Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam M. R., jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui, vertėjai Erikai Tunčikienei, nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R. (M. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 1dalį, 189 straipsnio 1 dalį (2 epizodai)- 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą- 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį- 50 parų arešto bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimas naudotis specialia teise teisę vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 metus ir turto konfiskavimas - konfiskuota motociklo ,,Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų vertė - 1310 eurų;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2021 m. gegužės 9 d. apie 12:43 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę- automobilį ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, žinodamas, kad 2018 m. liepos 10 d., įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 31 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, taip pat 2020 m. rugsėjo 28 d., būdamas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą ją vykdyti, jis (M. R.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2021 m. gegužės 9 d., apie 12:43 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 2,75 promilės), vairavo transporto priemonę- automobilį ,,Fiat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

M. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gegužės 8 d. nusipirko automobilį. Gegužės 9 d. nuvažiavo pas draugą. Draugas gėrė alų, o jam liepė gerti degtinę. Išgėrę, jis ir draugas nuvažiavo į Skaidiškes, kur draugas pirko butelį degtines ir užkąsti. Draugas degtinės negėrė, atvažiavo pas draugą. Išvažinėjo iš garažo ir atsitrenkė į du medžius. Važiavo vienas. Kai atsitrenkė, išlipo iš automobilio ir nuėjo į minėto draugo garažą, kur jį rado pareigūnai. Jo automobilis „Fiat“, 2016 m. Prisipažįsta, kad vairavo neblaivus ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Gailisi, kad vairavo neblaivus. Galėjo važiuoti dviračiu, tačiau automobiliu greičiau (T 2, b. l. 21).

M. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2021 m. gegužės 9 d. apie 07:00 val. išvažiavo iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pas draugą J. K.. Atvažiavęs pas draugą kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Draugas gėrė alų, o jis degtinę. Išgėrė apie 300 ml degtinės. Vėliau nuvažiavo į Skaidiškių kaimą apsipirkti. Parduotuvėje ,,IKI“ draugas nupirko butelį degtinės 0.5 l. tūrio ir maisto. Atvažiavo draugo žmona J., su kuria kartu gėrė nupirktą degtinę. J. išėjus namo, jie nuvažiavo į J. K. garažą, pakeliui dar pasiėmė jo žmoną A.. Jo žmona buvo blaivi, alkoholio nevartojo. Garaže prabuvo daugiau negu pusę dienos. Apie 13.00 tiksliai nurodyti negali, nusprendė važiuoti namo. Kadangi žmona teisės vairuoti neturi, jis sėdo į tamsiai mėlynos spalvos automobilį ,,Fiat“. Važiavo namų link. Važiuodamas, užsižiūrėjo į rankinio stabdžio rankeną ir įvažiavo į griovį. Bandė išvažiuoti, bet nepavyko. Išlipęs iš automobilio, nuėjo atgal pas draugą prašyti pagalbos. Buvo nuvažiavęs apie 200 metrų. Draugas padėti atsisakė ir pasakė, jog jau atvažiavo policija. Nežino, kas iškvietė policiją. Visą laiką sėdėjo garaže, tol, kol atvažiavo policija ir jį pasėmė. Jis važiavo vienas. Po įvykio alkoholio nevartojo. Nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Alkoholį vartoja nedažnai, apie 3 kartus per mėnesį. Automobilį įsigijo 2021 m. gegužė 7 d. už 200 eurų. Jis yra automobilio savininkas. Pripažįsta, kad 2018 m. liepos 31 d. įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 10 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, suprato ir 2020 m. rugsėjo 28 d. probacijos tarnyboje buvo supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą ją vykdyti. Pripažįsta, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė ir 2021 m. gegužės 9 d. vairavo automobilį ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl savo veiksmų (T 1, b. l. 135, 150).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Liudytojos I. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio yra jiems priklausantis žemės sklypas, aptvertas tvora. 2021 m. gegužės 9 d. apie 12:30 val., jai namuose migdant mažametį kūdikį, į namus parbėgo jos sūnus, kuris pranešė, jog kažkoks automobilis yra įvažiavęs į jiems priklausančią tvorą. Tai išgirdusi, kartu su vaikais nuėjo į vietą, kurioje į jų tvorą buvo įvažiavęs automobilis. Automobilis buvo tamsiai mėlynos spalvos, ant automobilio galo matėsi valstybiniai automobilio numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelės buvo praviros, automobilio žibintai buvo su įjungta šviesa. Prie automobilio buvo nuvirtęs medis, o tvoros tinklas buvo suplėšytas bei ją jungiantis metalinis stulpelis buvo įlinkęs. Pamačiusi šį vaizdą, iškart paskambino savo vyrui, kuris tuo metu buvo išvažiavęs į parduotuvę. Grįžęs vyras, pamatė prie jų tvoros esančią situaciją, nusprendė paskambinti pagalbos numeriu. Ji grįžo rūpintis kūdikiu. Atvykę policijos pareigūnai bendravo su jos vyru, klausė jos įvykio aplinkybių. Nematė asmens, kuris įvažiavo į tvorą, pagal automobilį vairuotojo nepažįsta. Policijos pareigūnams užpildė paaiškinimą apie situaciją, kurią matė. Nors tvora buvo apgadinta, materialinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio dėl tvoros apgadinimo nereikš (T 1, b. l.86).

