- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- A2.9.-1034-953/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00725-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pažeidėjas
- V. V.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
išnagrinėjęs V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 181 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2015 m. sausio 29 d. 10.20 val., (duomenys neskelbtini), panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, kadangi nešdamas rankoje plaktuką ir artindamasis prie žmonos, išgąsdino savo 12 metų ir 15 metų amžiaus vaikus.
V. V. neprisipažino padaręs pažeidimą ir nurodė, kad sausio 29 d. adresu (duomenys neskelbtini) jis buvo namo rūsyje, o šeima: žmona V. ir du vaikai, buvo namo pirmame aukšte. Jis išėjo iš rūsio ir pamatė kieme stovintį automobilį, prie kurio bagažinės stovėjo V. Č. – su juo seniau jie konfliktavo. Jis sustojo, kadangi jis jam užstojo praėjimą, t. y. jis buvo maždaug per metrą nuo automobilio. Tuo metu jis nuleistoje rankoje laikė plaktuką. Plaktukas jam buvo reikalingas ūkio darbams. Tuo metu žmona ir vaikai buvo name ir jie atėjo, kai V. Č. uždarė automobilio bagažinę. Jis visą tą laiką buvo prie to automobilio. Pirmiausia atėjo vaikai, o jis su V. Č. nebendravo, kadangi jis jau buvo nuėjęs prie automobilio vairuotojo durelių. Atėję vaikai atsisėdo į automobilio galą, įlipdami per automobilio dešinės pusės dureles. Jis stovėjo iš kitos automobilio pusės. Kadangi tada jam jau buvo atlaisvėjęs kelias, tai jis nuėjo link ūkinio pastato. Tuomet iš namo išėjo jo žmona, o jis sustojo ir palaukė, kol ji praeis pro jį. Ji įsėdo į automobilį į keleivio vietą. Prieš tai, eidama pro šalį, žmona jį išvadino „durneliu“, sakė: „ko stovi išsišiepęs“. Visi susėdę į automobilį – išvažiavo. Kai vaikai išėjo iš namo, jie šypsojosi ir buvo pakankamai džiaugsmingi – pas juos nerimo ženklų jis nematė. Vizualiai vaikų būsena buvo gera, jie nešėsi mažus šuniukus ir abu šypsojosi. Vaikai į automobilį sėdo iš dešinės jo pusės, o jis stovėjo kairėje pusėje apie metrą atstumu nuo automobilio. Jis negalėjo išgąsdinti vaikų, bet jei vaikai išsigando, tai jis kaltę pripažįsta.
Liudytoja V. V. parodė, kad datos neprisimena, tačiau gali būti, kad įvykis įvyko ryto metu adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jos vaikai sirgo, todėl ji išsikvietė vairuotoją V. Č., kad jai padėtų. Jis atvyko, ji išėjo iš namų ir pamatė, kad V. V. stovi šalimais ir mosuoja plaktuku. Ji išgirdo jo tariamus žodžius: „ar ieškai problemų“. Vaikai į lauką išėjo prieš ją ir ji matė juos išsigandusius, jie šią frazę girdėjo, nes stovėjo šalia automobilio. Ji susidėjo daiktus, vairuotojas V. Č. dengdamas savimi juos, pasakė vaikams eiti į automobilį, nes pamatė, jog jie išsigando. Tuo metu ji V. V. pasakė, kad jis nepriekabiautų, tai jis pribėgo prie jos ir tą patį pakartojo su ja, t. y. paklausė, ar ji ieško problemų. Ji pasakė, jog problemų neieško. Tą patį jam buvo atsakęs ir V. Č.. Ji pasakė V. V., kad jei jis gąsdina vaikus, tai ji kreipsis į policiją ir skambins į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Išvažiuodami jie tą ir padarė. Ir į policiją, ir į vaiko teisių apsaugos skyrių vyko tą pačią dieną, nes į policiją patarė kreiptis vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, kadangi toks atvejis pas juos buvo ne pirmą kartą. V. V. jau buvo skirti apribojimai. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Vaikai V. V. mojavimą plaktuku matė. Plaktuku jis pirmiausia mojavo V. Č. ir klausė: „ar ieškai problemų“. Tuo metu ji tylėjo ir stebėjo. Kai V. V. mojavo plaktuku V. Č., tuo metu vaikai atbėgo prie automobilio galo, o ji atėjo jiems iš paskos ir matė vaikų reakciją.
