Telšių apylinkės teismo įsakymas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40389-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį,

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas: (1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; (2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-09-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; (3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-30 baudžiamuoju įsakymu,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2015-07-19 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, viešoje vietoje, rodydamas nepagarbą aplinkiniams, be priežasties tyčia sudavė smūgius R. D. – vieną kartą į kairę ausį, vieną kartą į dešinę ausį, vieną kartą spyrė į dešinį šoną, dėl ko nuo smūgio R. D. nugriuvo ant grindinio, po to, R. D. atsistojus, atbėgęs E. J. be priežasties tyčia spyrė R. D. iš nugaros į dešinį šoną, dėl ko nuo smūgio R. D. vėl nugriuvo ant grindinio, taip jis, bendrais veiksmais su E. J., padarė R. D. dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą, kas R. D. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip R. V. ir E. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų.

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip įtariamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015-07-19, tiksliai laiko negali pasakyti, apie 17.00 val., buvo savo kieme (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme esančioje pavėsinėje. Pavėsinėje kartu buvo D. J.. Jo tėvas A. V. su kaimynais A. K. ir K. K. pjovė prie namo esančią gyvatvorę. Keliu pro juos (duomenys neskelbtini) gatve pravažiavo automobilis (duomenys neskelbtini). Iš važiuojančio automobilio, atsidaręs priekines keleivio duris, iškišęs galvą, necenzūriniais žodžiais kalbėjo vyriškis. Jis suprato, kad tie žodžiai skirti jo tėvui ir kaimynams. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir iš jo išlipo iš matymo pažįstamas R. D.. R. D. ėjo link jo tėvo ir kaimynų šūkaudamas, ką tiksliai sakė, pasakyti negali. Ėjo R. D. agresyviai, atrodė taip, kad tuoj kam nors trenks. Pamatęs, kad R. D. šūkauja ir nusiteikęs agresyviai, jis nuo pavėsinės prie R. D. atbėgo ir pasakė „ko čia šūkauji, ko čia puoli“. Ką R. D. jam atsakė, nepamena. R. D. puolė pirmas ant manęs, bandė trenkti jam ranka, bet jis pasitraukė ir smūgio išvengė. Tada jis iš delno vieną kartą trenkė R. D. į kairę ausį, paskui iš kitos rankos vieną kartą trenkė į dešinę ausį, po to vieną kartą kaire koja spyrė į dešinį šoną, po kurio R. D. atsitrenkė į mašiną ir nugriuvo ant žemės. Tada jis nuo R. D. nuėjo ir grįžo atgal į pavėsinę. Matė, kad prie R. D. pribėgo E. J., kuris iš karto pribėgęs iš kojos spyrė ką tik atsistojusiam R. D. į dešinį šoną, nepamena ar R. D. nuo to smūgio nugriuvo ant žemės. Po to dar matė, kad atbėgo D. K. (63-64, 70-71 b.l.).

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip įtariamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015-07-19, tiksliai laiko negali pasakyti, ėjo iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėj, namo. Tą dieną buvo blaivus. Išėjęs iš parduotuvės išgirdo didelį triukšmą, kuris sklido iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Jis iš karto bėgo pažiūrėti, kas ten vyksta. Kiek suprato, ten vyko muštynės, matė, kad vienas vyriškis labai šūkavo ir mosikavo rankomis. Pribėgęs prie to vyriškio jis vieną kartą koja spyrė vyriškiui į dešinės pusės šoną, nuo ko vyriškis pargriuvo ant žemės. Tada prie jo pribėgo D. K., kuris pasakė jam nesikišti ir jis iš ten ir išėjo. Vyriškį, kuriam jis sudavė smūgį, pažįsta iš matymo, tai R. D. (108-109, 114-115 b.l.).

