- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 1-384-718/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-0026156-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- N. A.
- Kaltinamasis
- M. A.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A. ( M. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „N.“, teistas:
1. 2005-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. elgesio apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose ir tęsti mokslą;
2. 2005-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. , 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., 187 str. 3 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 87 str. 1 d. 2 d. 1 p., 2 p., 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per 9 mėnesių laikotarpį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, būti namuose nuo 23 val. iki 07 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei tęsti mokslą;
3. 2006-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. bausmė subendrinta su 2005-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta bausmė ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, 2008-10-10 paleistas atlikęs bausmę;
4. 2010-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams, 2011-02-04 paleistas atlikęs bausmę;
5. 2012-06-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. areštu 45 paroms, bausmę atlikęs 2012-12-21, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d., 145 str. 1 d., 187 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustato:
Kaltinamasis M. A. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir sugadino svetimą turtą : 2013 m. vasario 13 d. apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) bute, Klaipėdos m., tyčia sudaužė bute esančius daiktus: veidrodį 100 Lt vertės, sekcijos durelių stiklą 15 Lt vertės, balkono durų plastikinį langą 200 Lt vertės ir virtuvės plastikinį langą 200 Lt vertės, t. y. sugadino N. A. priklausantį 515 Lt vertės turtą bei tyčia sudavė N. A. vieną smūgį ranka į dešinės pusės smilkinį, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013-02-12 išėjęs iš darbo bare su draugais atsigėrė alaus ir grįžo namo. Paprašė močiutės A. K. paskolinti 120 Lt, nes norėjo išsipirkti telefoną. Ji paskolino, jis išpirko telefoną lombarde. Grįžęs namo apie 2 val. nakties paprašė motinos N. A. paskolinti 100 litų, nes norėjo atsigerti alaus. Mama sakė, kad neduos pinigų, jie pasipyko. Įsikišo brolis M. A., klausė, kam jam pinigai. Tada jie pradėjo su broliu pyktis. Mama laikė jį, neleido prie jo prieiti. Jis paėmė nuo puodo dangtį ir išdaužė virtuvinį langą. Brolis užrakino jį, neleido išeiti. Jis numetė spintą. Mamai nesudavė, negrasino. Pripažįsta, kad kambaryje išmušė stiklą, veidrodį sudaužė, numetė spintą. Balkono plastikinis langas įskilo, nes jis trenkė į jį. Dar stalčiuką virtuvėje sugadino. Su ieškiniu sutinka, jei būtų laisvas, atlygintų žalą. Anksčiau dirbo užsienyje, grįžęs stovėjo Darbo biržoje. Labai gailisi, atsiprašė mamos. Uždirba apie 1500 Lt, nenori prarasti darbo.
Nukentėjusioji N. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. 2013 m. vasario 12 d. sūnus M. pasiskolino pinigų draugo gimtadieniui ir išėjo. Po to grįžo, vėl davė jam pinigų, jis išėjo. Apie 3 val. nakties sūnus vėl grįžo prašyti pinigų, sakė, kad 20 dieną gaus atlyginimą ir grąžins skolą. Jis buvo išgėręs. Jis prašė 100 Lt. Ji pasakė, kad pinigų nebėra, nes prieš tai paskolino.Tuomet jis pradėjo triukšmauti, viską daužyti.Išdaužė langą virtuvėje, išdaužė sekcijos langus ir kambario langą įskėlė, veidrodį sudaužė. Negrasino nužudyti. Gal ir pastūmė ją, bet niekur neįdaužė. Ji serga širdies ligomis, yra hipertonikė, todėl ne viską gerai atsimena. Atsisako nuo ieškinio, su sūnumi kartu dirba vienoje darbovietėje. Bute gyvena penkiese: močiutė, kitas sūnus, jo dukra, M. ir ji. M. reikia gydytis, nes taip elgiasi, kai išgeria. Gal kaltinamasis jai ir užkliuvo už veido. Nesupranta, ar tai buvo smūgis, neatsimena. Tuo metu šalia nieko nebuvo. Atleidžia kaltinamajam. Ji stovėjo koridoriuje, kai pajuto smūgį. Abu sūnūs norėjo tarp savęs susimušti, gal ir jai dėl to kliuvo. Anksčiau sūnus niekada jos nemušė, ji nebijo jo. Sūnus M. iškvietė policiją, kad M. nuramintų. M. pasakė neišleisti jo, nes viską sudaužė. Mano, kad sūnus turi valios, gali negerti. Sūnus pradėjo dirbti nuo vasario 1 d., dirbo po 10 val. per dieną, labai pavargdavo. Ji atleidžia M., prašo griežtai nebausti, nori, kad jis neprarastų darbo, padėtų jai auginti anūkę.