I. K. 2021 m. gegužės 9 d. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad apie 12:30 val. vaikai atbėgo namo šaukdami, kad įvyko avarija ir mėlyna mašina atsitrenkė į jų tvorą. Išėjusi į lauką, pamatė automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavusį į jų kiemo tvorą. Vairuotojo automobilyje nebuvo, durelės buvo atviros, degė žibintai. Paskambino vyrui, kuris grįžinėjo iš parduotuvės. Po kelių minučių jis privažiavo ir paskambino 112. Per šį įvykį sulankstyta tvora ir pakreipti stulpeliai, bet tinkamai pašalinus automobilį pretenzijų dėl žalos neturi (T 1, b. l. 4).

Liudytojo J. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio yra jiems priklausantis žemės sklypas, aptvertas tvora. 2021 m. gegužės 9 d., apie 12:38 val., jam būnant parduotuvėje, paskambino jo žmona, kuri pasakė, jog tamsiai mėlynos spalvos automobilis yra įvažiavęs į jiems priklausančią tvorą. Tai išgirdęs, parvyko namo bei pamatė savo žmoną su vaikais, stovinčius prie tamsiai mėlynos spalvos automobilio, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio bei įsirėmęs į jiems priklausančią tvorą. Ant automobilio priekio valstybinių numerių nebuvo, tačiau ant automobilio galo matėsi valstybiniai automobilio numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo durelės buvo praviros, o automobilio žibintai buvo su įjungta šviesa. Prie automobilio buvo nuvirtęs medis, o tvoros tinklas buvo suplėšytas, ją jungiantis metalinis stulpelis buvo įlinkęs. Tai pamatęs, nusprendė paskambinti policijai. Jo žmona grįžo namo rūpintis kūdikiu. Policijos pareigūnų laukė prie namų bei juos pasitiko. Atvykę policijos pareigūnai, bendravo su juo, klausė įvykio aplinkybių, ar matė patį įvykį, tačiau jis pasakė, jog niekas iš jų šeimos nematė pačio įvažiavimo į tvorą fakto. Nematė asmens, kuris įvažiavo į tvorą, pagal automobilį vairuotojo nepažįsta. Nors tvora buvo apgadinta, materialinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio dėl tvoros apgadinimo nereikš, kadangi pats sutvarkė tvorą (T 1, b. l. 91).

