Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidutinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), teistas 2017-09-27 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. gruodžio mėn. 26 d. apie 22 val. 06 min., Lazdijų r. sav., Krosnos mstl., Alytaus g. 57, prie Lazdijų kultūros centro Krosnos kultūros namų, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, suduodamas nukentėjusiajam D. P. vieną smūgį kumščiu į veidą, padarė jam kirstinę viršutinės lūpos žaizdą, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę. Jis patvirtino, kad 2019-12-26 su draugai gėrė degtinę ir apie 22 val. girtas atėjo į diskoteką Krosnos kultūros namuose. Kieme jis iš nugaros pusės priėjo prie nukentėjusiojo atsisuko jį į save ir ranka sudavė vieną smūgį tiesiais į veidą. Nukentėjusysis nuo smūgio nugriuvo. Tuo metu šalia buvo ir daugiau žmonių, kurie tai matė. Gailisi savo veiksmų ir sutinka su visais ieškiniais šioje byloje, juos atlygins kai gaus darbo užmokestį, nes nuo 2020-05-08 pradėjo dirbti.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti, įrodymai:

- 2019-12-26 tarnybinis vyresniojo tyrėjo R. S. pranešimas, iš kurio matyti, kad 2019-12-26 apie 22 val. 06 min. buvo gautas pranešimas, kad „prie kultūros namų sumuštas paauglys 16 m., prakirto lūpą". Nuvykus į įvykio vietą adresu Alytaus g. 57, Krosnos mstl., Lazdijų r. sav., prie Krosnos laisvalaikio salės pasitikęs E. A. paaiškino, kad jo draugą D. P. prie Krosnos laisvalaikio salės be jokios priežasties, kitų žmonių akivaizdoje, sumušė G. M., kuris jam sudavė vieną smūgį ranka į veido sritį ir praskėlė viršutinę lūpą (t. 1, b. l. 1-4);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti tai, kad įvykio vieta yra adresu Alytaus g. 57, Krosnos mstl., Lazdijų r. sav., prie Krosnos laisvalaikio salės, ant trinkelių matomos rausvos spalvos dėmės panašios į kraują, prie salės yra G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ant kurio dešinės rankos plaštakos viršutinio paviršiaus yra kraujo (t. 1, b. l. 14-15);

- daiktų apžiūros protokolas su priedu, iš kurio matyti apžiūras garso įrašas, kuris buvo gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC), o 2019-12-26 22.03 val. garso įraše girdimas telefoninis pokalbis tarp operatoriaus ir K. P., kuris paprašo operatoriaus, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą į Krosną, vėliau pokalbį tęsia E. A., kuris pranešė, kad prie Krosnos kultūros namų nepilnamečiui yra prakirsta lūpa, lūpą prakirto kitas asmuo (t. 1, b. l. 22-25);

- Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad G. M., alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510 Nr. ARKB0147" patikros sertifikato numeris 1171347, 2019-12-26, 22 val. 45 min. nustatytas 2.85 promilių girtumas (t. 1, b. l. 26-29);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 13/2020(06), iš kurios matyti, kad D. P. kirstinė viršutinės lūpos žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (t. 1, b. l. 50);

- nukentėjusiojo D. P. parodymai, iš kurių matyti, kad jis 2019-12-26 su broliu K. P. ir draugu E. A. buvo Krosnos miestelyje vykusiuose šokiuose Krosnos kultūros namuose. Šokių metu matė G. M., suprato, kad jis buvo neblaivus, kadangi kalbėjo nerišliai ir vaikščiodamas svirduliavo. Apie 22 val. prie jo priėjo G. M., ir kiek jam draugai sakė paklausė, ar yra kas nors iš svetimų atvažiavę į šokius, ar galima čia ką nors sumušti, o kai jam atsakė, kad čia nieko nėra, G. M. jam trenkė į veidą rankos kumščiu. Pataikė į lūpą ir po smūgio jis nukrito ant žemės, kurį laiką buvo praradęs sąmonę. Po kelių akimirkų atsipeikėjo ir draugai jam padėjo nueiti iki kriauklės apsiprausti veidą, nes buvo kruvinas. Visas konfliktas vyko kieme, prie suoliukų. Šį konfliktą matė E. A.. Po konflikto pribėgo daugiau žmonių pasižiūrėti kas įvyko. Po smūgio jis jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 76-79).

