- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- II-119-972/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01491-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Nukentėjusysis
- L. G.-N.
- Advokatai
- Aleksandras Jokūbauskas, Julija Manako-Galminė
- Kategorijos
- 2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. B., jo atstovei advokatei Julijai Manako-Galminei, nukentėjusiajai L. G.-N., jos atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui, Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovei Larisai Kolinko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nukentėjusiosios L. G.-N. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-04-01 nutarimo Nr. ADK1-67,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis specialistas 2015-03-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 33P-27574902-15 R. B. dėl to, kad jis 2015-03-11, apie 12 val. laikė nepririštą, be antsnukio mišrūnų veislės šunį, kuris įbėgęs į L. G.-N. namo kiemą, adresu Tiesioji g. 2A, Klaipėda, užpuolė bei sužalojo kačiuką, išgąsdino L. G.-N.. Tokiais veiksmais R. B. pažeidė Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 43 p. (patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-07-26 įsakymu Nr. AD1-1874), atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Administracinė komisija) 2015-04-01 nutarimu Nr. ADK1-67 už pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 5 d., R. B. paskyrė administracinę nuobaudą – 57 Eur baudą be gyvūno konfiskavimo, įpareigojo jį atlyginti L. G.-N. teisės pažeidimu padarytą turtinį nuotolį – 103,41 Eur.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji L. G.-N. skundu prašo panaikinti Administracinės komisijos 2015-04-01 nutarimą ir, pritaikius ATPK 110 str. 11 d. nuostatą, už pavojingo šuns mišrūno laikymo reikalavimų pažeidimą, atsiradus žalai jos turtui ir nugaišus jos naminiam gyvūnui – katei, skirti R. B. 347 Eur baudą su gyvūno konfiskavimu. Nurodo, kad Administracinė komisija netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. XI-2271 8 str., reglamentuojantį kovinių ir pavojingų šunų įvežimą, įsigijimą, laikymą, veisimą, registravimą, ženklinimą, dresavimą ir prekybą jais, bei su tuo susijusius poįstatyminius aktus, nesivadovavo ATPK 284 str. 2 d. R. B. šuo yra amerikiečių pitbulterjero ir amerikiečių stafordšyro terjero mišrūnas, kuris Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-01-09 įsakymu Nr. B1-5 „Dėl kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ priskiriamas kovinių ir pavojingų šunų veislei. Tą patvirtina R. B. veikos kvalifikavimas pagal ATPK 110 str. 5 d. Kadangi katė nugaišo ir tuo buvo padaryta žala asmens turtui, R. B. veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 110 str. 11 d. ir paskirta 11 d. sankcijoje numatyta nuobauda. R. B. ir toliau tinkamai neprižiūri pavojingos veislės mišrūno šuns. Tai patvirtina jos 2015-04-10 pareiškimas policijai. R. B. šuo kelia grėsmę aplinkiniams ir kitiems gyvūnams, todėl būtinas šio gyvūno konfiskavimas.