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip nukentėjusysis R. D. nurodė, kad 2015-07-19 apie 18.00 val. jis su žmona D. U. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, važiavo automobiliu, kurį vairavo žmona. Automobiliui sustojus (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis išlipo pasikalbėti su ant kelio buvusiais žmonėmis. Jam išlipus prie jo priėjo neblaivus R. V. ir E. J. ir be priežasties jį sumušė. Jis jį sumušusių asmenų nepažino, juos pažino jo žmona. Jam buvo prakirsta lūpa, sumuštas dešinės rankos petys. 2015-07-19 jis dėl sumušimo kreipėsi į Mažeikių ligoninę. Įvykio metu jis buvo stipriai išgėręs. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (10, 18 b.l.).

Alkoholio kiekio matuokliu 2015-07-19 d. 18.53 val. R. D. nustatytas 3.46 promilių girtumas (17 b.l.).

Valstybinės teismo medicines tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-08-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. D. padarytas sužalojimas: dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus dešinę ranką ar petį ar nugriuvus ant dešinės rankos. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. R. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniojo raktikaulio išnirimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (25 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. U. parodė, kad 2015-07-19 apie 13.00 val. ji su sugyventiniu R. D. atvažiavo pas savo brolį J. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Sugyventinis su jos broliu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. iš brolio namų išvažiavo. Automobilį vairavo ji. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, netoli sankryžos ant kelio stovėjo iš matymo pažįstami A. V. ir A. K., kurie vyniojo kažkokius laidus. Jai važiuojant vyrai nuo kelio nesitraukė ir jai buvo sunku pravažiuoti, nes kelias visas duobėtas. Supykęs, kad vyrai nesitraukia nuo kelio, R. D. išlipo iš automobilio ir pradėjo su jais konfliktuoti. Jie nesimušė, tik žodžiais konfliktavo. Netrukus ji pastebėjo, kad nuo daugiabučio kieme esančios pavėsinės ateina R. V., kuris priėjo prie R. D. ir be jokios priežasties koja spyrė šiam į veidą, nuo smūgio R. D. trenkėsi į šalia stovėjusį A. V. automobilį ir nukrito ant žemės. Tada R. V. gulintį ant žemės R. D. pradėjo daužyti: spardė kojomis ir trankė kumščiais, smūgių sudavė ne mažiau kaip 10 į įvairias kūno vietas. Niekas nepuolė R. D. gelbėti. R. V., nustojęs mušti R. D., kaip niekur nieko nuėjo atgal į pavėsinę. Tada nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos atbėgo E. J., pribėgo prie R. D., kuris bandė stotis nuo žemės, ir vieną kartą iš kojos spyrė R. D. į nugarą, nuo smūgio R. D. vėl griuvo ant žemės. Tada atbėgo jos sūnėnas D. K., kuris sugriebė E. J. už rankos ir nuo R. D. atitraukė. Ji matė, kad E. J. buvo stipriai išgėręs. Įsodinusi į mašiną savo sugyventinį išvažiavo namo. Matė, kad sugyventiniui iš burnos bėgo kraujas. Parvažiavusi namo iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie įvykį. Po to išvežė sugyventinį į Mažeikių ligoninę (34-35 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad tikslai dienos ir laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje su kaimynais A. K. ir K. K. pjovė prie namo esančią gyvatvorę. Keliu pro juos (duomenys neskelbtini) gatve pravažiavo automobilis. Iš važiuojančio automobilio, atsidaręs priekines keleivio duris, iškišęs galvą, necenzūriniais žodžiais juos keikė vyriškis, kurio jis iš pradžių neatpažino. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, iš automobilio išlipo R. D., kuris ėjo link jų šūkaudamas, ką tiksliai sakė, pasakyti negali. Ėjo R. D. agresyviai, atrodė taip, kad jis tuoj kam nors trenks. Jo sūnus R. V. tuo metu buvo kieme, išgirdęs, kad vyriškis ant jų šaukia, atbėgo pažiūrėti. R. D. puolė pirmas ant jo sūnaus, įvyko susistumdymas, kiek jo sūnus sudavė R. D. smūgių, pasakyti negali, tikrai daug suduoti negalėjo, nes greitai jie išsiskyrė ir R. V. nuėjo atgal į kiemą. Jis įsėdo į savo automobilį ir važiavo į parduotuvę, kai pamatė, kad prie R. D. pribėgo E. J., kuris iš karto pribėgęs koja spyrė R. D., kur tiksliai pataikė, negali pasakyti. R. D. buvo stipriai išgėręs (38-39 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad tikslai dienos ir laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje su kaimynais A. V. ir K. K. pjovė prie namo esančią gyvatvorę. Keliu pro juos (duomenys neskelbtini) gatve pravažiavo automobilis. Iš važiuojančio automobilio, atsidaręs priekines keleivio duris, iškišęs galvą, vyriškis jam pasakė „ko aš čia stovi, eik į savo kiemą“. To vyriškio jis nepažino, matė pirmą kartą. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, iš automobilio išlipo vyriškis ir ėjo link jų šūkaudamas, keikdamasis. Ėjo vyriškis agresyviai, atrodė taip, kad jis tuoj kam nors trenks. Matėsi, kad vyriškis yra stipriai išgėręs. Jis nieko vyriškiui nesakė, numojo ranka ir nuėjo į savo kiemą. Kas vyko toliau, nematė (41-42 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2015-07-19 apie 13.00 val. pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), atvažiavo teta D. U. su savo sugyventiniu R. D.. R. D. su jo tėvu J. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. teta su savo sugyventiniu išvažiavo namo. Netrukus, jiems išvažiavus iš jų kiemo, išgirdo didelį triukšmą. Iš kiemo išbėgo į gatvę pažiūrėti, kas dedasi. Netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pamatė tetą D. U., E. J. ir R. D., kuris stovėjo netoli automobilio. Girdėjo, kaip R. D. su E. J. konfliktavo. Pribėgęs prie jų jis sugriebė E. J. už rankos ir patraukė į šalį. Nematė, kad E. J. būtų trenkęs R. D., gal ir trenkė ankščiau, kol jis dar prie jų nebuvo pribėgęs (36 b.l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir R. V. ir E. J. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad R. V. ir E. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė R. V. ir E. J. civilinį ieškinį dėl 27,95 eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už R. D. gydymą (29-31 b.l.). R. V. ir E. J. atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (33 b.l.).