- liudytojo V. P. parodymai, iš kurių matyti tai, kad 2019-12-26 abu sūnus jis išleido į šokius, kurie vyko Krosnos miestelyje. Apie 00 val. 00 min. paskambino jo sūnus K. P. ir pasakė, kad jis su broliu šiuo metu yra Alytaus S. Kudirkos ligoninėje, kadangi Daugantui vykusių šokių metu buvo prakirsta lūpa. Kornelijus telefoninio pokalbio metu pasakė, kad G. M. smogė D. P. iš rankos prakirsdamas jam lūpą. Jo sūnui D. P. buvo susiūta lūpa. Dėl šio įvykio reikš civilinį ieškinį, nes sūnų reikėjo vežti reguliariai į ligoninę, pirkti vaistus ir vežti pas teismo medicinos ekspertus į Alytų. Taip pat pirko vaistus sūnui, pirko tepalus randams gydyti, kadangi yra likęs randas ant sūnaus lūpos. Nėra išsaugojęs čekių už patirtas išlaidas, bet kurui išleido 42 eurus ir 158 eurus vaistams ir tepalams nuo randų. Todėl jam padaryta 200 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 96-98; 101-102; 105-107);

- liudytojo K. P. parodymai, iš kurių matyti tai, kad 2019-12-26 su broliu D. P. ir E. A. atvyko į šokius. Ten pastebėjo G. M., kuris buvo stipriai išgėręs, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, kabinėjosi prie žmonių. Būnant salėje, apie 22 val., prie jo pribėgo E. A. ir pasakė, kad brolį sumušė G. M.. Išbėgęs į kiemą pamatė, kad jo brolis buvo laikomas, nesiorientavo aplinkoje, jo veidas kruvinas ir prakirsta lūpa. Po kelių minučių E. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Brolį ir išvežė į Alytaus S. Kudirkos ligoninę, kurioje jam susiuvo lūpą. Jiems būnant ligoninėje, jis paskambino savo tėvui V. P. ir pasakė kas įvyko (t. 1, b. l. 113-116);

- liudytojo E. A. parodymai, iš kurių matyti, kad 2019-12-26 Krosnos laisvalaikio salėje vyko šokiai ir jis matė G. M., kuris buvo neblaivus, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, kabinėjosi prie kitų žmonių ir siūlė jiems muštis. Matė kaip prie D. P. priėjo G. M. ir paklausė jo ar į šokius atvažiavęs Alytus. Kuomet D. P. atsakė, kad Alytus neatvažiavęs, G. M. jam sudavė į veidą, dešinės rankos kumščiu ir prakirto lūpą. Po smūgio D. P. nukrito. Išsigandęs pradėjo jį gaivinti, nes šis prarado sąmonę. Po kelių akimirkų D. P. atsikėlė ir nuėjo į tualetą apsivalyti veido, kadangi buvo kruvinas. Toks G. M. elgesys sukėlė nepasitenkinimą, kadangi viešoje vietoje, kurioje yra daug žmonių, jis mojavo kumščiais, elgėsi įžūliai ir sužeidė jo draugą (t. 1, b. l. 70-73);

- liudytojo G. J. Č. parodymai, iš kurių matyti, kad jis 2019-12-26 prižiūrėjo šokius vykstančius Krosnos kultūros namuose. Vykstant šokiams matė juose vaikščiojant G. M., jis buvo neblaivus, vaikščiodamas svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Vykstant šokiams apie 22 val. pamatė kieme kažkokį šurmulį. Išbėgo į kiemą ir pamatė G. M., E. A., D. P. ir K. P.. D. P. buvo prakirsta lūpa. Kuomet paklausė kas čia įvyko, jam atsakė, kad G. M. sumušė D. P. (t. 1, b. l. 119-120).

Aptartų įrodymų visuma pilnai patvirtina kaltinamojo prisipažinimą ir jo kaltę, nes nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai sutampa su jo paaiškinimais ir patvirtina, kad kaltinamasis be jokios priežasties tyčia sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą, o teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotas nukentėjusiojo sužalojimas lūpoje objektyviai patvirtina visų apklaustų asmenų parodymus.

