Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-54-992/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-01-11
Bylos Nr.: 1-54-992/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis: M. K.
Nukentėjusysis: J. K.

Kategorijos

1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-54-992/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00132-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.8.3.; (S) 1.1.7.2.4; 1.2.18.10; 1.2.29.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.2;

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant I. K., Virginijai Miliauskienei, V. S., D. V., Valdonei Kutytei, M. J.,dalyvaujant prokurorams A. M., V. S.,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui A. N.,nukentėjusiajai J. K.,vertėjai S. M., I. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nežymiai sutrikdė sutuoktinės J. K. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. K. 2014 m. rugsėjo 9 d., apie 16.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,5l prom. girtumas, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis pagriebęs savo žmonai J. K. už plaukų, jos galvą į grindis ir sienas trankė nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip du kartus, taip padarydamas jai kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke ir odos nubrozdinimą nosies dešinėje srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

M. K. paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. K. laikotarpiu nuo 2000-12-08 iki 2012-11-05, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas", būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad bendrovė toliau realiai jokios veiklos nevykdys, tyrimo metu nenustatytu būdu, tyčia paslėpė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei buhalterinės apskaitos registrus: banko registrus bei jų išrašus, pirkėjų skolų, atskaitingų asmenų ir skolų tiekėjams apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2012 m.; nematerialiojo ir materialiojo turto apskaitos, atsargų, gautinų sumų, finansinių skolų (biudžetui, bankui, darbo užmokesčio, mokesčių ir kt), sąnaudų (parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos, veiklos, bendrųjų ir administracinių) apskaitos registrus, pirkėjų skolų ir suteiktų paslaugų junginių (už metus) apskaitos registrus už 2002-2011 m. Tuo M. K. pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuris numato, kad „uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, <...>, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, <...>, atostogų kompensacijų priskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; <...>; kasos knygas, <...>; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus - saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; <...>; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus - orderius, analitinės apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas“; 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir 4 dalies reikalavimą „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalies reikalavimą „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine arba kita tvarka“; 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalį „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“, nes UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė VĮ Registrų centrui metinių finansinių ataskaitų už 2011 metus. Nesant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos suvestinių registrų, patvirtinančių ūkines operacijas ir ūkinius įvykius bei finansinės atskaitomybės už 2011 metus, negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

M. K. buvo kaltinamas pagaminęs netikrus dokumentus: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, siekdamas fiktyviai perleisti UAB (duomenys neskelbtini) neva D. D., žinodamas, kad D. D. iš jo faktiškai neįsigyja ir neįsigis UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, neperima ir neperims Bendrovės buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, suprasdamas, kad D. D. UAB (duomenys neskelbtini) nevadovaus, ir žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) toliau realiai jokios veiklos nevykdys, imitavo UAB (duomenys neskelbtini) visų akcijų pardavimą, dokumentų perdavimą ir įsipareigojimų perleidimą D. D.. 2012 m. sausio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamindamas netikrus dokumentus: 2012 m. sausio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2012 m. sausio 17 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktą, kuriuose pasirašydamas savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad neva D. D. už 10 000 Lt pardavė 100 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bei perdavė įmonės dokumentus ir antspaudą. Tokiais veiksmais M. K. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