Liudytojo J. K. (J. K.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad pažįsta M. R.. 2021 m. gegužės 9 d. apie 12 val. M. R. atvyko pas jį į garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendraujant su M. R., suprato, kad pastarasis yra truputį išgėręs. Atvykus pas jį, M. R. nurodė, kad nori išgerti. Jis turėjo alų, kurį gėrė, o M. R. gėrė degtinę ,,Sobeski“, kurią pats atsivežė. Jis išgėrė apie 250 gramų degtinės ir labai apgirto, todėl apie 12:30 val. jis paprašė, kad M. R. išeitų iš garažo teritorijos. M. R. pasiėmė butelį su likusią degtine. Kai M. R. ėjo link išėjimo iš garažo masyvo, matė, kad prie įvažiavimo vartų į garažo masyvą stovi mėlynos spalvos automobilis, Nežino, kas per automobilis, nes jis stovėjo gan toli, nematė valstybinių numerių. M. R., išėjus, jis nuėjo miego. Po 10 minučių, M. R. vėl grįžo pas jį į namuką, esantį garažo masyve. Jis jo paklausė, ko jis grįžo, bet šis neatsakė. Jam išėjus į lauką parūkyti, pastebėjo, kad anksčiau minėtas mėlynos spalvos automobilis, kuris stovėjo prie įvažiavimo vartų į garažų masyvą, stovi kitoje vietoje, nuvažiavęs nuo kelio į griovį, apie 300 metrų atstumu nuo įvažiavimo vartų į garažų masyvą. Jis suprato, kad greičiausiai M. R., būdamas neblaivus, vairavo mėlynos spalvos automobilį, nuvažiavęs nuo kelio, pasišalino iš vietos ir atėjo pas jį pasislėpti. Jo įtarimai pasitvirtino, kai po kiek laiko M. R. pradėjo skambinti kaip suprato automobilio savininkas ir policijos pareigūnai, o jis vengdamas, kad būtų nustatyta jo buvimo vieta, nurodė, kad yra Šalčininkuose, nors tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). M. R. gyvena (duomenys neskelbtini), daugiau jo duomenų nežino (T 1, b. l. 96).

Liudytojos A. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad sutinka duoti parodymus apie M. R.. Su sugyventiniu M. R. gyvena apie 15 metų. 2021 m. gegužės 9 d. M. R. ryte apie 07.30 val., tiksliai pasakyti negali, išvažiavo pas draugą J. K., išgerti. M. R. alkoholį vartoja nedažnai, apie 1 kartą per savaitę. Tą patį rytą M. R. grįžo namo jos pasiimti ir jie kartu nuvažiavo į garažus. Automobilį vairavo jis. Ji ten padėjo draugui tvarkyti garažą. Po pietų, tiksliai nurodyti laiko negali, išvažiavo autobusu namo. Ji nevairuoja, teisių vairuoti taip pat neturi, automobiliu nesinaudoja, važinėja autobusu. Kam jis pirko automobilį nežino, galimai važinėja uždarbiauti (T 1, b. l. 113).