Iš V. V. protokolo pareiškimo matyti, kad 2015-01-29 10.00 val. pas ją prie namų atvažiavo pažįstamas V. Č., kurio ji buvo paprašiusi, kad nuvežtų iki Šiaulių miesto. Jai su vaikais V. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini) susiruošus ir išėjus į kiemą pamatė, kad dar oficialiai vadinamas vyras V. V., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo vyksta skyrybų procesas, rankoje laiko plaktuką ir stovėdamas prieš minėtą jo pažįstamą juo mojuoja. Mojuodamas jis V. sakė "tu ką problemų ieškai", V. atsakė "ne neieškau". Jai priėjus arčiau ir tai pamatęs V. V. tą patį pakartojo prieš ją, o ji jam atsakė "tu ką nepasimokinai, kad tau buvo apribotos teisės", jis pradėjo šaipytis ir juoktis, vis kartodamas "tu ką problemų ieškai". Visą tai matė ir labai išsigando kartu buvę vaikai, nors prieš juos niekas nebuvo naudota. Jai pasakius, kad dėl jo tokio elgesio tiesiai važiuoja į Vaikų teisių apsaugos skyrių ir išvažiavo. Dėl tokio V. V. elgesio yra baimė grįžti namo, nors ir jie šiuo metu atskirai gyvena, atskiruose aukštuose, bendro ūkio neveda. (b.l. 4)
Liudytojas V. Č. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau įvykis galėjo būti sausio 29-osios ryte, adresu (duomenys neskelbtini). Jam paskambino V. V. ir paprašė nuvežti vaikus pas gydytojus. Jis atvažiavo, į kiemą automobilį įvarė atbuline eiga, t. y. įvarė tik dalį automobilio prie garažo. Jis išlipo iš automobilio, o V. V. su vaikais lipo laiptais, nešėsi „tašes“, todėl jis išlipo iš automobilio atidaryti bagažinę. Tuomet iš rūsio greitu žingsniu prie jo „išlėkė“ V. V.. Jis buvo pasiėmęs plaktuką ir juo mojavo. Klausė: „ar ieškai problemų“. Jis pasakė kad problemų neieško. Jis iškėlęs plaktuką virš galvos jį suko. Kadangi jis buvo jau anksčiau „susidūręs“ su V. V., jis yra bandęs jį nužudyti, buvo jį sužeidęs, tai su juo elgėsi ramiai. Jis jam pasakė, kad jei jis jam duos plaktuku, jis naudos ginklą. Tuomet V. V. pradėjo šaukti V. V.: „ką čia tu darai, ko tu ant žmogaus puoli“. Jis pamatė prie automobilio stovinčius išsigandusius vaikus. Tuomet V. V. tą patį sakė V. V., t. y. sakė: „tu ieškai problemų“. Jis taip pat turėjo plaktuką. Jis praėjo pro tarpą ir vaikus įsodino į automobilį. V. V. pradėjo gėdinti V. V.. Jie sėdo į automobilį ir išvažiavo, o V. V. liko stovėti kieme. Kai V. V. jam mojavo plaktuku, vaikai stovėjo prie automobilio, o V. V. buvo poros metrų atstumu ir ji ėjo link automobilio. V. V. buvo iškėlęs plaktuką virš galvos, jį suko. Vaikai išsigando ir sustingo, kai pamatė atlekiantį V. V.. Kai V. V. puolė ant V. V. sukdamas plaktuką, tai vaikai tuo metu dar nebuvo automobilyje.