K. M. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kuria buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. K. sveikata, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną buvo padauginęs alkoholio, kiek ir ką vartojo, neatsimena, alkoholio poveikis sukėlė tokią jo agresiją. Kaip konkrečiai įvyko konfliktas, nepamena, pamena, kad su žmona dėl kažko susiginčijo. Vonioje apsistumdė, jis supurtė žmoną, tempė jos plaukus link grindų, žmona buvo parklupusi ant žemės. Žmona išsilaisvino ir nubėgo į miegamąjį, ją pasivijo, griebė už plaukų ir purtė. Tuo metu jie buvo ant dvigulės miegamojo lovos. Žmonos galva galėjo būti pasvirusi nuo čiužinio. Į kambarį atėjusi B. K. užšaukė, atkreipė jo dėmesį ir jis liovėsi. Daugiau jokio kontakto tarp jo ir sutuoktinės nebuvo, po to atvažiavo policijos pareigūnai. Griebdamas sutuoktinei už galvos, už plaukų galėjo pradrėksti veidą. Buvo taip, kad griebė už rankos, už pečių ir nuo suspaudimo galėjo atsirasti mėlynių. Šeimoje su žmona apsižodžiuoja dažnai, tačiau tokio pobūdžio smurtas buvo pirmą kartą. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Po šio įvykio jie susitaikė, nebesipyksta, toliau kartu gyvena, augina vaikus, kartu atostogauja, žmonos atsiprašė, ji jam atleido, abu pasirašė susitaikymo raštą (6 t., 114-117 b.l., 7 t. 120 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad su M. K. pragyveno 18 metų. Jos nuomone, vyras turi paranojinį pavydą, jam vaidenasi ir tokia būsena suintensyvėja jam vartojant alkoholį. Vyrui prasideda haliucinacijos, kliedesiai. Jam tada atrodo, kad ji nedirba, pradeda ją kaltinti neištikimybe. Kreipėsi į psichologus, M. K. buvo išrašyti vaistai, jie padeda, slopina, tačiau diagnozė nėra išgydoma, tik apgydoma. Kai jis blaivus, suvokia, kad alkoholio vartoti negali, žada gydytis, vartoti vaistus. Kai vyras negėrė, viskas buvo gerai, jam pradėjus vartoti alkoholį, ji išsinuomojo butą. Kaltinime nurodytą dieną iš namų norėjo pasiimti vaikų mokyklines knygas. Kadangi M. K. gėrė, bijojo eiti viena, paprašė kartu eiti Birutę. Vaikus paliko automobilyje, todėl vaikai šios situacijos nematė. Į butą ji įėjo kartu su Birute: ji ėjo pirma, o Birutė iš paskos. M. K. buvo girtas ir įsiaudrinęs. Pamatęs, kad ji renka daiktus, suprato, kad nori išeiti. Mano, kad jis buvo afekto būsenos. Kiek pamena, buvo vonioje, kai jis paėmė jai už plaukų ir purtė galvą į žemę. Ji paspruko, nubėgo į virtuvę, jis ją pradėjo tampyti. Tada ji telefonu išsikvietė policiją. Išeinančią iš buto, M. K. įsitempė į miegamąjį, ten tąsė ją už plaukų, galėjo būti, kad tuo metu atsitrenkė kažkur galva, tuo metu ji nieko nematė, tik lubas, sienas, negalėjo pastovėti, jai galva svaigo. Po šio incidento susitaikė su kaltinamuoju, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Šiuo metu abu kartu gyvena, bendrą ateitį sieja su M. K., su juo jaučiasi saugi ir dėl savęs, ir dėl vaikų. Palaiko susitaikymo protokolą. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (6 t., 117-119 b.l.; 7 t., 120 b.l.).

Liudytoja B. K. teismui paaiškino, kad įvykio dieną J. ją pasikvietė, kadangi bijojo viena eiti namo, nes M. buvo išgėręs. M. nešaukė, tik įžeidinėjo J. Išgirdo, kad J. šaukia „gelbėkit“. Nubėgusi pamatė, kad jie užsidarę vonioje. Kai pavyko atidaryti duris, pamatė J. ant grindų, M. K. buvo įsikibęs jai į plaukus. Pamatęs liudytoją, J. paleido. Paskui virtuvėje jis vėl ją pargriovė ir įsikibęs į plaukus purtė. Liudytoja teigė pagriebusi kėdę ir jam trenkusi, tuomet jis ją paleido. J. iškvietė policiją. Paskui M. K. prie jos (J. K.) prikibo jau miegamajame, vėl laikė ją už plaukų ir purtė. Nepaleido jos tol, kol liudytoja neužgriuvo ant jo ir nepradėjo traukti jį už kaklo. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (6 t., 137-139).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-09-10 specialisto išvadoje Nr. G 3035/14(01) nurodyta, kad J. K. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas nosies dešinėje paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., 149 b.l.);

J. K. 2014-09-09 protokolo - pareiškimo duomenys patvirtina, kad ji kreipėsi į policiją dėl sutuoktinio jos atžvilgiu vartoto smurto, fizinio skausmo sukėlimo ir sužalojimo (1 t., 8 b.l.); BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys patvirtina, kad apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą pranešė pati J. K. (1 t., 8 b.l.), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyresn.patrulio V. K. 2014-09-09 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenys patvirtina, kokius smurto veiksmus J. K. patyrė iš M. K., ar smurto faktą matė vaikai, kas buvo liudytoju, kaip nukentėjusioji priešinosi smurtautojui (1 t., 10-12 b.l.). Alkotesterio rodmenų kvito duomenys patvirtina, kad 2014-09-09, 17.16 val. M. K. buvo nustatytas 1,51 prom. girtumas (1 t., 13 b.l.).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis M. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką: nežymiai sutrikdė artimo šeimos nario – sutuoktinės J. K. – sveikatą.

Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įvykdytą sutuoktinės J. K. atžvilgiu, ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. K. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, jam nustatytas 1.51 promilės girtumas (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Aptariama M. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. M. K. savo kaltę dėl šio padaryto nusikaltimo pripažino, nurodė, kad dėl tokio elgesio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Susitaikymą su M. K. teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusioji J. K., paaiškindama, kad M. K. jos atsiprašė. M. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena ir bendrą ūkį veda su J. K.. J. K. teismui paaiškino, kad šiuo metu su M. K. ji jaučiasi saugi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kartu gyvenančių jų nepilnamečių vaikų, įsitikinusi, kad smurto jos atžvilgiu atvejų ateityje nepasikartos. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad M. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 str. ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis M. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, sutiko duoti parodymus po visų liudytojų apklausos ir teismui paaiškino, kad jis nieko nesufabrikavo ir nieko nesuklastojo. Pačią sutartį (įmonės pardavimo) paruošė S., šis jam ją perdavė, namie kaltinamasis ją atsispausdino, su tuo dokumentu nuvyko į susitikimą. Jam buvo patogu dirbti namie, todėl dalis dokumentų buvo namie, dokumentus, jei kita jų gera pusė būdavo, duodavo vaikams piešti, todėl atspausdintų dokumentų su klaida namie buvo. Jų neperdavė, nes jie neturėjo jokios galios, nebuvo kitos pusės parašo, todėl jis atmeta versiją, kad tai buvo kažkokie reikšmingi dokumentai. Viskas buvo pasirašoma Savanorių gatvėje, dokumentai buvo peržiūrimi. Parduoti įmonę reikėjo dėl finansinių sunkumų: nuo 2008 m. prasidėjo krizė, krito butų kainos, įmonė buvo smulki subrangovinė įmonė, Panevėžio statybos trestas su jais neatsiskaitė, jiems (bendrovei (duomenys neskelbtini)) nenorėdavo mokėti. Dar turėjo objektų Prancūzijoje, prie Paryžiaus, ten dirbo pusę metų, iš pradžių mokėjo pinigus, paskui nebemokėjo, nepasisekė išgauti visų pinigų, susidarė dar didesnė skola, reikėjo mokėjo mokesčius. Gavo pasiūlymą nupirkti įmonę, nes įmonė buvo atestuota, turėjo du galiojančius atestatus. Įmonės pardavimas leido tęsti veiklą, reikėjo arba bankrutuoti, arba parduoti. S. yra įtakingas pareigas užimantis žmogus, kuris gali padėti atgauti pinigus. Už įmonę gavo 10 000 Lt, įmonei buvo skolingi ir pati įmonė buvo skolinga kreditoriams (VMI, (duomenys neskelbtini), kitoms įmonėms). Skola iš kreditų sudarė didesnę sumą nei skola kreditoriams, teoriškai buvo galima išsireikalauti 800 000 Lt, o realiai 300 000 Lt. Atsakydamas į papildomus prokuroro klausimus, paaiškino, kad kokio dydžio buvo mokestinė nepriemoka, pasakyti negali, nesutinka su VMI nurodytu skaičiumi, jo buhalterė nesutinka su nepriemokos skaičiavimo metodika, nes ji remiasi fizinių asmenų mokesčiu, pelno mokesčiu. Nežino, kodėl VMI išvadų teismui neskundė, iš praktikos žino daug atvejų, kad teismai turi tendenciją palaikyti valstybės instituciją. (duomenys neskelbtini) negrąžintos Panevėžio statybos tresto tikslios sumos negali pasakyti, į teismą padavė daugelį kitų įmonių, Panevėžio statybos tresto į teismą nepadavė, nusprendė nekonfliktuoti, nes nenorėjo užkirsti kelių ateities darbams su šia įmone. Iš (duomenys neskelbtini) 700 000 litų priteista suma, kita įmonė buvo (duomenys neskelbtini), skolos nepamena, visos jos bankrutavo. K. S. galėjo išsiieškoti skolą, jo nedomino. Teismai nėra institucija, kuri jam patinka, todėl ir pardavė įmonę, kad S., turintis ryšių, galėtų atgauti pinigus. S. pavardė jam buvo neaktualu. Galvojo, kad jis pirks įmonę „ant savęs“, jam (M. K.) buvo keista, kaip jis (S.) įformino dokumentus, bet S. paaiškino, kad turi skolų užsienyje ir negali turėti akcijų, minėjo antstolius ar kažką panašaus, kad negali registruoti savo vardu. Su S. dėl įmonės (duomenys neskelbtini) derėjosi apie pusę metų, iš pradžių neskubėjo parduoti, tikėjosi atgauti skolą, statybos atestatai, kultūros paveldo atestatai yra brangūs, paskui pamatė, kad sunku atgauti skolą. Galutinai nusprendė likus savaitei ar dviem, S. buvo atvažiavęs tris kartus, tikrino dokumentus, žinojo, kokia situacija, kokios yra galimybės atgauti skolą, turėjo interesą pirkti įmonę, jį domino skolos. Pati sutartis prieš savaitę buvo jam (M. K.) pateikta elektroniniu formatu (USB jungtyje), jame buvo visų dokumentų elektroninė versija, juos paėmė iš jo per kratą. Jis (M. K.) liepė surašyti, kokie dokumentai įeina į priėmimo - perdavimo aktą. Neturėjo tikslo slėpti dokumentus, žiūrėjo, kad būtų tvarkinga, pateikta, kaip buvo reikalauta, lapus skaičiavo jis pats, apačioje su tušinuku rašė, pats dar tikrino. Nuo 2002 iki 2011 m. dokumentai buvo į Registrus neperduoti, su buhaltere buvo daug konfliktų, ji neatlikdavo savo darbų, todėl pakeitė M., nes per ją ne vieną kartą gavo baudų; M. pati įtraukdavo į apskaitą dokumentus, bet jei visus būtų įtraukę, būtų bankrutavę. Po įmonės pardavimo praėjus 2 metams buvo atsitiktinai susitikęs su D. D. Kaune, tuo metu jį prispaudė pasirašyti, kad gavo dokumentus, klausė, kur S.; D. D. pats parašė paaiškinimą. Už (duomenys neskelbtini) akcijas sumokėjo S., mano, kad tai buvo S. pinigai, D. D. negalėjo turėti tokių pinigų, matėsi, kad tai - asocialus žmogus, nors apie žmogų pirmas įspūdis gali būti ir klaidingas, tada jam D. D. pasirodė išsilavinęs žmogus, ne visai degradavęs, mąstantis, atsakantis į klausimus. Nežino, kas Sodroje registravo informaciją. (duomenys neskelbtini) buvo kaip alternatyva tęsti veiklą: norėjo išlaikyti žmones, tęsti veiklą, nusprendė pirkti bendrovę, buvo kažkokios priežastys, kodėl nupirkta žmonos vardu, dabar atsakyti į tai negali, jis pats (M. K.) turėjo antstoliams skolų už greičio viršijimą, su žmona vedybų sutarties nebuvo pasirašę. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 117-120 b.l.).