Atsiliepimas
Administracinė komisija atsiliepime nurodo, kad su L. G.-N. skundu sutinka iš dalies ir prašo panaikinti šios komisijos 2015-04-01 nutarimą, R. B. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 110 str. 4 d. ir paskirti administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 110 str. 4 d. sankcijoje, nes R. B. šuo nėra priskiriamas prie kovinių ir pavojingų šunų veislių. Byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. G.-N. paaiškino, kad 2015-03-11, sėdant prie stalo pietauti, išgirdo lojantį šunį. Supratusi, kad kažkas atsitiko, žvilgtelėjusi pro langą, pamatė, jog kaimyno šuo drasko jų kačiuką. Išbėgusi į kiemą, bandė atimti iš šuns kačiuką, mėtė į jį įvairius daiktus. Pavykus išplėšti kačiuką iš nasrų, šuo atsitraukė ir išbėgo iš kiemo. Tuo metu kaimynas R. B. pjovė žolę savo kieme. Kaimynų šuo vėl buvo grįžęs į jų kiemą, ji manė, kad dabar puls jos šunį, pririštą kieme prie būdos. Tada kaimynas pašaukė savo šunį, ir šis nuėjo namo. Nuvežus kačiuką į veterinarijos kliniką, buvo pasakyta, kad vilčių, jog šis išgyvens, nėra, kačiukas nugaišo. Dėl tos įvykusios nelaimės jie patyrė turtinį nuostolį. Šuo visur laksto laisvai, nes jų namą juosia tik gyvatvorė. Aplink kaimyno namą tvoros nebuvo nei įvykio metu, nei dabar, vyksta žemės kasimo darbai. Pats R. B. yra sakęs, kad jų šuo yra partempęs į namus gyvūną – katę. Jos vyras yra matęs, kaip tas pats šuo vaikosi kates. Kol dar R. B. negyveno tame name, jie atvažiuodavo su savo šunimi ir po jų išvažiavimo yra radę sudraskytą katę. Be to, po šio įvykio balandžio mėnesį bevaikščiodama lauke, pamačiusi, kad kaimynų šuo pasileidęs nuo grandinės atbėga į jų kiemą, staigiai paėmė savo dukrą ant rankų. Kaimynai, staigiai sureagavę, pasikvietė savo šunį, o jiems pasakius, kad jie neprižiūri savo šuns, pradėjo šaukti, kad ji visko prisigalvoja. Tačiau šuo buvo agresyviai nusiteikęs, į juos bėgo dideliu greičiu ir sustojo tik jai sušukus. Apie šį įvykį pranešė policijai. Kaimynai jos neatsiprašė. Iki šiol nenorėjo, kad jai būtų atlyginta žala, nes nesutinka su Administracinės komisijos priimtu nutarimu. Ji palaiko savo skundą ir prašo jį tenkinti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. paaiškino, kad įvykio metu pjovė žolę. Šuo buvo palaidas ir gulėjo kieme. Įvykio jis nematė ir negirdėjo, tik pamatė, kaip kaimynė išėjo iš savo kiemo, o jo šuo tuo metu buvo ant kelio. Tada jis pakvietė šunį. Pas juos kaimynė neužėjo, tik jos vyras paskambino vakare ir papasakojo apie įvykį. Žmona, kai grįžo namo, paskambino kaimynei ir telefonu atsiprašė, tačiau ši išdėstė savo sąlygas – arba šuo, arba teismas. Jis perskambino visas gyvūnų globos įstaigas, norėjo, kad šuo būtų atiduotas kitiems šeimininkams, tačiau sužinoję, kad nesuradus šuniui naujo šeimininko, šuo bus užmigdytas, persigalvojo. Šunį turi nuo 2013 m. ir nesutinka, kad jo šuo agresyvus. Jis taip pat, kaip ir kaimynų katinas, buvo priglaustas. Jo šuo nėra papjovęs jokios katės, tačiau pripažįsta, kad šuo nemėgsta kačių. Jokių dokumentų, patvirtinančių šuns kilmę, neturi, tik skiepų pasą. Nuoširdžiai gailisi dėl šuns nepriežiūros. Šuo gyvena pas juos namie ir po to įvykio jis niekada nebuvo pabėgęs ar nutrūkęs nuo grandinės. Po įvykio kreipėsi į kinologus dėl šuns elgesio vertinimo svetimų žmonių atžvilgiu, ta paslauga yra nemokama. Kaimynė pati nesikalba su jais, kompromisų neieško, žalą jai atlygino, pervesdamas pinigus per AB „Lietuvos paštas“. Kodėl kaimynė pervestų pinigų neatsiima, nežino.
