Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013 m. birželio mėn. 27 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 1) 1997-10-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 metai laisvės atėmimo su 1/10 turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) 1999-09-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 43 str. 3 d. subendrinta su 1997-10-09 nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu. Pagal 2000-01-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis LR 1999-11-25 įstatymu Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440, bausmė sumažinta iki 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str. 3 d. subendrinta su 1997-10-09 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p. nuo bausmės atleistas. Paleistas 2000-05-19; 3) 2001-04-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 246 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. 1 d., 35 str. 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams. Paleistas 2003-12-05 atlikus bausmę;4) 2006-09-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. 2 metai laisvės atėmimo. Paleistas 2008-04-22 atlikus bausmę; 5) 2010-11-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d. 2 metai laisvės atėmimo. 2012-05-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų 6 mėn. 27 d., bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis T. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2013-02-28, apie 00.30 val., V. K. gyvenamojo namo, esančio Miško g. 17, Jūrės k., Kazlų Rūdos sav., verandoje, vieną kartą rankos kumščiu sudavė V. K. į veidą ir V. K. pargriuvus ant grindų medine lazda jam sudavė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas V. K. vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, dešinio smilkinkaulio lūžimą, pereinantį į kaukolės pamato sritį, galvos ir veido muštas žaizdas, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškindamas, jog nemano, kad nuo jo suduoto smūgio galėjo įvykti kraujo išsiliejimas. Paaiškino, kad dienos metu buvo užėjęs pas M. K., kuris gyvena viename kieme, tik atskirose patalpose, su V. K.. Jauo nakties metu, prieš tai su V. M. išgėręs alaus, vėl užėjo pas M. K. ir kieme V. K., nieko nesakęs, sudavė lazda jam du kartus į veidą. Norėjo V. K. paklausti už ką sudavė, tačiau jis neįsileido į namus. Tuomet pasikvietė V. M., kad šis pakviestų V. K.. Apie 24 val. atėjęs V. M. iki V. K. namų, paskambino į duris. V. K. atidarė duris ir norėjo suduoti jam, t. y. T. L., lazda į veidą, tačiau jis užsidengė rankomis ir pataikė į ranką. Tuomet jis sudavė ranka V. K. į veidą- į dešinį žandą, ir šis, kadangi buvo išgėręs, nukrito aukštielninkas, ant nugaros, ant medinių grindų, viršutinė kūno dalis-veidas, galva buvo po stalu. Tuomet jis paėmė iš V. K. lazdą ir sudavė į kažkurią ranką. Sudavė du smūgius ir po dviejų smūgių lazda sulūžo, nes gal būt pataikė į stalą arba ji jau buvo lūžusi. Atėjusi T. K. pradėjo šaukti ir jis lazdą numetė. Kas buvo sužalota V. K., nematė. Dėl to, kad V. K. jį sumušė, iš karto į policiją nesikreipė, tikėjosi išsispręsti tarpusavyje ir dėl to ėjo pas V. K. į namus. Kaltę pripažįsta, tačiau nemano, kad jo suduoti smūgiai galėjo padaryti tokią žalą sveikatai. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta visiškai.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad nakties metu, apie dvyliktą-pusę pirmos, kažkas paskambino į duris ir jis nuėjo pažiūrėti, kas skambina. eidamas pasiėmė su savimi koridoriuje buvusią medinę apie 80 cm ilgio, 5 cm pločio lazdą, skirtą kopūstams grūsti. Atidarius duris pamatė T. L., kuris prašė įsileisti. Tuo metu lazda buvo jo rankose, tačiau ja kirsti neketino. Antro žmogaus jis nematė. Kai jis neįsileido ir pasakė, kad eina miegoti, T. L. ištraukė iš jo rankos lazdą ir trenkė ja per galvą. Nuo smūgio jis nukrito ir T. L. sudavė ta pačia lazda į galvą antrą kartą. Po to jis atsigavo tik gydymo įstaigoje po keturių parų. Buvo lūžę galvos kaulai, sužalotas veidas. Jis pats dienos metu T. L. nematė, tik T. K. sakė, kad jis buvo atėjęs pas jos sūnų M. K.. Kodėl jį T. L. sumušė, nežino. Jis T. L. nesužalojo.