J. K. sutiko teismui duoti parodymus dėl jos sutuoktiniui M. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., apklausta kaip liudytoja, teismui paaiškino, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo kaip architektė, dizainerė, darė brėžinius, sudarinėjo sąmatas, turėjo ir kitų užsakymų kaip architektė, interjero dizainerė, visus užsakymus įformindavo kaip (duomenys neskelbtini). Darbe nuolat nesėdėdavo, dirbdavo, kai turėjo darbo. (duomenys neskelbtini) yra jo (M. K.) verslas, ji į jį nesikišo. Algą jai mokėjo vyras, tai buvo fiksuota alga. Už jos klientus mokėjo atskirai, daugiau. Vyras informavo, kad yra daug skolų, daug kas neatsiskaitė, todėl nori įmonę parduoti. Ji nesigilino, nes nieko nenusimano apskaitoje. Kažką teko pasirašyti, bet praėjo tiek metų, kad dabar jau neatsimena, kokius dokumentus. Įmonę pardavė, kiek ji žino, D. D.. Kadangi įmonė įkurta santuokoje, ji buvo akcininkė, tai pasirašė, kad neprieštarauja pardavimui. Vedybų sutarties neturi, kiekvienas jų turi savo pajamas. Buvo nupirkta kita įmonė „ML statyba“ jos vardu. K. M. vykdė veiklą, ji (liudytoja) paprašė, kad įmonė nebūtų jos vardu. Nežino, kodėl pardavė įmonę, gal ne viskas pavyko, gal ne visi atsiskaitė. Ji „ML statyboje“ dirbo tik pradžioje, kai buvo akcininkė ir vadovė, paskui perrašė M. ir jis tik ten dirbo. Kur buvo (duomenys neskelbtini) buhalterija saugoma, nežino, dalis dokumentų buvo segtuvuose namie, bet ji nelandžiojo. Vyras turėjo savo darbo kabinetą. Po atliktos kratos buvo paimti kažkokie dokumentai, bet kokių ir kiek, nefiksavo (6 t., 140-142 b.l.).

Liudytoja B. K. teismui paaiškino, kad nepamena, nuo kada iki kada dirbo (duomenys neskelbtini) dirbo tol, kol jis vykdė veiklą. Jos darbas buvo surasti žmones, pigesnes medžiagas. Kai rasdavo žmones, sudarydavo darbo sutartis. Darbuotojai labai keisdavosi. Buvo buhalterė E. M., direktorius, darbų vadovas ir ji. Direktorius buvo M. K.. Ji dirbo ne visą dieną, bet užsakymų būdavo daug. Algą gaudavo laiku, algą išmokėdavo direktorius pagal pajamų orderį. Kabinete būdavo ji viena, dokumentų nematydavo, atiduodavo buhalterei. Kas buvo akcininkai, nežinojo. Pildė tik darbuotojų priėmimo žurnalą ir kitus žurnalus, neturėjo pasirašinėti jokių dokumentų. Su buhaltere bendravo įdarbinimo klausimais telefonu, Sodrą informuodavo ir atlyginimą paskaičiuodavo buhalterė. Žino, kad įmonę tikrino mokesčių inspekcija, po patikrinimo įmonė gana greitai nutraukė veiklą. Direktorius ją pakvietė dirbti į kitą įmonę (duomenys neskelbtini). Kodėl reikėjo pereiti iš vienos įmonės į kitą įmonę, ji nežino. Kita įmonė vykdė veiklą tuo pačiu adresu Savanorių prospekte. Darbo funkcijos liko tos pačios, bet iš naujo buvo pildomi nauji žurnalai, žmonių paieška ( 6 t., 137-140 b.l.).

