Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-550-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
II-550-506/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
V. B.
Advokatai
Mindaugas Paukštė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei (toliau ir – pareiškėjas), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – institucija), priėmusio nutarimą, atstovei Aušrai Gubarytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2019-07-04 nutarimo Nr. 10-ANR_N-13013-2019, panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Gubarytė nustatė, kad V. B. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas Trakų r. sav., Paluknio k., Senoji A4 Magistraliniai keliai Vilnius-Varėna-Gardinas, 32 kilometre 2019-04-26 08.20 val. vairuodamas automobilį nereguliuojamoje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės) lenkė transporto priemonę išvažiuodamas į priešingos krypties eismą. Šiuos V. B. veiksmus vyresnioji specialistė kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nutarimu jam skyrė administracinę nuobaudą – 180 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

V. B. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė, nesutikdamas su nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019-07-04 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas remiantis neaiškiais, o galimai ir melagingais duomenimis. Skunde teigiama, kad nėra aiški nusižengimo padarymo vieta, neaišku, ką reiškia „Senoji“; nors nutarime nurodytas 32 kilometras, tačiau administracinio nusižengimo protokole kaip pažeidimo vieta nurodytas 34 kilometras; skirtingas pažeidimo vietos nurodymas nutarime nemotyvuotas; byloje esančiuose policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose taip pat pateikti nevienodi, be to, ištaisyti skaičiai, apibūdinantys pažeidimo vietą; nors iš pareigūnų automobilio buvo daromas vaizdo įrašas, tačiau pažeidimas įraše neužfiksuotas. Kadangi prieštaravimų pareigūnams nepavyko pašalinti, skunde prašoma juos vertinti pažeidėjo naudai, nutarimą panaikinti, bylą nutraukti, nes V. B. jokio pažeidimo nepadarė, pareigūnai jį sustabdė 38 minėto kelio kilometre.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą institucija nurodė, kad nutarime yra išdėstytos jo priėmimo aplinkybės, V. B. veika yra įrodyta. Institucija prašė skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas advokatas Mindaugas Paukštė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnai sustojo prieš saulę, pasirinko vietą, kad automobilio stiklą užstotų kelio ženklas. Tokioje situacijoje 100 procentų identifikuoti pravažiuojantį automobilį neįmanoma. Pareigūnai patvirtino, kad pažeidėjo automobilio numerio nematė, vienas pareigūnas liudijo, kad matė BMW X6 ar X5, kitas – kad matė džipą. Tuo tarpu V. B. vairavo penkių durų BMW sedaną, jo neįmanoma supainioti su džipu. Byloje neįrodyta, kad inkriminuotą pažeidimą padarė V. B.. Prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismo posėdyje V. B. palaikė skundo argumentus, prašė nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną važiavo į Druskininkus, vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo tėčiui. Važiuodamas pamatė iš paskos važiuojančius su švyturėliais policijos pareigūnus, norėjo juos praleisti, pasitraukė į dešinę, sulėtino greitį ir sustojo. Pamatė, kad sustojo ir pareigūnai, vienas jų priėjęs prisistatė ir pasakė jam, kad jis padarė KET pažeidimą, 34 km neleistinai padarydamas lenkimo manevrą. Iki sustabdymo policijos automobilio ar pareigūnų nematė. Jokių kelio ženklų nepažeidė. Vėliau nuvažiavęs į kelio 34 km jokios nereguliuojamos sankryžos nerado, jos toje vietoje nėra, todėl jis net ir negalėjo toje vietoje padaryti jokio pažeidimo. Pareigūnų prašė parodyti jam filmuotą medžiagą, kaip jis padarė pažeidimą, tačiau jam neparodė. Mano, jog pareigūnai, sustabdę jį už 5-6 kilometrų, negalėjo tvirtinti, jog jis pažeidimą padarė. Vėliau išaiškėjo, kad vaizdo įraše valandos bėgyje prieš ir po pareigūnų nurodyto pažeidimo laiko jo automobilis vaizdo įraše net nėra užfiksuotas, apie tai nurodyta nutarime. Nutarime nurodytas 32 kilometras, pareigūnas sakė ir protokole nurodė 34 kilometrą, sustabdytas jis buvo 38 kilometre.