Iš V. Č. protokolo pareiškimo matyti, kad 2015-01-29 d. apie 10,00 val. nuvyko pas pažįstamą V. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kadangi ji buvo jo paprašiusi ją su vaikais nuvežti pas gydytojus, atvykęs minėtu adresu automobiliu sustojo pusiau įvažiavęs į kiemą. V. su vaikais atėjus prie automobilio, jis išlipo į lauką padėti V. daiktus sudėti į bagažinę, atidarius jam automobilio bagažinę pamatė kaip iš po namo esančio garažo greitu žingsniu link jo ateina V. V. vyras V. V., eidamas link jo V. klausė ar jis turi problemų ir ar nori jų turėti, rankose nešėsi plaktuką, kuri priėjęs prie jo jam prieš veidą jį pradėjo sukti, bijodamas, kad plaktuku jam nesuduotų, jis jam pasakė, jeigu panaudos plaktuką, jis panaudos šaunamąjį ginklą, nors ginklo su savimi neturėjo, norėjo jį tik pagąsdinti, kad nebelįstų prie jo, tai išgirdęs V. nusigręžė nuo jo, puolė žmoną, kuriai pasakė ar nori turėti problemų, tuomet savo kūnu jis užstojo Violetą, kuri su vaikais tuo metu įsėdo į automobilį, jiems įlipus į automobilį, jis taip pat įlipo ir nedelsiant išvažiavo. V. V. liko kieme. Tarp V. V. ir V. V. nuo praeitų metu vyksta skyrybų procesas, kadangi su V. yra geri pažįstami, V. jo paprašius padeda jeigu reikia kur nors nuvežti. (b.l. 6)
Iš 2015-02-20 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. SV-186 (12.1) matyti, kad 2015-02-19 V. V. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumis V. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), lankėsi Skyriuje. V. V. nurodė, kad 2015-01-29 dieną vaikų tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mojavo plaktuku prieš V. Č., kuris atvažiavo pavežti V. ir V. V. su V. V. į Šiaulių miestą. V. V. sūnaus, paklausus apie įvykį, nurodė, kad labai išsigando, kai tėvas V. V. artinosi prie mamos su plaktuku, V. net uždengė rankomis brolį V.. (b.l. 7)
Liudytoja V. P. parodė, kad ji V. V. vaikų apklausoje dalyvavo ir klausimus uždavinėjo A. L. ir N. M., tačiau kartu buvo ir ji, ir viską girdėjo. Jos norėjo išsiaiškinti, kaip berniukai reagavo į tėvo elgesį, kai jis atėjo su plaktuku. Vaikai nurodė, kad labai išsigando, kad jiems ar mamai kažkas nenutiktų. Vaikų smulkiai neklausė apie įvykį, nes vaikai buvo susijaudinę ir išsigandę, tačiau pasakojo, jog viskas įvyko, kai jie ruošėsi su mama išvykti ir norėjo sėsti į automobilį. Nurodė, kad viskas vyko kieme. Vaikai nenurodė, kokius veiksmus konkrečiai atliko suaugusieji. Daugiau buvo kalbėta apie jų tėtį, kuris mojavo plaktuku. Susidarė įspūdis, kad tėčio veiksmai buvo nukreipti prieš vaikų mamą. Kai vaikai buvo apklausiami dėl šio įvykio, jai jie atrodė įsitempę, nedrąsūs dėl šeimoje įvykusio konflikto. Vaikams buvo skaudus šis prisiminimas, jie viską skaudžiai prisiminė ir sunkiai atpasakojo, jiems sunku buvo apie įvykį kalbėti. Pasakodami apie įvykį, vaikai iš naujo išgyveno. Į vaiko teisių apsaugos tarnyba kreipėsi ir V. V., jis neigė smurtavęs, sakė, jog išėjo su plaktuku, tačiau nenorėjo nieko blogo, nenorėjo išgąsdinti vaikų.