Liudytoja T. K. parodė, jog šių metų vasario 28 dieną, apie pirmą valandą nakties, V. K. nuėjus atidaryti durų, girdėjo verandoje triukšmą. Nuėjusi pažiūrėti kas ten vyksta, pamatė, kad V. K. guli verandoje po stalu- iš po stalo buvo išlindę kojos, jam buvo prakirstas pakaušis, bėgo kraujas iš galvos, o T. L. jį mušė su stora medine lazda. Mano, jog pirmiausiai mušė į galvą, nes V. K. nukrito, po to mušė į šonus, matė, kaip T. L. sudavė V. K. apie 5 smūgius. Ji prašė nemušti ir T. L. nustojo tik tada, kai lūžo lazda. T. L. draugas lauke, už durų, mušė R. S.. Kai T. L. išėjo, ji užsirakino duris, tai T. L. dar spyrė. V. K. įšliaužė į lovą, buvo stipriai sužalotas ir R. S. iškvietė greitąją med. pagalbą. Tą vakarą V. K. su R. S. buvo vartoję alkoholį. Ji per langą matė, kad dienos metu T. L. buvo atėjęs pas jos sūnų, tačiau tuo metu V. K. buvo namuose.

Liudytojas R. S. parodė, kad vasario 28 d. apie 1 val. jam būnant pas V. K., kažkam paskambinus į duris, V. K. nuėjo pažiūrėti, kas skambina. Šiam užtrukus, nuėjo ir M. K., kuri paliko atidarytas duris ir jis suprato, kad vyksta muštynės. Kai jis nuėjo į verandą, V. K. gulėjo jau sumuštas, lauke stovėjo T. L. ir V. M.. Jis pats nukentėjo nuo V. M.. Kai V. K. įšliaužė į kambarį, pamatė, kad sužalota jo galva, todėl iškvietė greitąją med. pagalbą. Tiek jis su V. K., tiek T. L. ir V. M. buvo neblaivūs. Prieš tai jis V. K. kieme T. L. nematė, tik M. K. sakė, kad T. L. žiūrėjo per langą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vieta yra Miško g. 17, Jūrės k., Kazlų Rūdos sav. Apžiūros metu nustatyta, kad prie įėjimo į namą matyti įvairaus dydžio tamsios dėmės, panašios į kraują. Verandos dešinėje pusėje prie sienos guli nulūžusi medinės lazdos dalis. Ant verandos durų, verandos viduje ant grindų, prie stalo matosi dėmės, panašios į kraujo dėmes. Prie verandos durų rasta dar viena nulūžusi medinės lazdos dalis. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: dvi dalys sulūžusios lazdos, du tamponai su kraujo pavyzdžiais (b.l. 4-10, t. 1). Paimtų lazdos dalių apžiūros metu nustatyta, kad vienas lazdos galas ( plonesnis ) apsuktas lipnia juosta. Bendras abiejų dalių ilgis 70 cm, lazda nelygiai perlūžusi ( b. l. 11-12, t. 1 ).

Iš specialisto išvados Nr. G 197/13909), seka, kad V. K. konstatuota vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, dešinio smilkinkaulio lūžimas, pereinantis į kaukolės pamato sritį, galvos ir veido muštos žaizdos. Dėl kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo bei kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu abiejų pusrutulių srityse, dėl ko buvo taikomas chirurginis gydymas, sužalojimai vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-02-28 trimis poveikiais. Mažai tikėtina, jog V. K. sužalojimus galėjo pasidaryti krisdamas ir atsitrenkdamas į grindis (b.l. 19-20, t. 1).

Iš liudytojos T. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad ji parodė savo namo verandą, kurioje T. L. mušė V. K., taip pat naudojant manekeną parodė, kur ir kaip gulėjo V. K., kai ji atėjusi pamatė, kad T. L. jį muša lazda-parodė, jog gulėjo ant nugaros, galva ir pečių sritis po stalu (b.l. 32-35, t. 1 ).

Iš įtariamojo T. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad jis parodė sodybą, esančią Miško g. 17, Jūrės km., Kazlų Rūdos saviv., kur gyvena jo draugas M. K., taip pat parodė vietą šios sodybos kieme, kur jį, atėjusį antrą kartą, su lazda užsipuolė V. K.. Po to parodė namo duris, į kurias jis pabeldė atėjęs su V. M.. Naudojant manekeną, parodė vietą tarpduryje, kur stovėjo V. K. ir jis, kai V. K. atidarė duris ir užsimojo lazda. Po to parodė, kaip sudavė V. K. kumščiu ir atėmė lazdą, kaip V. K. nugriuvo verandoje ant grindų ir jis sudavė apie 4 smūgius lazda gulinčiam V. K., tačiau nuotraukoje šių veiksmų detaliai nesimato. (b.l. 140-146, t. 1).