Administracinės komisijos atstovė L. Kolinko paaiškino, kad gavus bylos medžiagą iš policijos, pastebėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė ATPK 110 str. 5 d., todėl jo veika buvo perkvalifikuota į ATPK 110 str. 4 d. ir paskirta 4 d. sankcijoje numatyta bauda, tiesiog nutarime buvo padaryta techninė klaida, nurodant straipsnio dalį. Nutarimu R. B. buvo įpareigotas atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nes buvo pateiktas tai patvirtinantis kvitas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo labai išgyveno dėl įvykio, nuoširdžiai gailėjosi, dokumentų, patvirtinančių, kad katė nugaišo dėl šuns užpuolimo, nebuvo pateikta, nusiskundimų dėl šuns nepriežiūros iš kitų kaimynų byloje nebuvo gauta, komisija iš nuotraukų sprendė, kad R. B. šuo ne pitbulis, ne stafordšyro terjero veislės šuo. Kinologų išvada buvo gauta po nutarimo priėmimo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. įtvirtina asmenų, auginančių gyvūnus, teises ir pareigas, todėl nukentėjusioji turėtų dalį kaltės prisiimti ir sau, kadangi jos katė taip pat lakstė po kiemą. Administracinė komisija daugiau nėra gavusi administracinių teisės pažeidimų protokolų, surašytų R. B. atžvilgiu dėl šuns nepriežiūros.
Liudytoja S. P. paaiškino, kad ji yra Klaipėdos medžioklinių sportinių šunų klubo „Auksinis fazanas“ pirmininkė, turi tarptautinio teisėjo kategoriją ir gali teisėjauti tarptautinėse šunų varžybose, pagal kompetenciją gali nustatinėti šunų veisles. Apžiūrint R. B. šunį, pastebėjo, jog jis gali turėti kovinių šunų, kurie yra išvardinti kovinių ir pavojingų šunų sąraše, priemaišų, tačiau tik pagal kailio spalvą, šis šuo yra mišrūnų palikuonis, jo kilmės nustatyti neįmanoma, nes nežinomi tėvai. Į Administracinės komisijos paklausimą dėl šuns veislės atsakė, jog minėtas šuo yra čiau čiau palikuonis, kadangi jis turi rausvą liežuvį su juodais taškais, tai yra būdinga šios veislės šunims. Tiriant šunį buvo pastebėta, kad šis šuo turi daug požymių, būdingų penktai grupei priskiriamų veislių atstovams, t. y. primityvių šunų grupei, o ne koviniams ir pavojingiems šunims. Šio šuns priskirti prie kovinių ir pavojingų šunų veislės neįmanoma, kadangi jis neturi kilmės dokumentų. Dalyvaudama R. B. šuns patikrinime, pastebėjo, jog šuo nerodė jokių agresyvumo požymių, yra klusnus, šeimininkai juo rūpinasi. Šuo laikomas namuose. Matyti, kad aplink teritoriją pradėta statyti tvora. Jei šuns šeimininkai laikysis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytų gyvūnų laikymo taisyklių, tai nemato jokių kliūčių laikyti tą šunį ir toliau. Kiekvienas šuo gali užpulti katiną, todėl vien dėl šios priežasties negalima laikyti šuns agresyviu. Toks įvykis įvyko dėl netinkamo šuns laikymo. Ji šuns šeimininkų nepažįsta, tik buvo pakviesta nustatyti šuns veislę, kilmę bei jo psichiką, to paprašė šuns šeimininkė. Kadangi kvalifikacijos nustatinėti šunų psichinės būklės neturi, ji į patikrinimą pasiėmė kartu ir klubo narį K. P.. Jų klubas yra visuomeninė organizacija, tokias paslaugas teikia neatlygintinai.