L. Z. A. teismui paaiškino, kad ji yra Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė. Su M. K. jai teko bendrauti atliekant operatyvų patikrinimą, 2011-10-27 buvo surašyta priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma tikrinant UAB (duomenys neskelbtini), nes buvo atliekamas priešpriešinis informacijos surinkimas dėl Panevėžio statybos tresto šiai įmonei atliktų darbų. Tikrino laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2010-12-31. Buvo paskaičiuota suma, kurią (duomenys neskelbtini) buvo skolingas biudžetui, mokesčiai nebuvo sumokėti, direktorius ir akcininkas sutiko su ta suma, jokių prieštaravimų neparašė, bet mokesčių nesumokėjo. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad nedeklaruotos tam tikros sąskaitos - faktūros, nedeklaruoti mokesčiai. Patikrinimo akte užfiksuota, kad neįtraukė į deklaracijas 73568 Lt pardavimo V. B. apskaitoje pildomas toks registras, kuriame suskaičiuojama, kiek yra išrašyta sąskaitų - faktūrų, kiek yra apskaičiuota pardavimo PVM, paskui minusuojama suma, kiek buvo pirkimų ir kokia susidėjo pirkimų PVM apskaita, atsiranda mokėtina suma, ji turi būti deklaruojama, pateikiama kiekvieną mėnesį PVM deklaracija. Kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo tikslinamos deklaracijos, buhalterinei apskaitai turbūt nebuvo pateiktos sąskaitos, kurios inspekcijai buvo pateiktos. Kai baigėsi patikrinimas ir direktorius sutiko patikslinti deklaracijas, jam buvo grąžinti dokumentai, kad jis pagal tuos dokumentus susiskaičiuotų, papildomai deklaruotų, bet jis to nepadarė. Operatyvaus patikrinimo metu direktorius šiek tiek padidino pardavimų PVM, bet ne viską dar buvo patikslinęs, todėl jam buvo grąžinti dokumentai patikslinimo pabaigimui ir pelno mokesčio patikslinimui. Deklaracijas tikslino buhalterė E. M., ji motyvavo, kokius dokumentus ji gaudavo iš direktoriaus, pagal tai supildydavo registrus ir teikdavo deklaracijas. Inspekcija buvo gavusi daugiau dokumentų, nei buhalterė. 2012-01-17 parduota kitam asmeniui. Su D. D. liudytoja nebendravo, siuntė jam nurodymus, gavo atsakymus, kad įteikta gavėjui pagal įgaliojimą. D. D. nurodymų nevykdė. 2012-03-06 buvo tikslinta bendrovės pelno deklaracija, deklaracijas patikslinti galima, jei gavo dokumentus baigus patikrinimui, ji galėjo įrašyti skaičius, 2012-03-06 E. M. jau nebuvo buhaltere, bet registruose ji galėjo patikslinti, turėjo galimybę prisijungti prie duomenų bazės. VMI nebuvo pranešta, kad ji nebėra buhalterė. 2015-08-13 įmonė likviduota. Atsakydama į papildomus gynėjo klausimus, paaiškino, kad juridiniai asmenys turi patikslinti deklaracijas, kai tik sužino, kad atsirado klaidos. Nuo sąskaitos išrašymo laikoma, kad pajamos gautos. Įmonė turi deklaruoti pajamas pagal išrašytas sąskaitas, šito nėra užfiksuota, tokių duomenų liudytoja teigė neturėjusi, jeigu būtų gavę duomenų, kad atsiskaitė grynais ar užskaitomis, būtų tai pažymėję. 2012 m. buvo toks teisinis reguliavimas, kad yra teisė tikslinti deklaraciją, kad valstybė grąžintų ar panaikintų mokestinę prievolę. Neatleidžiama nuo pareigos mokėti mokesčius, net jei verslo partneris nesumoka (6 t., 144-147 b.l.).