Institucijos atstovė Aušra Gubarytė teismo posėdyje paaiškino, kad protokole ir tarnybiniame pranešime skiriasi kilometrai. Bylos nagrinėjimo metu asmuo nurodė, kad buvo sustabdytas ne toje vietoje, buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, tada antrame tarnybiniame pranešime pareigūnai patikslino vietą. Protokole 32 km nuo pat pradžių buvo pažymėtas. Vaizdo kameros automobiliuose skirtos pareigūnų apsaugai, o ne pažeidimams fiksuoti. Kai kilo neaiškumai, užklausta įrašų, buvo pirmu paklausimu netiksliai nurodytas pažeidimo laikas. Iš dviejų įrašų matyti eismo intensyvumas toje vietoje, kur stovėjo pareigūnai. Jų automobilis stovėjo šalikelėje. Jie pažymėjo, kad vairuotojas bandė duoti kyšį, kas patvirtino, jog jis nusižengimą padarė. Abejoti pareigūnų pranešimu nėra pagrindo, jie prisiekę valstybei asmenys. Sankryžoje draudžiama lenkti, apie tai vairuotojus informuoja kelio ženklai, todėl asmuo, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, turi įvertinti, kad spėtų sugrįžti iki sankryžos nepažeisdamas taisyklių. Nutarimas priimtas vadovaujantis surinktais įrodymais, teisėtai. Prašė palikti nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 609 straipsnis, reglamentuojantis administracinio nusižengimo protokolo turinį, reikalauja, kad protokole, be kita ko, turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, taip pat reglamentuotos šių duomenų nustatymo priemonės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo (pareigūno) baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog institucijos įgaliotoji pareigūnė, priėmusi nutarimą ne teismo tvarka išnagrinėtoje nusižengimo byloje, aptartas ANK nuostatas pažeidė, skundžiamo nutarimo išvadų nepagrindė išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Įgaliotoji pareigūnė nesilaikė ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai neištyrė nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, jų nesugretino, neįvertino jų visumos. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu baigiamasis procesinis sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Atitinkamų nuostatų privalu laikytis ir bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui priimant nutarimą.

Šiuo konkrečiu atveju teismas vertina, kad institucijos įgaliotoji pareigūnė neišanalizavo ištirtų įrodymų visumos, iš esmės neatliko įrodymų tyrimo, todėl išvadų išsamiai nemotyvavo, byloje esančių prieštaravimų nesiėmė pašalinti. Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų V. B. kaltę dėl padaryto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo.

Nuo 2019-04-01 įsigaliojusioje ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2019-01-11 įstatymas Nr. XIII-1931) įtvirtinta, kad, be kita ko, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 140.1 punktą lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Pagal KET įspėjamieji ženklai, kuriems priskirtinas ir kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios. Nors V. B. tiek protokolu, tiek nutarimu inkriminuota ir jis nubaustas už tai, kad lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, išvažiavo į „priešingos krypties eismą“, nusižengimo padarymo vieta byloje nėra nustatyta, be to, jam ir nėra inkriminuotas KET 140.1 punkto reikalavimo pažeidimas, o protokole ir nutarime tik paminėta, kad jis nusižengimą padarė nereguliuojamoje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-04-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Darius Šikšnius surašė V. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-35120-2019 su nurodymu sumokėti 85 eurų baudą ir paskyrė specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 mėnesiams už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad V. B. 2019-04-26 08.20 val. vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės), kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas Trakų r. sav., Paluknio k., Senoji A4 Magistraliniai keliai Vilnius-Varėna-Gardinas, 34 kilometre, lenkė transporto priemonę išvažiuodamas į priešingos krypties eismą. V. B. nurodymo neįvykdė. Institucijos įgaliotoji pareigūnė 2019-07-04 nutarimu už šį nusižengimą paskyrė nuobaudą V. B. – 180 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, nurodydama, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, be to, patikslindama, kad nusižengimo padarymo vieta yra ne 34, o 32 kilometras.