Liudytojas K. P. paaiškino, kad su šunimis dirba daug laiko, yra klubo „Auksinis fazanas“ narys. Pagal specialybę gali dresiruoti šunis, koreguoti jų elgesį. Šunų psichines savybes nustatinėja daug metų, nes tai buvo būtina leidžiant šunims dalyvauti parodose. Prireikus vykti į patikrinimą, buvo pakviestas klubo vadovės kaip kinologas-dresuotojas. Šuns šeimininko iki patikrinimo nebuvo matęs. Atvykus juos pasitiko šuns šeimininkai. Teritorija nebuvo aptverta tvora. Matėsi, kad buvo įrengta prie namo šuns pririšimo vieta, voljero nebuvo. Patikrinimas prasidėjo kieme. Jokių agresyvumo požymių šuo nerodė. Šuo elgėsi draugiškai, ir jis, K. P., nematė jokios šuns elgesio korekcijos būtinybės. Pratęsus patikrinimą namuose, šuo taip pat nerodė jokių agresyvumo požymių jį liečiant šiam valgant, liečiant jo šeimininkus. Pažiūrėjus į šuns burną, pastebėta, jog ji tamsi, tačiau tai nesudaro pagrindo priskirti jį agresyvių šunų grupei. Ryšys tarp šuns ir šeimininkų geras, šuo suprato ir reagavo į jų komandas. Dėl katino užpuolimo galimybės paaiškino, kad šuniui katinas yra grobis ir jei jis pradeda bėgti, šuo, turėdamas visiems šunims būdingus instinktus, iškart jį vejasi, todėl jei šis šuo vijosi katiną ir sudraskė jį, negalima laikyti jį agresyviu, kadangi šunį veikia jiems būdingi instinktai. Šuo į žmogų, į vaiką reaguoja visiškai kitaip. Tiriamą šunį pagal elgesį niekaip negalima priskirti kovinių ir pavojingų šunų veislei. Šis šuo yra mišrūnas ir jo veislės negalima nustatyti. Geriausias patikrinimas yra jo psichikos įvertinimas. Po patikrinimo jis surašė šuns elgesio patikrinimo aktą, kurį internetu persiuntė klubo vadovei. Jį pasirašė kaip klubo narys, kadangi jo kvalifikacija yra kinologas-dresuotojas. Atlygio už patikrinimą jokio negavo, kadangi tai atlieka visuomeniniais pagrindais.
Iš 2015-03-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniojo specialisto V. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant patikrinimą pagal L. G.-N. skundą dėl pasileidusio kaimyno šuns, kuris užpuolė ir sužalojo kačiuką, buvo nustatyta, jog mišrūnų veislės šuo, kuris užpuolė ir sužalojo L. G.-N. kačiuką, priklauso R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) . R. B. neneigė, kad tai jo šuo po kiemą bėgiojo be pavadėlio ir be antsnukio ir įbėgęs į kaimynės kiemą užpuolė kieme buvusį kačiuką. Pasikalbėjus su kitais kaimynais, daugiau nusiskundimų dėl R. B. laikomo mišrūno šuns negauta (b. l. 14).
Iš ligos istorijos išrašo matyti, kad 2015-03-11 katę sukandžiojo šuo. Diagnozuota plėštinė žaizda, pneumotoraksas. 2015-03-12 gydykloje gyvūnas rastas nugaišęs (b. l. 30-31).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto V. Jablonskio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog minėtas tarnautojas kreipėsi į Lietuvos kinologų draugijos kinologą ekspertą dėl šuns veislės nustatymo, nusiuntė šuns nuotrauką, gautas atsakymas iš S. P., kad šuo nuotraukoje neturi nieko bendro su koviniais šunimis. Jo bruožai daugiau atitinka maišytą čiau čiau veislės šunį (b. l. 42-43).