Iš specialisto išvados Nr. G 168/13 (09) seka, kad T. L. konstatuota muštinė žaizda ir kraujosruva dešinės akies apatinio voko srityje buvo padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu, galimai 2013-02-28, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu (b.l. 149).

Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad T. L. tikrinimo 2013-02-28 2 val. 06 min. rezultatas 1,81 prom. ( b. l. 132, t. 1).

Kadangi liudytojo V. M. buvimo vieta nežinoma, paskelbta jo paieška ,LR BPK 276 str. 1d. 1 p. 1., 4d. pagrindu perskaityti liudytojo V. M. parodymai ( t. 1, b. l. 69) ikiteisminio tyrimo metu. V. M. parodęs, kad 2013-02-27 vakare paskambinęs T. L. pasakė, kad jį kažkas sumušė ir kad reikia pagalbos, liepė ateiti prie bendro pažįstamo „kanopos“ namų. Atėjus prie šių namų T. L. pasakė, kad ten gyvenantis Vacius lazda jį sumušė, tačiau ar iš tikrųjų T. L. buvo sumuštas- nepastebėjo. Tada abu nuėjo prie namo durų, T. L. pabeldė į duris. Duris atidaręs Vacius užsimojo į T. L. rankoje turėta lazda, tačiau T. L. lazdą greitai atėmė ir sudavė Vaciui, į kur pataikė- jis nematė, tačiau Vacius nukrito ant žemės verandoje, į kurią įėjo ir T. L.. Tuo metu į verandą, kur vyko muštynės tarp T. L. ir Vaciaus, įėjo nepažįstamas vyras, kuris bandė įsikišti į konfliktą, tai V. M. šį vyrą patraukė ir sudavė jam į veidą bei 2 kartus įspyrė, tačiau kur pataikė nežino, nes buvo tamsu. Kas vyko verandoje nematė. V. M. girdėjo verandoje moters balsą, suprato, kad rėkia ant T. L. ir netrukus T. L. išėjo, tačiau lazdos jau neturėjo. Po to su T. L. nuėjo į Kazlų Rūdos ligoninės priėmimo skyrių, kur šiam užklijavo sužalotą paakį. Kaip T. L. buvo sužalota akis, jis nežino ir T. L. neklausė (b.l. 69, t. 1).

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad jo kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius V. K. sveikatą įrodyta visiškai. Kaltinamasis pripažino sudavęs smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą bei du smūgius medine lazda jau gulinčiam nukentėjusiajam į ranką, tačiau mano, kad nuo šių jo veiksmų nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nėra nuoseklūs ( teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad sudavė du smūgius lazda nukentėjusiajam į ranką, parodymų patikrinimo vietoje metu parodęs, kad sudavė apie 4 smūgius), todėl vien tik jais vadovautis sprendžiant kaltės klausimą nėra pagrindo. Nukentėjusysis parodė, kad T. L. jam sudavė du smūgius lazda į galvą, po pirmo smūgio jis nukrito, o po antro smūgio- prarado sąmonę, o tai leidžia spręsti, kad tiesioginiai smūgiai buvo suduoti didele jėga ir tai pagrįsta taip pat specialisto išvada, kur nurodyta, jog mažai tikėtina, kad V. K. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti krisdamas ir atsitrenkdamas į medines grindis. Liudytoja T. K. parodė, kad ji, atėjusi verandą, matė jau kruviną V. K. veidą, o T. L. lazda jam sudavė dar apie 5 smūgius. Iš teismo medicinos specialisto išvados taip pat seka, kad nukentėjusiajam konstatuotos muštos žaizdos galvos ir veido srityje- viena žaizda kaktoje, kita- dešiniame skruoste, o kaltinamasis parodo, kad V. K. po jo smūgio į dešinį žandą nukrito ant nugaros, tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad sužalojimai atsirado ne nukentėjusiajam krintant. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Įvertinęs visas bylos aplinkybes- kaltinamojo panaudoto smurto pobūdį- sudavė smūgius į galvos sritį, panaudotą įrankį-smūgius sudavė ranka bei lazda, sužalojimo lokalizaciją, smurto intensyvumą bei tai, kad smurto naudojimą kaltinamasis nutraukė tik atėjus liudytojai T. K. atėjus į verandą ir prašant nukentėjusiojo nemušti, teismas sprendžia, kad kaltinamasis T. L. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. jis suvokė savo veikos pavojingumą, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kokių iš jų atsiradimo. Tokiu atveju kaltinamasis atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju pagal atsiradusius padarinius T. L. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

Nors kaltinamasis aiškina, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad nukentėjusysis prieš tai jį buvo sužalojęs ir vėl atėjus aiškintis jam sudavė lazda, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ši situacija negali būti vertinama kaip būtinoji gintis ar būtinosios ginties ribų peržengimas.