Liudytoja E. M. teismui paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo buhaltere, tikslių datų neprisimena, buvo įdarbinta 2006 metais, nebedirba nuo 2011 ar 2012 m. pradžios. Gaudavo 300 Lt, dirbdavo namie, kontaktavo per elektroninį paštą, du kartus per mėnesį susitikdavo su M. K., jai atveždavo dokumentus ir ji juos tvarkydavo. Įmonės biure nedirbo. Iš M. K. gaudavo realius popierinius dokumentus, dirbo Exel programoje, sudarydavo suvestines – registrus. Buvo, kad trūkdavo dokumentų, pavyzdžiui, M. K. sumoka, o sąskaitos faktūros liudytojai nepateikia. Priėjimą prie banko sąskaitos turėjo direktorius, ji turėjo tik jo pateiktus banko išrašus už tam tikrą laiką. Duomenis VMI, Sodrai teikdavo ji, turėjo prieigą, pildė PVM deklaraciją ir teikdavo. Atsakydama į papildomus prokuroro klausimus, paaiškino, kad registrus, pardavimų registrus ji tvarkė, sąskaitų faktūrų neišrašydavo. Nedeklaruota buvo dėl to, kad ji neturėjo sąskaitų, taip išeina, kad už pusę milijono (litų) nepateikė sąskaitų. Visus jos gautus dokumentus sudėdavo į segtuvus ir atiduodavo M. K.. Nežino, kokios priežastys buvo parduoti įmonę, net nežinojo, kad ją parduoda. Ji turėjo pateikti tik perdavimo lydraštį, jame buvo surašyta, kokių, kiek, už kokius metus segtuvų su sąskaitomis - faktūromis yra. Registras – registruojami visi gaunami pirminiai dokumentai: data, pavadinimas, suma, PVM suma, tam tikras laikotarpis. Kokius duomenis laikyti, neribojama, laikoma pagal įmonės poreikius (6 t., 148-154 b.l.).

Liudytojas M. H. teismui paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo dažytoja, buvo įdarbinta pagal darbo sutartį, M. K. buvo įmonės vadovas. Alga buvo pervedama į kortelę ir buvo duodama į rankas. Nežino, kas tvarkė įmonės dokumentus. Yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, dažytoja dirbo visą gyvenimą, su dokumentais jokio darbo nėra dirbusi. Buvo tokia įmonė (duomenys neskelbtini), reikėjo darbo sutartį perrašyti, nežino, kodėl reikėjo ją perrašyti. Liudytoja atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 14-15 b.l.).

Liudytojas V. B. teismui paaiškino, kad dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, dirbo 3-4 mėnesius, montavo gipso kartono pertvaras, lubas. M. K. kaip direktorius buvo pristatytas. Retkarčiais buvo pervedama į kortelę, bet dažniausiai į objektą buvo atvežami pinigai, išmokami grynais, pildė blankus, ten buvo pavardės ir sumos. Baigė darbus ir nutraukė bendravimą su M. K.. Darbo sutartyje buvo nurodomas atlyginimas pagal kvadratus. Sutapdavo sumos, kiek jis padarydavo ir kiek jam išmokėdavo. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) nedirbo. Buvo taip, kad (duomenys neskelbtini) bankrutavo ir nesumokėjo pinigų. Įmonės (duomenys neskelbtini) patalpose nėra buvęs, tik statybose. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 15-16 b.l.).

Liudytojas V. J. teismui paaiškino, kad V. buvo meistras, o M. K. - įmonės direktorius, su M. K. jokių reikalų nespręsdavo. V. atnešdavo dokumentus, jis pasirašydavo ir viskas. Atliko dažymo darbus, 3-4 mėnesius dirbo, įmonės biure nebuvo. Išėjo iš darbo, nes nepatiko apmokėjimo dydis, atsiskaitymo tvarka. Ant kasos pajamų orderių pasirašinėdavo. Atrodo, kad tai standartiniai buvo blankai. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 16 b.l.).

Liudytojas A. D. teismui paaiškino, kad prisimena M. K. kaip buvusį UAB (duomenys neskelbtini) direktorių. Liudytojas dirbo šioje įmonėje apdailininku, atliko dažymo darbus, buvo toje įmonėje įdarbintas, sutartį turėjo direktorius pasirašyti, bet viskam vadovavo V. Apie 3 mėnesius šioje įmonėje dirbo, su buhalteriu, sekretore neteko bendrauti. Grynais gaudavo algą, jam duodavo pasirašyti, kad jis gavo pinigus. Pamatė, kad nėra perspektyvų šioje įmonėje ir išėjo. Patvirtina, kad buvo mokama pagal atliktų darbų apimtį. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 17 b.l.).