Iš 2015-06-19 šuns elgesio patikrinimo akto matyti, kad komisija, sudaryta iš Klaipėdos MSŠK „Auksinis fazanas“ pirmininkės S. P. ir kinologo-dresuotojo K. P., R. B. prašymu, patikrino mišrūnės kalės elgesį svetimų žmonių atžvilgiu. Nustatyta, kad priskirti ją prie kovinių šunų grupės mišrūnų būtų sunku: anatomiškai ji neatitinka šios grupės šunų skiriamųjų bruožų (mažas ūgis, akių išraiška, silpnai išsivysčiusi raumenų struktūra, maža galva, triukšmingumas, judesių dinamika ir kita). Tik kailio spalva galėtų atitikti stafordšyro terjero veislę, bet kūno formos duomenys – ne. Be to, ši spalva būdinga ir kitų veislių, nebūtinai kovinių, šunims. Šuns elgesys svetimų žmonių atžvilgiu: lauke (kieme) ir patalpose draugiškas, jokios neigiamos reakcijos į tik atvykusius svetimus asmenis, kalbinant reaguoja draugiškai, pripažįstančiai svetimą žmogų, be jokių agresijos požymių, nerodo šeimininką ginančios reakcijos, į netikėtus garsus ir svetimo žmogaus judesius reaguoja teisingai, nereikšdama agresijos, o priimdama kaip suprantamą reiškinį. Bendrauja teisingai su svetimu žmogumi. Paklusni, suprantanti šeimos narį. Prižiūrima gerai. Išvada: išskirti kovinio šuns bruožų ar panašumo praktiškai neįmanoma (b. l. 56).
Iš K. P. pateiktų jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų matyti, kad 2000-09-27 jam išduotas Lietuvos kinologų draugijos dresūros teisėjo-aspiranto pažymėjimas, 1995-08-05 išduotas nacionalinės kategorijos dresūros teisėjo pažymėjimas (b. l. 78).
Iš Lietuvos kinologų draugijos rašto matyti, kad S. P. yra šios draugijos kinologė ekspertė, tarptautinės kategorijos kinologijos teisėja, turinti teisę nustatyti šuns veislę. S. P. kinologinis stažas yra 40 metų (b. l. 90). Iš Lietuvos kinologų draugijos pažymėjimo Nr. 10 matyti, kad S. P. yra šios draugijos kinologė ekspertė ir turi teisę nustatyti, ar šuo priskirtinas agresyvių veislių šunims (b. l. 101).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas naikintinas ir paskirtina administracinė nuobauda, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
R. B. Administracinės komisijos 2015-04-01 nutarimu nubaustas pagal ATPK 110 str. 5 d., numatančią atsakomybę už pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais reikalavimų, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ar pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Nukentėjusioji skundu prašo perkvalifikuoti R. B. veiką pagal ATPK 110 str. 11 d., numatančią atsakomybę už pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais reikalavimų, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ar pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimų pažeidimą, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui.
Pirmiausia, šioje byloje ginčas kyla dėl to, ar R. B. šuo priskiriamas pavojingiems šunims, pavojingų šunų mišrūnams, koviniams šunims ar kovinių šunų mišrūnams. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos sąvokos: pavojingas šuo – tai pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo, kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, kovinio šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintas Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad R. B. šuo yra pavojingų ar kovinių šunų veislės ar pavojingo ar kovinio šuns mišrūnas. To nepatvirtino nei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, turintys tam specialių žinių, nei rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusiosios pateiktos šunų nuotraukos ir veislių aprašymai iš internetinio puslapio (b. l. 25-29) nesuteikia objektyvaus pagrindo R. B. šuns priskirti vienai ar kitai šuns veislei, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nesant ATPK 110 str. 5 d. ar 11 d. numatytų būtinųjų objektyviųjų sudėties požymių, negalima ir atsakomybė pagal minėtas šio straipsnio dalis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Administracinė komisija 2015-04-01 nutarimu kvalifikuodama R. B. pagal ATPK 110 str. 5 d. netinkamai pritaikė įstatymą.
