Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. V. ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, - atstovui,

I. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininko, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, teisto,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V. būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį ir nepraėjus metams po baudos sumokėjimo, būdamas individualios įmonės „P. I.“ (įmonės kodas 304234815) savininku, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą, nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei prieš vieną dieną iki darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą, esant šalių (darbdavio ir darbuotojo) susitarimui dėl darbo vietos ir darbo funkcijų, paklūstant nustatytai darbo tvarkai, 2018 m. spalio 6 d., laikotarpyje nuo maždaug 8.20 val. iki maždaug 9.30 val., savo maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti pardavėjos darbą A. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), už darbą jai sumokėdamas 10 Eur. Tokiais savo veiksmais I. V. nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. V. bei institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, kadangi nė vienas iš administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo į teismo posėdį neatvyko, o apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

I. V. savo 2018 m. spalio 25 paaiškinime nurodė, kad 2018 m. spalio 6 d. savo įmonės parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie kasos turėjo dirbti jis ir šį darbą dirbo, tačiau tos dienos ryte, apie 8.20 val. turėjo išvykti asmeniniais reikalais, todėl į parduotuvę išsikvietė savo sugyventinės dukrą A. A., kurios paprašė pabūti parduotuvėje, kol jo nebus. Jos nieko daugiau neprašė, kokias funkcijas ji turėtų atlikti jai taip pat neaiškino. A. A. niekada nėra ir nebuvo įdarbinta jo įmonėje. Žino, kad tuo metu ji aptarnavo klientą – priėmė iš jo depozitą. Ji parduotuvėje be jo buvo maždaug iki 9.30 val., kol atvyko policijos pareigūnai, o netrukus grįžo ir jis. Tai buvo pirmas kartas, kai jis A. A. paprašė pabūti parduotuvėje, o to paprašė, nes pardavėja negalėjo greitai atvykti. Darbuotojų įdarbinimo tvarką ir reikalavimus žino, tačiau A. A. paprašė pabūti parduotuvėje, tikėdamasis, kad tuoj grįš. Už šią pagalbą A. A. pinigų nedavė. Kaip ji išmoko naudotis kasos aparatu, nežino. (b. l. 36)

2018 m. gruodžio 5 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą I. V. pasirašyti ir priimti atsisakė. (b. l. 1)

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. A. 2018 m. spalio 6 d., laikotarpiu nuo 8.20 iki 9.30, parduotuvėje (duomenys neskelbtini) dirbo pardavėjos darbą, kai su ja įstatymu nustatyta tvarka nebuvo sudaryta darbo sutartis bei prieš vieną dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Kad I. V. pakvietė A. A. į jam priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku dirbti pardavėja patvirtina byloje esantis A. A. 2018 m. spalio 15 d. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad buvo pakviesta dirbti pardavėjos darbą, I. V. jai parodė, kokį kasos aparato mygtuką spausti, apskaitant maisto prekes ir tuščią tarą, ji savo darbo metu aptarnavo klientą, o vakare už darbą parduotuvėje iš I. V. gavo 10 Eur. (b. l. 26)

Taigi šiuo atveju byloje yra nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) A. A. realiai dirbo parduotuvėje, aptarnavo klientą bei naudojosi kasos aparatu; 2) I. V. A. A. pakvietė padirbti pardavėjos darbo, pamokė, kaip naudotis kasos aparatu bei už darbą sumokėjo, 3) darbo sutartis su A. A. sudaryta nebuvo.

Nors byloje ir nėra I. V. kaltės pripažinimo ir jis nurodo, kad A. A. buvo pakviesta tik pabūti parduotuvėje, tačiau A. K. duodamas 2018 m. spalio 15 d. paaiškinimą (b. l. 16) nurodė, kad 2018 m. spalio 6 d., apie 9.30 val. jį parduotuvėje aptarnavo pardavėja, kurią atpažintų. Pagal pateiktas nuotraukas A. K. atpažino A. A.. (b. l. 17-19)

I. V. kaltę patvirtina visi administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – rašytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, D. K. paaiškinimas, A. K. paaiškinimai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, A. A. apklausos protokolas, A. A. paaiškinimas, SODROS išrašai, I. V. paaiškinimas, administracinių nusižengimų registro išrašas. Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad I. V. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

Skiriant nuobaudą I. V., atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Todėl atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, I. V. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 32 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 95 straipsnio 2 dalimi, 630, 635-637, 646 straipsniais,

nutaria:

I. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 5000 (penkių tūkstančių) eurų bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 18093339820). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti I. V., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.