Liudytojas V. K. teismui paaiškino, kad dirbo su M. K. įmonėje (duomenys neskelbtini). Buvo atsakingas už objektų įvykdymą laiku ir kokybiškai. Datos, kada įsidarbino, nepamena, gal 2009-2010 metais. Buvo skirta žmonių komanda, kurią turėjo valdyti, prižiūrėti. Administratorė buvo B. K., ji ieškodavo papildomų žmonių. Su M. K. apmokėjimo klausimai buvo sprendžiami dėl papildomų darbų, dėl vėlavimų, dėl broko. Su buhaltere E. bendraudavo. (duomenys neskelbtini) yra dirbęs. (duomenys neskelbtini) turėjo sunkumų ir M. pasiūlė pereiti į kitą bendrovę. Kuo motyvavo perėjimą į kitą bendrovę, dabar negali pasakyti. Algos vėluodavo. Jam (liudytojui) neaiškino, kodėl parduoda (duomenys neskelbtini). Su M. K. mažai bendraudavo. (duomenys neskelbtini) bankrutavo. (duomenys neskelbtini) bankrutavo ir „nusitempė“ viską. D. D. nepamena. (duomenys neskelbtini) dirbo kaip subrangovai, rangovai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Turėjo problemų dėl šių įmonių, buvo ieškoma priekabių, kad tik nemokėtų. Negali pasakyti, ar (duomenys neskelbtini) dirbo pelningai. Neturi informacijos, ar bendrovę spaudė kreditoriai. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 17-19 b.l.).

Liudytojas D. S. teismui paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) iškėlus bankroto bylą jis buvo paskirtas administratoriumi. Iškėlus bankroto bylą nustatyta, kad paskutinis vadovas buvo D. D.. Antstolis surado paskutinį įmonės vadovą, kuris pažymėjo, kad jam joks turtas, dokumentai nebuvo perduoti. Įtariant, kad akcijos perleistos fiktyviai, buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. M. K. norėjo paaiškinti aplinkybes, kas įvyko su įmone. UAB (duomenys neskelbtini) išregistruota, bankroto procedūra baigta. Planuota inicijuoti civilinę bylą dėl žalos įmonei atlyginimo, dėl turto neperdavimo, solidarūs atsakovai turėjo būti M. K. ir paskutinis vadovas. M. K. įsipareigojo įmonei atlyginti kreditorių susirinkimo nustatytą sumą, o jie (bankroto administratorius) įsipareigojo nereikšti civilinio ieškinio. Su M. K. sutarta dėl taikos sutarties sudarymo, pasiūlymas buvo pateiktas kreditorių susirinkimui, kuris tokiam pasiūlymui pritarė. Buvo prašoma 45 000 litų, M. K. visą sumą sumokėjo. Atsakydamas į papildomus prokuroro klausimus, paaiškino, kad jo darbo praktikoje toks pirmas atvejis, kai įmonė buvo perleista asmeniui, kuris sako, kad nieko nežino. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 42-43 b.l.).

Liudytojas V. K. teismui paaiškino, kad M. K. pažįsta kaip asmenį, kuris jį įdarbino, bet įmonės pavadinimo nepamena. Algą mokėjo ir pavedimu, ir grynais. Algalapius pasirašydavo. M. K. bendrovės finansinė padėtis jam nebuvo žinoma. Alga mokama buvo taip, kaip buvo susitarta. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 43-44 b.l.).

Liudytojas O. M. teismui paaiškino, kad buvo pasirašęs darbo sutartį su M. K., buvo susitarę, kad jį įdarbina pagal jo neįgalumą puse ar 0,3 etato, atlikdavo visokius smulkius apdailos darbus. (duomenys neskelbtini) dirbo. Viena įmonė bankrutavo ir buvo naujai perrašyta sutartis. Su M. K. nebendravo, jokių reikalų netvarkydavo. Apie įmonės finansinę padėtį nežinojo. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 44 b.l.).

L. V. V. teismui paaiškino, kad dirba antstolio B. kontoroje, gavo dokumentą įteikti UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organams dokumentus. Tuo tikslu nuvyko ten, kur buvo registruota akcininko D. D. gyvenamoji vieta. Įteikė jam tą įpareigojimą, jis užrašė, kad jokių dokumentų neturi, yra paskirtas tik direktoriumi ir apie jokį turtą nežino. Tiesiogiai matė asmenį, pasirodė, kad jis - asocialus asmuo, varganas žmogelis. Kitomis aplinkybėmis su D. D. neteko bendrauti. Su M. K. neteko bendrauti. Jis (D. D.) tuo metu buvo blaivus ir aiškiai jam (liudytojui) parašė, kad jokių bendrovės dokumentų neturi. Patikslino, kad D. D. rado namuose ne iš karto, jo namai labiau priminė sandėliuką, tai - ūkinis pastatas, lūšnelė šlaite, toliumi apkalta, net numerio nėra, baldai labai primityvūs. Kilo nuomonė, kad įmonė parduota tokiam asmeniui fiktyviai. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 53-54 b.l.).