KET kelio ženklas Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės) yra priskiriamas įspėjamiesiems ženklams, kuris įspėja, kad prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias. Iš bylos duomenų matyti, kad viso proceso metu, tiek susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu, tiek duodamas paaiškinimus nagrinėjant bylą institucijoje, tiek skunde, tiek ir teikdamas paaiškinimus teismui nagrinėjant skundą, V. B. teigė, jog jokio pažeidimo nepadarė, kito automobilio nelenkė, pareigūnų buvo sustabdytas už kelių kilometrų nuo tariamos pažeidimo vietos, jam nebuvo (ir skundo nagrinėjimo metu nėra) aišku, kurioje tiksliai vietoje pareigūnai užfiksavo, kad jis lenkė kitą automobilį, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Tačiau institucijos įgaliotoji pareigūnė tokius pažeidėjo argumentus, kad jis pažeidimo nepadarė ir sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės jokio automobilio nelenkė, vertino kaip gynybinę versiją ir konstatavo, kad „abejoti pareigūno tarnybiniu pranešimu nėra pagrindo“. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su institucijos įgaliotosios pareigūnės argumentais ir išvada.

Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar V. B. veikoje yra kaltės, kaip subjektyviosios nusižengimo pusės, požymiai. Kaltė yra būtinas administracinio nusižengimo sudėties elementas, tad ji turi būti nustatyta ir neginčytinai įrodyta. Nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje objektyvusis požymis – kelio ženklo nurodymo nesilaikymas, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų V. B. kaltę dėl padaryto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, tai yra, kad jis suvokė, jog padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Iš bylos duomenų (nusižengimo protokolas, pareigūnų du tarnybiniai pranešimai, tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas, liudytojų parodymai) matyti, kad 2019-04-26 08.20 val. pareigūnų Aleksandro Stančiko ir Dariaus Šikšniaus tarnybinis automobilis buvo pastatytas Trakų r. sav. Gyvenvietėje Paluknyje, tai yra, šalutiniame kelyje netoli paskutinės sankryžos su magistraliniu A4 keliu Vilnius-Varėna-Gardinas.

Pareigūno Aleksandro Stančiko 2019-04-26 tarnybiniame pranešime nurodytas pažeidimo padarymo laikas 08.20 val. (šis laikas nurodytas ir protokole, ir skundžiamame nutarime) ir vieta – A4 kelias Paluknyje, Trakų r. sav., 32 km sankryžoje su Senosios gatve (14 b. l.). Protokole pirma buvo nurodytas 33 km, akivaizdžiai matyti, jog skaičius „3“ ištaisytas į skaičių „2“. Šis ištaisymas nėra aptartas, todėl ištaisymo aplinkybės yra neaiškios.

Teismo posėdžio metu liudytojas Aleksandras Stančikas parodė, kad pavasarį dirbo kelyje Vilnius-Druskininkai, su tarnybiniu automobiliu stovėjo Paluknio gyvenvietėje apie 20 metrų atstumu nuo sankryžos su pagrindiniu keliu. Pastebėjo, kad nuo Vilniaus link Druskininkų džipas lenkė kitą automobilį draudžiamoje vietoje, kur yra ženklas „Šalutinis kelias“. Pažeidimą užfiksavo prie paskutinės sankryžos išvažiuojant iš Paluknio į A4 kelią. Jis pats neprisimena tiksliai, kokios markės buvo automobilis, neprisimena, kokį automobilį lenkė, tik matė, kaip išvažiavo į priešingą eismo juostą. Gali būti, kad pažeidėją sulaikė tik už 6 kilometrų, nes kelyje tik dvi juostos, nėra galimybės aplenkti priekyje važiuojančio automobilio.