Byloje nustatyta, kad šis asmuo 2015-03-11, apie 12 val. laikė nepririštą, be antsnukio šunį, kuris įbėgęs į L. G.-N. namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), užpuolė bei sužalojo kačiuką, kuris dėl patirtų sužalojimų nugaišo, išgąsdino L. G.-N.. Taip R. B. neužtikrino tinkamo šuns laikymo, tuo pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., kuriame numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-07-26 įsakymu Nr. AD1-1874, 43 p. Dėl to ginčo byloje nekyla. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad dėl tokio R. B. pažeidimo buvo padaryta žala asmens turtui – tą patvirtina katės ligos istorijos išrašas, pateiktas čekis už veterinarijos paslaugas (b. l. 17).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. B. veika atitinka ATPK 110 str. 10 d., kurioje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, ir jam skirtina ATPK 110 str. 10 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą R. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (pažeidimas netyčinis, dėl padaryto pažeidimo nugaišo nukentėjusiosios gyvūnas), pažeidėjo asmenybę – jis administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus anksčiau nebaustas, dirba, stengėsi sušvelninti padaryto pažeidimo padarinius – atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai, ėmėsi priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas šuns laikymas, priežiūra – byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad pradėta statyti tvora aplink R. B. nuosavybės teise priklausančią teritoriją, o Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 42 p. nurodyta, jog leidžiama laikyti šunį nepririštą tik uždaroje žemės valdoje, jei užtikrinama, kad šuo iš jos nepabėgs, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti R. B. paskyrus ATPK 110 str. 10 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. yra sumokėjęs 57 Eur baudą, paskirtą skundžiamu Administracinės komisijos 2015-04-01 nutarimu (b. l. 16).
ATPK 110 str. 10 d. sankcijoje numatyta ir papildoma nuobauda – gyvūno konfiskavimas, dėl kurios paskyrimo kiekvienu atveju pavesta spręsti nuobaudą skiriančiai institucijai, ši nuobauda nėra privaloma. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti ir netaikant papildomos nuobaudos – gyvūno konfiskavimo. Tokį pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pirmą kartą. Nors nukentėjusioji nurodo, kad aptariamas įvykis yra nevienkartinis, kad po šio įvykio R. B. ir toliau neužtikrino tinkamo šuns laikymo, kad jis nekeltų grėsmės kitiems žmonėms ar gyvūnams, tačiau tokio jos teiginio nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Administracinės komisijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog daugiau skundų dėl R. B. šuns nepriežiūros negauta. Teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai S. P. ir K. P. patvirtino, kad patikrinimo metu nematė jokios šuns elgesio korekcijos būtinybės, R. B. šuo nerodė jokių agresyvumo požymių, yra klusnus, šeimininkai juo rūpinasi, jei šuns šeimininkai laikysis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytų gyvūnų laikymo taisyklių, nemato jokių kliūčių laikyti tą šunį ir toliau. Tokius jų teiginius patvirtina ir šuns elgesio patikrinimo aktas. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu buvo pasikalbėta su kitais kaimynais, daugiau nusiskundimų dėl R. B. laikomo mišrūno šuns negauta.
Teismas pažymi, kad kvalifikuojant R. B. veiką pagal ATPK 110 str. 10 d. ir skiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, jo padėtis nėra pabloginta daugiau, negu to prašoma nukentėjusiosios skunde, tad ATPK 302 str. 2 d. nepažeista.
Tiek nukentėjusioji, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pateikė tai patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (b. l. 66, 82). Pažymėtina, kad ATPK nėra reglamentuotas klausimas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo. ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 104 str. 2 d. numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nukentėjusiojo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis išsprendžia priimdamas galutinį procesinį sprendimą ir, esant pagrįstam prašymui, jas išieško iš baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto asmens. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios L. G.-N. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir spręstinas klausimas dėl jų priteisimo iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji patyrė 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Įvertindamas tai, kad nukentėjusiosios skundas patenkintas tik iš dalies, teismas mažina jos prašomą priteisti sumą iki 250 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtos išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti neatlyginamos, to nenumato nei ATPK, nei BPK nuostatos, todėl R. B. prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
nukentėjusiosios L. G.-N. skundą tenkinti iš dalies.
Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-04-01 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-67 dalį, kuria R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 57 Eur bauda be gyvūno konfiskavimo, panaikinti.
R. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą. Laikyti, kad jis yra sumokėjęs 57 Eur baudą.
Kitą Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-04-01 nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. nukentėjusiosios L. G.-N. naudai priteisti 250 Eur proceso išlaidų.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.