Motyvuojamoji dalis

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šio BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei tariamosios būtinosios ginties, nei būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Išnagrinėjus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus- kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą dėl padaryto sužalojimo sunkumo ir lokalizacijos, teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog būtinosios ginties situacija neegzistavo. Neabejotinai nustatyta, kad pats kaltinamasis nakties metu kėsinosi patekti į nukentėjusiojo būstą. Kaltinamajam nebuvo jokios būtinybės tokiu paros metu nekviestam eiti pas nukentėjusįjį, jeigu ir būtų nukentėjusysis prieš tam tikrą laiką namo kieme panaudojęs kaltinamojo atžvilgiu smurtą. Kaltinamasis dėl tokių veiksmų išsiaiškinimo turėjo galimybę kreiptis į policijos įstaigą, o ne po kurio laiko, pasikvietus dar vieną asmenį- liudytoją V. M., prašytis įleidžiamam į nukentėjusiojo būstą išsiaiškinti aplinkybes dėl sumušimo. Nukentėjusysis pripažįsta, jog atidarius duris jis rankose laikė lazdą, tačiau nurodo, kad ja suduoti nesikėsino. Nukentėjusysis turi teisę ginti savo nuosavybę, todėl aplinkybė, kad jis nakties metu namų duris atidarė rankoje turėdamas lazdą, negali būti vertinama kaip kaltinamojo užpuolimas. Iš perskaitytų liudytojo V. M. parodymų seka, kad nukentėjusysis užsimojo turėta lazda, tačiau kaltinamasis ją greitai atėmė ir po to sudavė V. K.. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis kėsinosi suduoti lazda į galvą, bet jis dengėsi ir pataikė į rankas, tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje sužalojimų rankų srityje nekonstatuota, taip pat iš išvados aprašomosios dalies seka, kad pats T. L. specialistui apie tai, kad jam buvo suduotas smūgis lazda per rankas nenurodęs, taip pat šios aplinkybės nenurodęs ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šios aplinkybės bei aptarti motyvai dėl kaltinamojo parodymų nenuoseklumo ir neatitikimo kitiems įrodymams sprendžiant apie panaudoto smurto apimtį leidžia spręsti, kad kaltinamasis tokiais savo parodymais siekia palengvinti savo padėtį. Be to neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis fizinį smurtą vartojo jau ir atėmęs iš nukentėjusiojo lazdą, netgi suduodamas smūgius lazda jau gulinčiam nukentėjusiajam ir jo vartojamus smurto veiksmus nutraukė liudytojos T. K. atėjimas į verandą bei lazdos lūžimas. Todėl šiuo atveju nėra nei tariamosios būtinosios ginties, nei būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo ir teismas sprendžia, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam ir padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, ne gynė save nuo realaus pavojingo kėsinimosi, bet padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kauno teritorinės ligonių kasos 9132,65 Lt. civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, nukentėjusiajam sveikatos sužalojimas ir jo gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo T. L. tyčinių veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo T. L. ( LR CK 6.283str., 6.280str.).

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis tyčinį sunkų nusikaltimą padarė būdamas teistas, praėjus neilgam laikotarpiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Toks asmuo yra recidyvistas ( LR BK 27 str. 1d. ). T. L. baustas administracine tvarka už įvairius, tame tarpe ir viešosios tvarkos, pažeidimus. Iš specialisto išvados seka, kad T. L. diagnozuota asocialaus tipo asmenybės sutrikimas bei priklausomybė nuo alkoholio, tačiau šie sutrikimai nėra medicininiai nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, nedirbo. Šios aplinkybės rodo, kad T. L. nelinkęs pasitaisyti, ankstesnė bausmė jam nėra veiksminga. Įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už vidurkį, bet artima sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

T. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2013-06-27, į bausmės laiką BK 66 str. pagrindu įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-02-28 iki 2013-06-26.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 47-9, Kazlų Rūda, civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 9132,65 Lt ( devynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt du litus ir 65 centus ), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr.. LT 217300010002484333, nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidų atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- dvi dalis sulūžusios lazdos, du tamponus su kraujo pavyzdžiais, saugomus Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK- nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.