Prokurorė siūlo pripažinti R. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, už 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo bausme ir skirti subendrintą bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

R. V. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi (117-118 b.l.).

Skirdamas bausmę R. V. teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad R. V. padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių R. V. atžvilgiu nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į R. V. asmenybę – nevedęs (52 b.l.), dirbantis (53 b.l.), darbdavys teigiamai charakterizuoja R. V. (55 b.l.), neteistas (47 b.l.), administracine tvarka baustas (48-51 b.l.), psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (59 b.l.). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, R. V. asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels jam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (65-66 b.l.) teismo baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus naikintina.

Prokurorė siūlo pripažinti E. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, už 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo bausme ir skirti subendrintą bausmę – 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę – 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

E. J. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi (120-121 b.l.).

Skirdamas bausmę E. J. teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad E. J. padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių E. J. atžvilgiu nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į E. J. asmenybę – nevedęs (101 b.l.), dirbantis (102 b.l.), teistas (73-76, 77-79, 80-83, 84-86, 87-90 b.l.), Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius nurodė, kad E. J. laikosi Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-30 baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarkos ir sąlygų (92 b.l.), administracine tvarka baustas paskutinį kartą 2013 m., galiojančių nuobaudų neturi (93-100 b.l.), psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (104 b.l.). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, E. J. asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels jam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Paskirta bausmė subendrintina su Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (110-111 b.l.) teismo baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmes:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu R. V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bausme ir skirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pripažinti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmes:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejus) metus mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu E. J. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bausme ir skirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu E. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis E. J. paskirtas bausmes subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metams, įpareigojant (1) be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, (2) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, (3) dirbti arba registruotis darbo biržoje bei (4) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti R. V. ir E. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolikos) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.