Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. (S. S.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo, kuriuo S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį 20 parų administraciniu areštu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 19 d. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 22 d., apie 15.45 val., iš parduotuvės, priklausančios UAB „Eurovaistinė“, esančios Taikos pr. 61, Klaipėdoje, prekybos salės pavogė prekių, kurių vertė 69,77 Eur. Šiais savo veiksmais S. S. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu S. S. pripažino kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 20 parų administracinį areštą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu S. S. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymą.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. skundo, ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nėra, pats S. S. savo kaltę pripažįsta, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauko asmens skunde teigiama, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, dėl to jis pateikė apeliacinį skundą, kurį prašo priimti, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjime jis nedalyvavo, nes niekas jo nevežė į teismą iš areštinės, kur atlikinėjo arešto bausmę.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7) straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Nagrinėjamu atveju S. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3–4) nurodyta, kur ir kada vyks administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, taip pat užfiksuota, jog asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (S. S.), pasirašė protokole, kad jam yra žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S., žinodamas apie jo administracinio teisės pažeidimo padarymo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neinformavo teismo, kad negali atvykti į posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis 2015 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis vengia atsakomybės ir teisėtai administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam S. S. nedalyvaujant.

Kita vertus, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. skundo, jis neneigia savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, nurodo, kad dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. vietoj paskirtos nuobaudos rūšies – arešto – prašo skirti baudą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 50 straipsnyje inter alia (be kita ko) numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 86 iki 260 eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Taigi ATPK 50 straipsnio sankcija suformuluota kaip alternatyvi, nurodant, kad už šį pažeidimą gali būti skiriama piniginė bauda arba administracinis areštas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas S. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymą paskyrė griežtesnę iš šio straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių sankcijų – 20 parų administracinį areštą. Toks apylinkės teismo sprendimas, apygardos teismo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas.

Skirdamas nuobaudą S. S., teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis baustas už analogišką pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad jis ne kartą baustas už analogiškus pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, be to, už analogišką pažeidimą jam buvo paskirtas ir administracinis areštas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų darymo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad paskyrus S. S. baudą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, todėl paskyrė jam 20 parų administracinį areštą.

Apeliantas šią nuobaudos rūšį ginčija, nurodo, kad jam nepagrįstai buvo paskirta griežtesnė iš alternatyvių nuobauda ir prašo vietoj administracinio arešto paskirti baudą, kurią jis sumokėtų iš sąžiningai uždirbtų pinigų, nes yra užsiregistravęs Darbo biržoje ir aktyviai ieškosi darbo. Tačiau pažymėtina, jog iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, jog S. S. praeityje net devynis kartus buvo baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje, ir jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau jis jam paskirtų baudų nemoka, o tai, kad jis ir vėl padarė analogišką pažeidimą, už kurį anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka ne tik paskiriant baudas, bet vėliau ir administracinį areštą, rodo, kad anksčiau jam paskirtos nuobaudos nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės ir kad paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – prevenciniai tikslai nebuvo pasiekti.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksčiau įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip minėta, S. S. praeityje daug kartų buvo baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio pažeidimus, t. y. už kėsinimąsi į nuosavybę, už jų padarymą jam buvo paskirtos ne tik piniginės baudos, bet ir administracinis areštas, tačiau akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio S. S. ir nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Be to, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad jis paskirtas baudas yra sumokėjęs, o, kaip matyti iš S. S. skundo, jis pats nurodo, kad registruojasi Darbo biržoje, taigi neturi darbo, o kartu ir oficialaus pajamų šaltinio, todėl pakeitus pažeidėjui paskirtą administracinį areštą į baudą, kaip to apeliaciniame skunde prašo S. S., ne tik nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodyti nuobaudos tikslai, bet kartu nebus užtikrintas baudos sumokėjimas. Be to, byloje pažeidėjo S. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju, siekdamas užkardyti daromus administracinius teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidėjui paskyrė griežtesnę ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą S. S. pagal ATPK 50 straipsnį paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą – administracinį areštą. Paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Taigi S. S. paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.