Pareigūnas Darius Šikšnius 2019-05-31 tarnybiniame pranešime patikslino, kad „2019-04-25 8.20 val. dirbant kartu su vyr.patr. Al.Stančiku A4 kelyje Paluknyje ties išvažiavimu iš Senoji g. 32 nuo Vilniaus buvo pastebėtas KET pažeidimas automobilio BMW (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį V. B.. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas automobilio sustabdymo vietoje ir galimai buvo suklystas kilometražo nurodymas. AN protokole kilometražas nurodytas tiksliai pagal pažeidimą.“ (15 b. l.). Kaip matyti iš šio tarnybinio pranešimo, jame nurodyta ir kita, nei protokole, pažeidimo padarymo data – 2019-04-25.

Teismo posėdžio metu liudytojas Darius Šikšnius parodė, kad stovėjo prie Paluknio paskutinėje sankryžoje, pamatė, kaip juodos spalvos automobilis BMW X6 darė lenkimą sankryžoje, su porininku pasivijo automobilį už 2-3 km link Alytaus, sustabdė, priėjo prie vairuotojo, pasakė apie padarytą pažeidimą. Susėdę į mašiną surašė protokolą. Vairuotojas klausė, kodėl jį taip toli nuo pažeidimo vietos sustabdė, prašė parodyti įrašą. Sankryža, kurioje stovėjo tarnybinis automobilis, buvo su A4 Druskininkų keliu, Paluknyje tai paskutinė sankryža, tarnybinis automobilis stovėjo už 15 metrų nuo pagrindinio kelio. Vairuotojas galėjo nematyti, nes užstoja namai. Matomumas pareigūnams buvo po 50 metrų į abi puses, pažeidėją matė aiškiai. Ar veikia vaizdo įrašymo įranga, pareigūnai nemato. Ar pažeidimo padarymo vietos kilometrai nurodyti tiksliai protokole, ar tarnybiniame pranešime – nežino, praėjo daug laiko. Pažeidėjo automobilio valstybinio numerio nematė, ar tai buvo BMW X6 ar X5, nežino. Vijosi BMW iki 38 kilometro, iš akiračio išleidę nebuvo. Paaiškinti, kodėl pažeidimo padarymo momentas neužfiksuotas vaizdo įraše, negali.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esančiuose duomenyse užfiksuotos mažiausiai trys nusižengimo padarymo vietos – 32, 33 ir 34 kilometras: protokole nurodytas 34, tarnybiniame pranešime – 33 arba 32 kilometras, nutarime – 32 kilometras. Kadangi nusižengimo padarymo vieta yra viena iš būtinų įrodinėtinų nusižengimo padarymo aplinkybių, o nagrinėjamu atveju jos tiksliai nustatyti neįmanoma, laikytina, kad skundo motyvas dėl to, jog nusižengimo padarymo vieta yra nenurodyta ir nenustatyta, yra pagrįstas. Teismas vertina, jog priimant skundžiamą nutarimą šie prieštaravimai turėjo būti aptarti ir įvertinti, tačiau tas nebuvo padaryta. Teisme šių prieštaravimų taip pat nepavyko pašalinti, nes abu įvykio vietoje buvę pareigūnai, praėjus ilgam laiko tarpui, jau tiksliai nebeprisiminė aplinkybių: Darius Šikšnius netgi neprisiminė, kur jis tiksliai nurodė duomenis apie įvykio vietą – tarnybiniame pranešime ar nusižengimo protokole, Aleksandras Stančikas netgi neprisiminė, kokios markės automobilį stebėjo įvykio metu darant pažeidimą, tik labai kategoriškai teigė, jog tai buvo džipas.

