas nebuvo padarytas atliekant darbo funkcijas, užsiimant tam tikra veikla, nuteistasis apskritai neturejo vairuotojo pažymejimo ir neturejo teises vairuoti. niekur nedirba, jo pajamos labai mažos, todel objektyviai negaletu sumoketi baudos, o areštas trukdytu mokslui, pažeistu jo Konstitucine teise, apsunkintu specialybes igijima ir realu žalos atlyginima. Esant šioms aplinkybems pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad alternatyviomis bausmemis nebutu pasiekti bausmes tikslai, ir skyre A. R. laisves atemimo bausme.
Skiriant bausme A. R., Lietuvos Aukšciausiojo teismo senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ 7 p. reikalavimai nebuvo pažeisti. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi, jo prisipažinimas taip pat pagristai nelaikytas švelninancia atsakomybe aplinkybe, todel apylinkes teismas neprivalejo skirti bausme ne didesne nei sankcijoje numatytas bausme vidurkis arba kita bausme, nesusijusia su laisves atemimu.
Nustatydamas paskirtos bausme dydi, apylinkes teismas ivertino padaryto nusikaltimo kaltes forma, pavojinguma ir sunkuma, švelninanciu bei sunkinanciu atsakomybe aplinkybiu nebuvima, nuteistojo asmenybe, atsižvelge i tai, kad nusikaltimas padarytas ypac neatsargiai, neturint vairuotojo pažymejimo. A. R. vairavo automobili neturedamas nei teoriniu žiniu, nei praktiniu vairavimo igudžiu, suprasdamas, kad nemoka vairuoti, dare pavojingus manevrus siaurose senamiescio gatvelese. Tai rodo, kad jis elgesi ypac neatsakingai. Tokiu nusikalstamu veiksmu pasekmes- nukentejusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas neatstatomai/ jauname amžiuje pastoviai nedarbinga 70 procentu – amputuota koja nuo šlaunies viršutinio trecdalio /.Teismas ivertino visas šias aplinkybes ir skyre laisves atemimo bausme 4 (ketveriems) metams atidedant bausmes vykdyma trejiems metams. Paskirtoji bausme nei savo rušimi nei dydžiu nera per griežta, ar per švelni, yra teisinga, ir tinkama realizuoti bausmes tikslus.
Apelianto argumentas, kad jam nepagristai skirta baudžiamojo poveikio priemone-uždraudimas vairuoti transporto priemones, nepagristas, todel atmestinas.
Baudžiamojo poveikio priemoniu tikslas- padeti igyvendinti bausmes tikslus. Uždraudimas naudotis specialiaja teise skiriamas tik tuo atveju, kai nusikalstama veika padaroma naudojantis šia teise. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. R. sunkiai sužalojo nukentejusiaja vairuodamas automobili, t.y. naudojosi specialiaja teise vairuoti transporto priemone neturedamas oficialaus leidimo (vairuotojo pažymejimo) naudotis šia teise, todel jis šia teise naudojosi neteisetai, kas rodo dar didesni veikos pavojinguma, nes keliamas didesnis pavojus eismo dalyviu saugumui. Del šiu aplinkybiu, siekiant sulaikyti nuteistaji nuo nauju nusikalstamu veiku padarymo ir ji nubausti, pagristai A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemone – uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialiaja teise vairuoti visu rušiu transporto priemones.
Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados del LR BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo ivykio, nusikalstamos veikos sudeties, kaltes, paskirtos bausmes pagristos išsamiai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais, nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu, todel yra teisetas ir pagristas. Teisiniu argumentu ji naikinti ar keisti nera.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo A. R. apeliacini skunda atmesti.