Liudytoja A. L. parodė, kad ji yra Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Įvykio datos neprisimena, tačiau tai buvo sausio mėnesio pabaigoje. Apie įvykį sužinojo vėliau iš vaikų mamos V. V., kai ji atvyko pas juos į skyrių. Ji į skyrių atvyko su tikslu papasakoti apie incidentą įvykusį šeimoje tarp jos ir sutuoktinio, kai tai matė vaikai. Vaikų mama minėjo, kad vaikai įvykio metu buvo išsigandę ir patyrė psichologinį diskomfortą. Jie paprašė vaikų mamos, kad ji išeitų iš kabineto, o jie su vaikais liko kabinete. Vaikai sėdėjo netoli N. M., o nuo jos jie buvo truputį toliau, tai ji juos matė kampu. Pokalbio pradžia buvo su ja, kadangi ji vaikus pažįsta nuo įvaikinimo bylos. Ji vaikų klausė, kaip jiems sekasi, kaip jie jaučiasi, o paskui paklausė apie įvykį namuose. Vaikai papasakojo, kad jie ruošėsi važiuoti su mama į Šiaulius, buvo atvykęs vairuotojas, o tuo metu išėjo į lauką jų tėtis mojuodamas plaktuku. Dėl to vaikai išsigando ir pasijautė negerai, kad toliau kažko neįvyktų. Vaikai sakė, kad tėtis mojavo plaktuku. Ji suprato, kad tėčio veiksmai buvo nukreipti prieš mamą. Su vaikais vyko pokalbis, jie sakė, kad dėl įvykio jautėsi negerai. Jaunesniojo berniuko galva buvo nuleista, sakė, kad jaučiasi negerai. Jie siūlė psichologo konsultaciją, tačiau vaikų mama pasakė, kad vaikai jų nelabai nori, kadangi nenori vėl prisiminti to, kas įvyko tą dieną jų namuose. Turėdami tokią informaciją, jie tyrimo neatliko, o siuntė raštą į policiją. Jiems skambino V. V. ir sakė, kad V. V. išvyko su vaikais, tačiau apie aplinkybes jie sužinojo vėliau – pokalbio metu to pasakyta nebuvo. V. V. sakė, kad vaikai su mama išvažiavo. Po jų išvažiavimo iki pranešimo buvo praėjusios kelios valandos ir V. V. nenurodė, kur jie išvyko, nurodant tik tai, kad išvažiavo į Šiaulius. Vėliau V. V. nurodė, kad V. V. su vaikais išvažiavo pirkti vaistų. Po įvykio praėjus 3-4 val., jie neskelbė paieškos. Vaikai pokalbio metu pas juos sėdėjo nuleidę galvą, nes jautėsi nepatogiai – jie tada nesirgo, kadangi į vaiko teisių apsaugos skyrių jie atvyko po įvykio praėjus kelioms dienoms. Apie įvykį jiems pranešė atėjusi į vaiko teisių apsaugos skyrių V. V.. Ji pas juos atėjo su vaikais, pranešė apie įvykį kabinete, kur buvo ir vaikai. Apie įvykį V. V. pasakė trumpai, kad vaikai patyrė įvykį ir nori pakalbėti apie tai plačiau. Apie mojavimą plaktuku sužinojo iš vaikų. Apie mojavimą plaktuku vaikų mama rašė raštu po pokalbio su vaikais. Apie šaunamojo ginklo panaudojimą niekas neminėjo. Vaikams pats veiksmas – mojavimas plaktuku, buvo baisus. Viskas įvyko lauke išvažiuojant jiems į miestą, kai buvo pasamdytas žmogus juos nuvežti. Dabar šioje šeimoje vyksta skyrybų procesas, todėl į visus niuansus ir detales nenorėjo „velti“ ir vaikų. Paskui jie tėvui pasiūlė lankyti pozityvios tėvystės kursus, kuriuos jis ir lankė. Problemos su šeima prasidėjo skyrybų procese.