Iš liudytojų parodymų nėra aišku, kurioje vietoje pažeidimas pradėtas daryti ir kurioje vietoje jis užbaigtas, nes jie tikslios vietos nebeprisiminė, tik parodė, kad matomumas nuo jų stebėjimo vietos buvo apie 50 metrų į abi puses. Gretinant liudytojų parodymus su byloje esančiu vaizdo įrašu, neatmestina galimybė, kad jeigu ir buvo daromas lenkimas, tai jis užsibaigė dar prieš sankryžą, nes, priešingu atveju, pažeidimą vaizdo įraše būtų užfiksavęs tarnybinio automobilio vaizdo registratorius.

Abejonių teismui kelia ir kita būtina įrodyti aplinkybė – nusižengimo padarymo laikas. Bylos duomenyse – protokole, nutarime, tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad pažeidimas padarytas 08.20 val. Tuo tarpu, iš teismui pateikto policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi daryto vaizdo įrašo matyti, kad 08.20 val. iš pareigūnų stebėjimo vietos jokie eismo taisyklių pažeidimai užfiksuoti nebuvo. Kadangi abu liudytojai pareigūnai tvirtino, jog V. B. daromą pažeidimą jie stebėjo stovėdami su tarnybiniu automobiliu Paluknyje, paskutinėje sankryžoje su A4 keliu į Druskininkus, tampa neįmanoma paaiškinti, kodėl pažeidimas jų nurodytu laiku neužfiksuotas vaizdo įraše. Atsiranda galimybė daryti prielaidą, kad arba pareigūnai dėl nenustatytų priežasčių netiksliai nurodė jų stebėto pažeidimo padarymo laiką, arba pateiktame vaizdo įraše tas laikas fiksuotas netinkamai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė turėjo būti išaiškinta priimant nutarimą, tačiau tai padaryta nebuvo – nutarime tik nurodyta, kad pažeidimas vaizdo įraše neužfiksuotas. Teismui šių prieštaravimų pašalinti nepavyko, nes nuo pažeidimo momento iki bylos nagrinėjimo teisme praėjo itin ilgas laiko tarpas.

V. B. tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo – kitos transporto priemonės lenkimo ties nereguliuojama sankryža išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, – nepripažįsta, nes, kaip nurodė, 2019-04-26 ryte važiavo į Druskininkus, lenkimo nedarė, patruliuojančių policijos pareigūnų nematė. Kelio 38 kilometre jį pasivijo policijos tarnybinis automobilis, jis siekė automobilį praleisti ir sustojo. Tuomet prie jo priėjo pareigūnas, kuris jam nurodė, kad jis, anksčiau lenkdamas kitą automobilį, prieš kelis kilometrus padarė pažeidimą. Jis su tuo nesutiko, nes pareigūnas net negalėjo jo informuoti, kurioje vietoje pažeidimą padarė, nepateikė pažeidimą patvirtinančių įrodymų.

Nustačius skundo nagrinėjimo metu tokias aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti kategorišką išvadą apie nusižengimo padarymo laiką ir vietą, kurie nagrinėjamoje byloje turi itin svarbią reikmę, nes pažeidėjui inkriminuojamas labai konkrečiai su vieta ir laiku siejamas eismo taisyklių pažeidimas. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pareigūno, nagrinėjančio bylą ne teismo tvarką, kaip ir teismo išvados, turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog V. B. nutarime nurodytoje vietoje – magistralinio kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 32 kilometre, – ir nurodytu laiku – 08.20 val. – atliko kito automobilio lenkimą, ir kad tas lenkimas buvo būtent kelio ženklo Nr. 109 galiojimo zonoje.

Teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokio teisės akto reikalavimus pažeidė V. B., nors ANK 420 straipsnis yra blanketinė norma, ir toks nurodymas būtinas. Tik pareigūno Aleksandro Stančiko 2019-04-26 tarnybiniame pranešime yra įrašyta, kad automobilio BMW vairuotojas pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus. Tuo tarpu ir protokole, ir nutarime nurodytas tik kelio ženklas Nr. 109, kuris, minėta, yra tik įspėjamasis, tad norint įvertinti, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, tyčia padarė KET reikalavimų pažeidimą, privaloma konkretizuoti, kokio įstatymo kokį reikalavimą jis pažeidė.