Tokiais veiksmais kaltinamasis įžūliai, be jokios pateisinamos priežasties, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį, tuo akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pramogaujančių žmonių renginį, nes jie buvo išgąsdinti ir priversti kviesti policiją. Tokia kaltinamojo veika kva­­­li­fikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius, ji sukėlė šioje normoje numatytas pasekmes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sudavė tik vieną smūgį ir sunkesnių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė, pripažįsta savo kaltę ir visus civilinius ieškinius, nuo 2020 gegužės 8 d. pradėjo dirbti (t. 2, b. l. 72), todėl siekiant išsaugoti jo socialinius ryšius ir skatinti dorą gyvenimo būdą bei sudaryti sąlygas atlyginti šiuo nusikaltimu padarytą žalą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, skirti viešųjų darbų bausmę nėra tikslinga, o parenkant bausmę iš kitų dviejų, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių (baudos ir laisvės apribojimo), teismas atsižvelgia į tai, kad esant pažeistiems nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų, kuriems padaryta žala, interesams, teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę reikalauja užtikrinti net tik viešąjį interesą, bet ir nukentėjusių asmenų interesų apsaugą. Šiuo atveju baudos paskyrimas labiau atitiktų vien tik valstybės interesą nubausti kaltinamąjį. Tuo tarpu laisvės apribojimo bausmės paskyrimas labiau atitiktų ir nubaudimo, ir nukentėjusių asmenų teisių užtikrinimo suderinimą, nes leistų greičiau atlyginti žalą ir taip labiau būtų atsižvelgiama į nukentėjusių interesų gynimą. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant naktimis būti namuose.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau atsižvelgtina ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nes veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), kadangi jis turi neišnykusį teistumą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be to, nusikaltimas buvo padarytas prieš nepilnametį nukentėjusįjį, kuriam neigiamas nusikaltimo poveikis palieka didesnes psichologines pasekmes nei suaugusiam asmeniui. Todėl įvertinus tai, kad nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjo nepilnametis ir yra daugiau kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nei lengvinančių, G. M. bausmės dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei vidurkis. Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistajam skiriama bausmė, sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini, nes asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis), o kaltinamasis ieškinius pripažįsta.

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal šią normą, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sumuštas draugų akivaizdoje, jautė skausmą, buvo pažemintas, patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus gydymosi metu. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusysis D. P. pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, todėl ji priteistina iš kaltinamojo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju buvo suduotas vienas smūgis ir sužalota viena kūno sritis, sunkesnių padarinių tai nesukėlė, todėl atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, nukentėjusiojo prašoma priteisti 200 Eur dydžio neturtinė žala visiškai adekvati ir atitinka nukentėjusiajam kompensuotinus nepatogumus, todėl priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo.

Civiliniam ieškovui V. P. priteistina reikalaujama 200 Eur turtinė žala, nes kaltinamasis šią žalą pripažįsta ir sutinka atlyginti, o ji patirta dėl išlaidų nepilnamečio sūnaus vaistams pirkti, prakirstos lūpos gydymui ir su tuo susijusių kelionių išlaidų. Šias išlaidas nukentėjusiojo nepilnamečio tėvas patyrė dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, todėl kaltinamasis jas privalo atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, nes ieškovas žalą patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos apmokėjęs nukentėjusiajam suteiktas gydymo išlaidas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį kaltinamąjį (CK 6.280 straipsnis). Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais apie suteiktas gydymo paslaugas ir jų įkainius (t. 1, b. l. 56), kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl jis tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti laisvės apribojimu 15 (penkiolikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 valandos iki 06 valandos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 valandos iki 06 valandos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti vieną parą, G. M. išbūtą laikiname sulaikyme 2019 m. gruodžio 27 d., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti D. P. iš kaltinamojo G. M. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į nukentėjusiojo tėvo V. P. banko sąskaitą „Swedbank“ (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti V. P. iš kaltinamojo G. M. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į V. P. banko sąskaitą „Swedbank“ (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš G. M. 35,44 Eur (trisdešimt penkis eurus 44 ct) turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, kodas 188783796, sąskaita LT 217300010002484333 „Swedbank“ AB.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.