Liudytoja N. M. parodė, kad ji yra vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. Įvykio datos neprisimena, tačiau tai galėjo įvykti šių metų vasario mėnesį. Į jų tarnybą atvyko V. V. su vaikais: V. V. ir V. V., papasakoti apie įvykusį įvykį, kai jos vyras V. V. išgąsdino vaikus. V. V. sakė, kad įvykio dieną atvažiavo kažkoks žmogus ją su vaikais pavežti į miestą, nes norėjo važiuoti nusipirkti vaistų. V. V. pasakojo, kad išėjo tėtis su plaktuku ir pradėjo mojuoti vyrui. Jis išsigando. Pasakojo, kad tėtis pastojo kelią mamai ir jie su broliu V. išsigando ir V. jį krūtine užtvėrė ir apsaugojo nuo tėtės. Apie mojavimą plaktuku jiems iš karto papasakojo mama, o vaikai jai pritarė, kad taip ir buvo. Su vaikais taip pat vyko pokalbis. Iš pradžių kabinete buvo visi kartu, vėliau ji bendravo su V., tačiau neprisimena, ar kartu buvo ir V.. Kai bendravo su vaiku, mama buvo išėjusi iš patalpos. Vaiko klausė, ar jis tikrai išsigando, kas jį baugino. Vaikas pasakė, kad baugino plaktukas, jis bijojo, kad kas nors įvyks. V. sakė, kad išsigando įvykio metu, o Vytautas reagavo gana ramiai, išgąsčio neparodė. V. paklausus apie įvykį, jis linkčiojo galva, tačiau iš pažiūros neatrodė labai išsigandęs.
Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK181 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 22 d. konsultaciją Nr. 25-K, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 420, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N2-818/2005, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. nurodė, kad įvykio metu, kai į kiemą buvo atvykęs V. Č., o jis buvo kieme ir nuleistoje rankoje laikė plaktuką, kuris jam buvo reikalingas ūkio darbams. Tuo metu buvo atėję vaikai, kurie įsėdo į automobilį, o jiems iš paskos atėjo jo žmona, kurį jį išvadino durneliu, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Vizualiai vaikų būsena buvo gera, jie šypsojosi. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Liudytojas V. Č. parodė, kad jam atvykus į Vengrių kiemą, V. V. išlėkė į kiemą ir pasiėmęs plaktuką, juo mojavo bei klausė ar jis turi problemų. Tuo metu V. V. su vaikais ėjo link automobilio ir jis matė, kad vaikai buvo išsigandę, nes V. V. puolė ne tik prie jo, bet ir prie V. V., rankose laikydamas plaktuką ir jį sukdamas virš galvos. Šias liudytojo V. Č. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. V., kuri nurodė, kad matė kaip V. V. mojavo plaktuku V. Č. atžvilgiu. Vaikai viską matė ir buvo labai išsigandę. Ji sudrausmino V. V., tačiau jis pribėgo prie jos ir klausė ar ji ieško problemų. Šias liudytojų teisme nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys prokololai – pareiškimai dėl įvykio (b.l. 4, 6). Be to, iš 2015-02-20 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. SV-186 (12.1) matyti, kad 2015-02-19 V. V. kartu su sūnumis V. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), lankėsi Skyriuje. V. V. nurodė, kad 2015-01-29 dieną vaikų tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mojavo plaktuku prieš V. Č., kuris atvažiavo pavežti V. ir V. V. su V. V. į Šiaulių miestą. V. V. sūnaus, paklausus apie įvykį, nurodė, kad labai išsigando, kai tėvas V. V. artinosi prie mamos su plaktuku, V. net uždengė rankomis brolį V.. (b.l. 7). Liudytojos V. P., A. L. ir N. M. patvirtino aplinkybę, kad bendraujant su mažamečiais vaikais V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pastarieji nurodė, kad jų tėtis mojavo plaktuku mamos atžvilgiu, ko pasėkoje jie labai išsigando.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad minėtas konfliktas, kurio metu V. V. mojavo plaktuku V. V. atžvilgiu, vyko nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, kas sukėlė jiems išgąstį. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, V. V. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo nepilnamečiams vaikams baimę, stresą, taip akivaizdžiai traumuodamas vaikų psichiką ir pažeisdamas jų interesus. Toks V. V. elgesys jo vaikų akivaizdoje yra netoleruotinas, todėl jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 181 str. 2 d., kadangi V. V. buvo baustas pagal LR ATPK 181 str. 1 d. ir pakartotinį pažeidimą padarė neišnykus baustumui.
V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į V. V. asmenybę, administracine tvarka baustas, po įvykio V. V. lankė pozityvios tėvystės kursus, todėl V. V. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 281 str., 286-288 str., teisėjas
nutarė:
V. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.