Teismas sutinka su institucijos atstovės teiginiu, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad liudytojai policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nes šio nepažįsta. Taip pat nėra nustatyta ir aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebūto teisės pažeidimo padarymu. Sutiktina ir su tuo institucijos atstovės argumentu, kad policijos pareigūnai šiuo atveju atliko savo tarnybines pareigas, į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksavimas, jie negalėjo nefiksuoti nusižengimo vien dėl to, kad jie jo nenufilmavo, to nereikalauja joks teisės aktas. Bet, kadangi į bylą yra pateiktas ir vaizdo įrašas, kuris turėjo įnešti daugiau aiškumo sprendžiant apie įvykio aplinkybes, šis vaizdo įrašas vertintinas kaip vienas iš įrodymų. Nagrinėjamu atveju šis įrodymas tik daro dar labiau nepaaiškinamus prieštaravimus tarp liudytojų parodymų ir kitos bylos medžiagos, todėl jis vertintinas visų bylos aplinkybių kontekste, kaip vienas iš įrodymų. O išvadas teismas daro pagal faktinių aplinkybių ir įrodymų visetą, o ne pagal kiekvieną atskirą įrodymą.

Teismas sprendžia, kad bylos tyrimo metu privalėjo būti pašalinti visi nenuoseklumai ir prieštaravimai, tiek esantys liudytojų parodymuose, tiek ir esantys bylos rašytiniuose bei vaizdo dokumentuose, tačiau to nebuvo padaryta. Teismas vertina, kad nusižengimo padarymo aplinkybių tyrimas atliktas atmestinai, nekokybiškai, ir tai sukliudė nutarimą priėmusiai pareigūnei priimti objektyvų, pagrįstą ir teisėtą nutarimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. nuosekliai teigė, jog lenkimo jokioje kelio atkarpoje iki kol jį sustabdė 38 kilometre pareigūnai, neatliko. Šį jo teiginį paneigiančių įrodymų byloje nėra, išskyrus, kaip minėta, prieštaringus ir nenuoseklius liudytojų pareigūnų parodymus. Todėl pastaraisiais teismas negali vadovautis, nes pagal nekaltumo prezumpciją visos abejonės ir prieštaravimai, kurių nepavyko pašalinti, ir visos galimybės tam išnaudotos, turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens naudai. Nagrinėjamu atveju nustatyti, ar V. B. atliko lenkimą, jei atliko – tai ar lenkimą pradėjo ir užbaigė zonoje, kurioje toks manevras buvo leidžiamas (ir/ar neleidžiamas), ar išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ar neišvažiavo, nėra galimybės, nes neįmanoma nustatyti, kur yra pažeidimo padarymo vieta. Juo labiau, kad vairuotojas pareigūnų buvo sustabdytas ne betarpiškai už sankryžos, kur kaip inkriminuojama, padarė pažeidimą, o net už 4 (ar 6) kilometrų nuo sankryžos. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju negalima daryti prielaidomis pagrįstos išvados, kad V. B. tyčia pažeidė KET reikalavimus (net nenurodytus nei protokole, nei nutarime) kelio ženklo Nr. 109 galiojimo zonoje.

Įvertinus įrodymų visumą pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tiek surašant administracinio teisės nusižengimo protokolą, tiek priimant nutarimą, nebuvo teisingai nurodyti nusižengimo padarymo laikas ir vieta, nebuvo nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė V. B., todėl darytina išvada, kad šie suklydimai nebegali būti ištaisyti nagrinėjant skundą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nutarimą priėmusi institucijos įgaliotoji pareigūnė neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, nesiėmė aktyvių veiksmų pašalinti kilusius prieštaravimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl skundas tenkintinas. V. B. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

V. B. atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2019-07-04 nutarimą Nr. 10-ANR_N-13013-2019 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja