- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- 2S-1055-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00019-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Č. S.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- T. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Č. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovui AB SEB bankui, trečiajam asmeniui T. S., antstoliui A. S. dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį bei baudinių netesybų sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui AB SEB bankui, trečiajam asmeniui T. S., antstoliui A. S. dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį bei baudinių netesybų sumažinimo. Tuo pagrindu teismas iškėlė civilinę bylą.
Išsiuntus procesinius dokumentus trečiajam asmeniui T. S., jų įteikti minėtam asmeniui nepavyko, dėl ko 2016-02-09 teismo nutartimi ieškovui Č. S. nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties įteikimo pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – ieškovas įpareigotas patikslinti trečiojo asmens T. S. gyvenamąją vietą arba pasirinkti kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovo Č. S. ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, kad ieškovas teismo 2016-02-09 nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl padarė išvadą, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad tiek jis, tiek trečiasis asmuo T. S. gyvena ieškinyje nurodytu adresu, tačiau dažnai išvyksta į užsienį darbo reikalais, dėl ko negavo teismo siųstų procesinių dokumentų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą. Teigia, kad teismas galėjo pasinaudoti kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais (viešo paskelbimo būdu ir pan.), bet to nepadarė. Mano, kad nebuvo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
CPK 296 str. 1 d. 11 p. suteikia galimybę teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo (taip pat trečiojo asmens) gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo (taip pat trečiojo asmens) gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo (trečiojo asmens) adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo (trečiojo asmens) teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).
Esant nežinomai atsakovo (kito proceso dalyvio) gyvenamajai ir darbo vietoms, yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.), išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją (CPK 132 str.) ir pan. Taigi, civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos nustato alternatyvias procesinių dokumentų įteikimo galimybes, suteikia asmenims, besinaudojantiems savo procesinėmis teisėmis, teisę šiomis galimybėmis naudotis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad neįteikus atsakovui procesinių dokumentų registruotąja pašto siunta, jis prašo atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovas nenurodo analogiško prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo tretiesiems asmenims tuo atveju, jei jiems minėti dokumentai nebus įteikti registruotąja pašto siunta. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovas pasisakė dėl alternatyvaus procesinių dokumentų įteikimo būdo atsakovui, leidžia pagrįstai teigti, jog jis (ieškovas) siekė, kad procesas nesibaigtų parengiamojoje proceso stadijoje tik dėl to, kad procesiniai dokumentai proceso dalyviams nebus įteikti. Juolab, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ne atsakovui, kuris gavo jam siunčiamus dokumentus ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, o trečiajam asmeniui. Turint omenyje, kad abiejų ginčo šalių pozicija byloje yra išreikšta, ieškinio palikimas nenagrinėtu dėl to, kad trečiasis asmuo negavo jam siunčiamų procesinių dokumentų, negali būti laikomas pagrįstu. Įteikti procesinius dokumentus trečiajam asmeniui galima ir paskyrus bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ir šio teismo posėdžio metu, taip pat per antstolį, viešo paskelbimo būdu ir t.t. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi akivaizdžiai riboja ieškovo galimybes naudotis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis – teise į teisminę gynybą (CPK 5 str.).
Dėl to skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina, byla (tuo pačiu ir klausimas dėl procesinių dokumentų įteikimo trečiajam asmeniui) perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.