Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

nuteistajam L. B. (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis) ir jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. paskirta bausmė 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa neatliktos bausmės dalis, paskirta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendį ir L. B. skirta galutinė - 11 (vienuolikos) mėnesių ir 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo L. B. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, kartu prašydamas taikyti jam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą arba bausmių bendrinimo iš viso netaikyti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

7. Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam L. B. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas devintąjį kartą už tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurį padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Įvertino, kad L. B. kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai, ne kartą baustas administracine tvarka, neturi stiprių socialinių ryšių bei jo daromų nusikalstamų veikų modelis yra kintantis. Apylinkės teismas L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgdamas į visa tai bei įvertinęs, kad anksčiau skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės savo tikslų nepasiekė, pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. B. parinko laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį bei nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis nuteistajam buvo parinkti tinkamai. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju L. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Apeliantas turėdamas kalėjimo administracijos pasitikėjimą bei žinodamas apie iš jo reikalaujamą elgesį, tiek apie gresiančią atsakomybę, pats pasirinko teisei priešingą veiką, todėl tik L. B. skirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde savo nusikalstamus veiksmus bando pateisinti turimomis psichologinėmis problemomis ir nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis bei nurodo ėmęsis veiksmų žalai atlyginti, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam L. B. skirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę švelninti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esanti 2023 m. sausio 23 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog medžiagoje nėra duomenų, kad L. B. nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino (duomenys neskelbtini) sutrikimo būsenoje ar, kad jam būtų tikslinga skirti teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizę (1 t., b. l. 135), todėl nuteistojo skunde nurodytos informacijos apie jo šiuo metu vartojamus vaistus, nėra pagrindo išreikalauti. L. B. prisipažinimas ir nuoširdus galėjimasis, kaip ir jo psichologinė būsena jau buvo įvertinti skiriant bausmę apylinkės teisme. Tuo tarpu aplinkybės, jog apeliantui buvo skirta jo lūkesčių neatitinkanti bausmė nesudaro pagrindo tvirtinti, kad sprendimą priėmė šališka teisėja. Akivaizdu, kad nuteistajam L. B. tiek bausmės rūšies, tiek jos dydžio parinkimą lėmė jo paties veiksmai, tai yra išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta, daro išvadą, jog apelianto nusikalstami polinkiai sušvelninus jam skirtą bausmę nagrinėjamu atveju nebus pakeisti, todėl skundą dėl švelnesnės bausmės skyrimo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bausmių bendrinimo

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę, todėl nuteistojo prašymas netaikyti bausmių bendrinimo netenkinamas.

12. Tuo tarpu BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju, priimant Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendį, juo paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, buvo subendrinta visiško sudėjimo būdu, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, pridėta visa neatliktos bausmės dalis (5 mėnesiai 29 dienos), paskirta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendį ir L. B. skirta galutinė subendrinta - 11 (vienuolikos) mėnesių ir 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

14. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį taisykles, įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės - bendrieji bausmių skyrimo pagrindai - kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

15. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas savo sprendimo, bendrinti L. B. bausmes visiško sudėjimo būdu, nemotyvavo, tik skirdamas bausmę už BK 242 straipsnį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, L. B. lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – recidyvistas, taip pat kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Tačiau iš aukščiau aptarto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo matyti, kad aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.

16. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad L. B. prieš priimant skundžiamąjį nuosprendį buvo teistas aštuonis kartus – daugiausiai už nusikalstamas veikas susijusias su nuosavybe, turinėmis teisėmis ir turtiniais interesais bei žmogaus sveikata. L. B. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir kiekis, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, o dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo. Nepaisant jam skiriamų griežtų, su realiu laisvės atėmimu susijusių bausmių, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas. Pažymint, kad naują nusikalstamą veiką L. B. padarė būdamas recidyvistu bei atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 81-85). Kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip stokojantis problemų sprendimo įgūdžių, neieškantis visuomenėje priimtų problemų sprendimo būdų ir pasirenkantis destruktyvią nusikalstamą veiką, kurią stengiasi pateisinti. Atlikdamas bausmę du kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas (1 t., b. l. 117-118). Įvertinus visa tai darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė L. B. taikyti visišką bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir įvertinus aplinkybes, kad apeliantas nuo pat pradžių davė teisingus parodymus ir prisipažino bei gailėjosi dėl nusikalstamų veikų, dėjo pastangas atlyginti žalą, tačiau L. B. charakteristika ir kitos bylos aplinkybės vis tik patvirtina, kad apylinkės teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas yra teisingas. Taigi, apylinkės teismas nuteistajam L. B. taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes įvertino parinkdamas bausmės dydį, todėl L. B. skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

17. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam L. B., kurią sudaro 163,33 Eur (2 t. b. l. 34-37). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo L. B. iniciatyva jo apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis buvo bedarbis, duomenų, kad jis turėtų kokio nors turto byloje nėra, taip pat jis siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendį.

Nepriteisti iš nuteistojo L. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.