Liudytojas M. A. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. 2013 m. vasario 12 d. atėjo brolis naktį po 3 val. ir pradėjo reikalauti iš mamos pinigų. Mama pasakė, kad pinigų nėra, jis vis tiek reikalavo. Tada pradėjo daužyti langus, išdaužė sekcijos 3 ar 4 stiklus, apvertė sekciją, balkono, virtuvės langą išdaužė. Jis buvo girtas. Negirdėjo, kad mamai grasintų, bet matė, kaip vieną kartą brolis trenkė mamai į dešinę ausį kumščiu. Iškvietė policiją, užrakino duris, kad brolis nepabėgtų. Jau ne pirmą kartą išdaužė langus. Broliui reikia gydytis. Jis pastoviai geria, po to reikalauja pinigų. Grasinimų negirdėjo. Išėjo į koridorių, kai brolis pradėjo daužyti, jis sakė, kad, jei mama neduos pinigų, tai viską išdaužys. Brolis sudavė mamai į dešinės pusės smilkinio ausį, jis viską matė.
Liudytojas R. P. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK. Šių metų vasario mėnesį paryčiais gavo pranešimą, kad bute yra smurtaujama. Policiją kvietė nukentėjusioji – moteris. Nuvykus į butą viskas buvo išvartyta, langai išdaužyti. Šukės buvo jau prie įėjimo, bute buvo išvartytos spintos. Moteris parodė į virtuvėje sėdintį jaunuolį – sūnų, sakė, kad jis taip padarė kadangi mama nedavė pinigų. Kaltinamasis buvo išgėręs. Jaunuolis neneigė, kad tai jis viską padarė. Moteris sakė, kad jai trenkė į ausį. Ta moteris, nukentėjusioji, sėdi salėje. Jai buvo paraudęs žandas. Dar bute buvo brolis, močiutė ir maža mergaitė. Buvo iškviestas budėtojas, išvežė kaltinamąjį į PK. Nukentėjusioji atsisakė kviesti greitąją medicininę pagalbą. Ar sakė, moteris, kad grasino nužudyti – neatsimena.
Iš 2013-02-13 N. A. protokolo- pareiškimo matyti, kad ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sūnaus M. A. sugadinto turto, nurodė, kad sūnus grasino ją nužudyti, ranka sudavė jai į galvą ( b.l. 1).
Iš 2013-02-13 tarnybinio pranešimo apie smurto artimoje aplinkoje faktą, matyti, jog Klaipėdos apsk. VPK patrulių rinktinės pareigūnams M. V. ir R. P. atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., nustatyta, kad išdaužti langai 10 aukšte. 41 bute gyvenanti nukentėjusioji paaiškino, kad sūnus M. A. girtas reikalavo pinigų, nedavus ranka trenkė jai į dešinę ausį, išdaužė langus, baldus. Nukentėjusiajai nustatytas dešinės ausies ir veido paraudimas, patinimas. M. A. pareigūnams paaiškino, kad reikalavo pinigų, negavo ir todėl pradėjo muštis, pyko, kad viskas jo broliui, o ne jam ( b.l. 4-6).
Iš 2012-02-13 įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., 41 bute koridoriuje aptikti sulaužyti prieškambario baldai, sudaužytas veidrodis, siena ištepta krauju, vieno kambario durų išlaužta vidurinė dalis, kambaryje išdaužtos trys sekcijos durelės, ant grindų rastos stiklo šukės, durelių dalys, išdaužtas balkono plastikinių durų stiklas, virtuvėje ant grindų aptikti indai, įrankiai, stiklo šukės, sudaužyti virtuviniai baldai: ištraukti ir sulaužyti du stalčiai, išdaužti viršutinės spintelės durelių stiklai, išdaužtas virtuvės plastikinio lango stiklas, ant grindų rastos stiklo šukės ( b.l.7-8).
Iš alkotesterio rezultatų išklotinės matyti, jog 2013-02-13 03.58 val. M. A. nustatytas 1,68% promilių girtumas ( b.l 22).
Aptarti įrodymai: paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, leidžia daryti išvadą, kad M. A. kaltė įvykdžius svetimo turto sugadinimą ir fizinio skausmo sukėlimą yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis neneigia sudaužęs bute esančius daiktus: veidrodį, sekcijos durelių stiklą, balkono durų plastikinį langą ir virtuvės plastikinį langą, nurodė teismui, kad būdamas piktas, kad mama neduoda pinigų, išdaužė langus, sudaužė veidrodį, išdaužė sekcijos dureles. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad matyti, kad išdaužti langai, sulaužyti baldai. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia sugadino svetimą turtą 515 litų vertės. Kaltinamojo padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1d.
Dėl kaltinimo tyčia sudavus N. A. vieną smūgį ranka į dešinės pusės smilkinį ir fizinio skausmo sukėlimo kaltinamasis kaltu neprisipažino, neigė sudavęs nukentėjusiajai į veidą. Nukentėjusioji N. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad galimai kaltinamasis ir užkliuvo už veido, nesupranta, ar tai buvo smūgis, neatsimena. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais dėl prieš ją panaudoto smurto apimties. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad M. A. eidamas pro ją tyčia sudavė netikėtai vieną smūgį į dešinės pusės smilkinį. Policijos pareigūnas R. P. parodė, kad jam atvykus pagal iškvietimą nukentėjusioji moteris sakė, kad jai trenkė į ausį, buvo paraudęs jos žandas. Tokias pat aplinkybes policijos pareigūnas R. P. nurodė 2013-02-13 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje. Šio liudytojo parodymus patvirtino liudytojas M. A., kuris nurodė, kad brolis sudavė mamai į dešinės pusės smilkinio ausį, jis tai matė. Nors kaltinamasis M. A. neprisipažino smurtavęs prieš N. A., tačiau jo kaltę patvirtina byloje esatys įrodymai. Kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajai į dešinės pusės smilkinį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgį nukentėjusiajai jis suvokė, kad smurtauja prieš žmogų ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Nors nukentėjusioji atleidžia kaltinamajam, neturi jam pretenzijų, Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 12 str. 1d. numatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai nustačius net nesant nukentėjusiojo asmens skundui pradedamas ikiteisminis tyrimas, o procesas užbaigiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios.
M. A. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino N. A. jog ją nužudys, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str.1 d. Kaltinamasis neigia grasinęs nukentėjusiajai ją nužudyti, nukentėjusioji taip pat nurodė, M. A. negrasino ją nužudyti. Kiti byloje apklausti asmenys nenurodė, kad kaltinamasis būtų grasinęs nukentėjusiajai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Nukentėjusysis turi suprasti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., būtina nustatyti, kad grasinimas nužudyti bus įgyvendintas. Teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad M. A. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, todėl M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1d. ir gailisi. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. M. A. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Nors kaltinamasis praeityje teistas, tačiau už nusikaltimus, kurie skiriasi pagal kėsinimosi objektą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad turtą sugadino šeimos narys, kuriam tas turtas nepriklauso bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nusikaltimus padarė šeimos narys, nukentėjusioji, kaltinamojo mama, kaltinamajam atleidžia, prašo griežtai nebausti. Atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą ir gailestį, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1d. paskyrus baudą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes baudos dydis nustatomas žymiai mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį. Už veiką, numatytą LR BK 140 str.1 d, skirtinas areštas, jos dydį nustatant žymiai mažesnį už sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 2d., 5d. 1p. nuostatomis paskirtos bausmės už šias idealiąją nusikalstamų veikų sudėtį sudarančias nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo būdu- griežtesne bausmė apimant švelnesnę bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.
Procesas dėl nukentėjusiosios N. A. pareikšto 515 Lt civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas, nes nukentėjusioji teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti areštą 20 parų;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL dydžio ( 1300 litų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5d. 1p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu- griežtesne bausmė apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti M. A. galutinę subendrintą bausmę areštą 20 parų. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-02-13 iki 2013-03-06 ir laikyti, kad bausmę M. A. atliko. Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir paleisti M. A. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
M. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Procesą pagal nukentėjusiosios N. A. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.