Liudytojo P. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. gegužės 9 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. B., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 15 minučių į pranešėjo namų tvorą atsitrenkė automobilis ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Atvykę į vietą, griovyje pastebėjo apgadintą automobilį ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis sparnas, pažeista priekinė važiuoklė, bei kiti pažeidimai. Prie jų priėjo J. K.- tvoros savininkas. Jis pasakė, jog atbėgę jų vaikai jo žmonai I. K. pasakė, kad į jų tvorą įvažiavo automobilis. Priėję prie automobilio, vairuotojo jame nerado. Apžiūrėjus automobilį jame gulėjo tušti alkoholio buteliai (alus ir degtinė), automobilio spynelėje nebuvo užvedimo raktelio. Patikrinus per Polis II, nustatyta, kad automobilis ,,Fiat“ priklauso A. K.. Telefonu susisiekus su A. K., jis paaiškino, kad prieš kelias dienas minėtą automobilį pardavė M. R., turi pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nespėjo susitvarkyti dokumentų VĮ Regitra. A. K. nurodė, kad pirkėjas visada būna neblaivus ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Gali pateikti automobilio pirkimo- pardavimo sutartį. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), jų laukė A. K., kuris jiems pateikė automobilio ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 6 d. pirkimo- pardavimo sutartį. Sutartyje kaip pirkėjas nurodytas M. R. su jo parašu. Paklausus, kur galima būtų rasti M. R., A. K. pasakė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, M. R. nerado, todėl per Polis II buvo rastas jo kontaktinis telefonas. Paskambinus telefonu, atsiliepė pats M. R., kuris iš balso buvo stipriai neblaivus, sunkiai dėstė mintis, buvo sunku susikalbėti, paklausus jo, kur jis dabar randasi, pasakė, kad Šalčininkuose. Viso pokalbio metu girdėjosi, kad M. R. kalba uždaroje patalpoje, tarsi kalbėtų uždarytame garaže. Grįžę į (duomenys neskelbtini) gatvę prie automobilio, pastebėjo, kad prie automobilio už kelių šimtų metrų yra aikštelė su metaliniais garažais, todėl nusprendė su kolega D. B. tuos garažus patikrinti. Įvažiavus į teritoriją, joje buvo asmuo (duomenų nesiteiravo), kurio paklausus ar pažįsta, M. R. ir galbūt žino kur jį rasti, asmuo nurodė žalios spalvos būdelę, kurioje sėdi du asmenys, vienas iš jų galimai M. R.. Užėjus į būdelę, kaip vėliau paaiškėjo, vienas iš joje buvusių asmenų buvo M. R.. M. R. buvo atlikta dalinė daiktų apžiūra. Striukės kairėje kišenėje buvo du mobilaus ryšio telefonai ir automobilio ,,Fiat“ rakteliai. Buvo nuspręsta M. R. sulaikyti. M. R. buvo stipriai neblaivus, vos stovėjo ant kojų, sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, todėl nusprendė patikrinti jo blaivumą. Alkotesteriu 13.51 val. buvo nustatytas 2.75 promilių girtumas, antro pūtimo metu 14.09 val. buvo nustatytas 2.97 promilių girtumas. Būdelėje taip pat buvo J. K., kuris paaiškino, kad pas jį į būdelę atėjo neblaivus jo draugas M. R., kurį jis išvarė. Išvaręs M. R., pamatė, kad automobilis ,,Fiat“ stovi šalia lauko tualeto, esančio prie aikštelės. Po kurio laiko pas J. K. vėl atėjo M. R., kuris vos stovėjo ant kojų. J. K. pastebėjo, kad minėtas automobilis ,,Fiat“ yra griovyje. Daugiau asmenų su M. R. nebuvo. Pirminio pokalbio metu M. R. neigė ir vis keisdavo savo parodymus, tačiau tolimesnio pokalbio metu prisipažino, kad vairavo automobilį ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teigė, kad išvažiuojant iš aikštelės, jam pradėjo skambinti į mobilų telefoną, todėl jis paleido vairą tam, kad galėtų atsiliepti ir nuvažiavo nuo kelio. Pokalbio metu M. R. prisipažino, kad tai ne pirmas atvejis, kada jis važinėja, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. M. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis ,,Fiat“, priklausantis M. R., priverstinai išvežtas į (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio sudėties nebuvo, vairuotojas apgadino tik savo automobilį. Tvoros savininkas vizualiai apgadinimų neįžvelgė, dėl ko pretenzijų neturi (T 1, b. l. 100).

Liudytojo A. K. (A. K.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad apie 2 metus buvo automobilio ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. Nusprendė parduoti automobilį dalimis. M. R. susidomėjo automobiliu ir nusprendė iš jo nusipirkti. 2021 m. gegužės 8 d. su M. R. sudarė pirkimo- pardavimo sutartį ir automobilį pardavė už 100 eurų. Nespėjo išregistruoti automobilio VĮ Regitra, nes buvo savaitgalis. Pretenzijų dėl automobilio neturi. Automobilis priklauso M. R. (T 1, b. l. 106).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti 22 ,,Body” kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matoma, kad pokalbiai vyksta lietuvių ir rusų kalbomis. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą bendrauja su asmeniu, į kurio tvorą įvažiavo įtariamasis. Po pokalbio nuvažiavo adresu, kur gyvena įtariamasis, tačiau moteris, pasitikusi pareigūnus, paaiškina, kad jo namuose nėra ir nežino, kur jis galėtų būti. Telefonu susisiekus su įtariamuoju, jis nurodė jog nežino, kur jo automobilis. Pokalbio telefonu metu pareigūnams įtarus, jog asmuo yra garaže, nuvažiavo patikrinti. Garaže radus įtariamąjį M. R., patikrintas jo neblaivumas ir nustatytas 2,75 promilių girtumas. Antru pūtimu M. R. nustatytas 2,97 promilių girtumas. M. R. prisipažino, kad vairavo automobilį. Vaizdo įrašuose užfiksuoti liudytojų parodymai apie įvykį (T 1, b. l. 67).

Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūra atliekama asmenims pakeitus įvykio vietos aplinką, t. y. sutvarkius privatų sklypą, juosiančią metalinę tvorą ir ją jungiantį stulpelį. Apžiūros objektas yra kelkraštis, esantis netoli adreso (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas kelkraštis yra dešinėje važiuojamosios dalies kelio pusėje, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve namo numeracijų didėjančia tvarka. Apžiūrimas kelkraštis yra 250 metrų atstumu nuo pagrindinės Vilniaus gatvės. Kelkraštis yra apaugęs žole. Apžiūrint kelkraštį, matomos automobilio nuvažiavimo žymės į griovį, jos yra 8 m ilgio, prasideda nuo kelio kelkraščio pradžios ir tęsiasi iki griovyje esančios metalinės tvoros, žyminčios privataus žemės sklypo ribas. 80 cm atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę yra 35 cm aukščio nulaužto medžio kamieno stagaras. 150 cm atstumu nuo medžio kamieno stagaro matomas ant žemės gulintis, nulaužtas medis. 20 cm į dešinę nuo medžio kamieno stagaro yra du medžiai, vienas šalia kito, kurių vieno kamienas yra pilnai nulaužtas, o kitas yra pasviręs link žemės, 80 laipsnių kampu, į dešinę pusę, griovio link. Apžiūrima įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (T 1, b. l. 24-29).

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad M. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas, pirštu pataikyti į nosies galą negali. Atlikus neblaivumo patikrinimą prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443, patikros sertifikatas Nr. 1486555, pirmu pūtimu M. R. 13:51 val. nustatytas 2,75 promilės girtumas, antruoju pūtimu 14:09 nustatytas 2.97 promilės girtumas (T 1, b. l. 21).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo duomenis, iš kurių matyti, kad prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443, patikros sertifikatas Nr. 1486555, M. R. 2021 m. gegužės 9 d. 13:51 val. nustatytas 2,75 promilių girtumas., 2021 m. gegužės 9 d. 14:09 val. M. R. nustatytas 2,97 promilių girtumas (T 1, b. l. 22).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad Vilniaus r., Rudaminos k., Pramonės g. 5, ant automobilio ,,Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), matomi sugadinimai: apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės žibintas, grotelės, priekinis dešinys sparnas (T 1, b. l. 30-31).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktais, iš kurių matyti, kad automobilis ,,Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 17 d. automobilis ,,Fiat Ulysse“, avalst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui pervežtas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 35, 44).

VĮ Regitra duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio ,,Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra A. K. (T 1, b. l. 36).

Pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad 2021 m. gegužės 8 d. A. K. pardavė automobilį ,,Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. R. už 100 eurų detalėms (T 1, b. l.108).

Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštu, kuriame nurodoma, kad M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo įtrauktas į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą. Į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių pagal išsiųstus jam šaukimus (2018-08-17, 2018-09-20, 2018-12-13, 2019-01-15) neatvyko, atvyko 2020 m. rugsėjo 28 d.. Individualaus darbo metu buvo aptartos teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės, M. R. sutiko su sudarytu jo priežiūros planu. 2021 m. gegužės 21 d. nuteistasis pasiaiškino, dėl jam 2021 m. gegužės 9 d. pradėto ikiteisminio tyrimo, pagal BK 243 straipsnį (T 1, b. l. 70).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktais duomenis, iš kurių matyti, kad 2018 m. gruodžio 27 d. Probacijos tarnyboje sudarytas M. R. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planas. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga 2021 m. lapkričio 2 d. M. R. su šiuo planu pasirašytinai supažindintas 2020 m. rugsėjo 28 d., taip pat pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (T 1, b. l. 71-79).

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. R. nuspręsta išieškoti konfiskuotino motociklo ,,Kawasaki (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1310 eurų (T 1, b. l. 82-83).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo 2021 m. gegužės 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2021 m. gegužės 9 d. apie 12:43 val. (duomenys neskelbtini), M. R., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija (T 1, b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjos E. D. 2021 m. gegužės 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį, dėl to, kad M. R., gim. 1979 m., 2021 m. gegužės 9 d., apie 12:43 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- draudimas 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) (T 1, b. l. 18).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad M. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – žinodamas, kad 2018 m. liepos 31 d., įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 10 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, 2021 m. gegužės 9 d., apie 12:43 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,75 prom.), vairavo transporto priemonę- automobilį ,,Fiat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, tarnybinius pranešimus ir kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami M. R. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į M. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.) ir nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas (T 1, b. l. 160-163), baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 168-170), nevedęs, nedirbantis. Išdėstytos aplinkybės, kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ir prokurorės teismui siūlomas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas).

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad M. R. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu, jam paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė siūlė teismui atidėti M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas, antrą kartą teisiamas už vairavimą neblaiviam, niekur nedirba, nepaiso teismo ir valstybės jam rodomo pasitikėjimo, toliau daro nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, kaltinamąjį izoliuojant nuo visuomenės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 9 d. 16:30 val. iki 2021 m. gegužės 10 d. 14:25 val. (T 1, b. l. 119, 138), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam M. R. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės, vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2, 75 prom. girtumas. Tokie M. R. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 5 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. gegužės 10 d. (T 1, b. l. 139).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. M. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone automobiliu ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso kaltinamajam. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu paskirtas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi patęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 38, T 2, b. l. 5-6), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyrius patyrė 18,22 eurų išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės saugojimo (T 1, b. l. 53), kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo M. R. Policijos departamento naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamojo M. R. priteisti 316,62 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, ar teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju būtinumą kaltinamajam skirti gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalimi 3 punktas, kuriame įtvirtinta, kad nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjo dalyvavimas būtinas. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš M. R., nesuderinamas su šio teise į gynybą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014; 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Remiantis tuo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

M. R. (M. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį- 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį- 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. R. skirti subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir subendrintą galutinę bausmę M. R. skirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai M. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 9 d. 16:30 val. iki 2021 m. gegužės 10 d. 14:25 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo- taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. gegužės 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį ,,Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu paskirtą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi patęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą,– nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 18,22 eurų išlaidas už automobilio ,,Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš M. R. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus naudai, pervedant šias lėšas į Policijos departamento atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT96 7044 0600 0782 1032, AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodytinas automobilio valstybinis numeris, vardas ir pavardė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 25 d. Nr. (12.32 Mr.) PT-7418 prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.