Liudytojas D. D. teismui paaiškino, kad su S. susitiko alaus išgerti aludėje. Jis (S.) jam (D. D.) pasiūlė biznį, kadangi jis negali pats pasirašinėti, tai reikia nuvažiuoti į Vilnių, nupirkti firmą, pasirašyti, sudėti parašus, jis gauna pinigus ir liudytojui nukris pinigų. Sakė, kad bus didelė suma, kai iš kitų firmų atgaus pinigus, net iki 10 000 litų. Teigė pinigų negavęs, liko apgautas. M. K. buvo susitikęs Vilniuje, kai pasirašinėjo dokumentus. Į Vilnių su S. važiavo. Nepamena firmos pavadinimo, adreso. Teigė, kad pats nerašė dokumentų, tik pasirašinėdavo. Jo (liudytojo) išsilavinimas - nebaigtas vidurinis, yra dirbęs statybose, staklininku, darbininku. Moka skaityti, rašyti. Statybose dirbdamas visą laiką turėjo reikalų su alkoholiu, būdavo, kad stipriai užgerdavo, namo nepareidavo. Nedirbo jokių darbų įmonėje, kurios direktoriumi tapo. Pyksta ant S., kad jį apgavo. S. keletą metų iki sutarčių pasirašymo pažinojo, iki to atvejo abu dažnai matydavosi, po to jis dingo. S. sakė, kad yra kita firma, likusi skoloje, kad jis savo keliais išmuš pinigų, tada jam (D. D.) nukris. Paprašytas papasakoti apie įmonės pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybes paaiškino, kad biure buvo vienas asmuo – M. K.. Jis (D. D.) tik dokumentus pasirašė, pasiėmė krepšius ir viskas. Ten buvo 5 ar 6 maišiukai popierių, neskaičiavo, kiek parašų reikėjo. S. mokėjo pinigus, 15 000 ar 20 000 litų sumokėjo. S. ir K. kreipėsi vienas į kitą „tu“. Ar jie pažinojo vienas kitą seniau, pasakyti negali. K. jo neklausė, kam bendrovę perka. Pirko ne jis (D. D.), o S.. Į kaltinamojo gynėjo klausimus, liudytojas atsakė, kad pasirašė pats gera valia, niekas jo nevertė pasirašinėti. D. S. pasiėmė ir nuo to laiko dingo be žinios. J. S. nebūtų siūlęs pinigų, nebūtų pasirašinėjęs. S. turėjo pinigų ir juos padavė K.. Nepamena, ar turėjo savo asmeninius dokumentus, kai į registrus (Registrų centrą) ėjo. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (7 t., 90-92 b.l.).

Liudytojas A. D. į teismą šaukiamas neatvyko, kelis kartus buvo skirtas jo atvesdinimas, tačiau nei karto teismo nutartis nebuvo įvykdyta, buvo gauti policijos pareigūnų pranešimai, kad A. D. atvesdinti nėra galimybės, teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad su broliu A. D. nebendrauja, kur jis gyvena ar dirba, nežino, todėl teismas, pripažinęs, kad buvo išnaudotos visos galimybės tiesiogiai teisiamajame posėdyje apklausti liudytoją A. D., ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagarsino A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 122 b.l.).

M. K. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, konkrečiai, buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje kompiuterine technika pagamino netikrus dokumentus: 2012-01-17 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2012-01-17 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuose pasirašydamas savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad neva D. D. už 10 000 Lt pardavė 100 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bei perdavė įmonės dokumentus ir antspaudą.

Baudžiamosios teisės teorijoje dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t.y., tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, galima tik tuo atveju, kai yra vienareikšmiškai nustatoma šio nusikaltimo sudėtis, t.y., nustatomos visos būtinosios nusikaltimo sudėties dalys. Pagal M. K. inkriminuojamą kaltinimą, objektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškė viena veika: netikrų dokumentų pagaminimu (2012-01-17 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir 2012-01-17 dokumentų priėmimo – perdavimo akto pagaminimu panaudojant kompiuterinę techniką). Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, pagamino netikrą dokumentą ir norėjo taip veikti.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendžia, kad M. K. pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino. Kaltinamasis M. K. teismui parodė, kad įmonės pirkimo – pardavimo sutartį ir dokumentų priėmimo – perdavimo aktą jam surašė tikrasis įmonės (duomenys neskelbtini) pirkėjas S., kurio nei pavardės, nei detalesnių duomenų nurodyti negali, būtent jis ir pateikė M. K. parengtus dokumentus elektroniniu formatu USB jungtyje, kuriuos jis (M. K.) atsispausdino, padavė atitinkamoje grafoje pasirašyti sutuoktinei J. K. ir atsivežė į susitikimą dėl įmonės pirkimo – pardavimo. Tokia kaltinamojo pozicija liko nepaneigta, jokių kitų objektyvių duomenų, pavyzdžiui, M. K. naudotos kompiuterinės technikos apžiūros duomenų, elektroninių šių dokumentų versijų, iš kurių galima būtų matyti jų sukūrimo istoriją, datą, autorių, koregavimo veiksmus, liudytojų parodymų, kad būtent šiuos du dokumentus rengė, jų tekstą rinko pats M. K., galinčių šią versiją paneigti baudžiamojoje byloje taip pat nėra pateikta. Tiesiogiai pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavęs liudytojas D. D. teigė nežinantis, kas ir kaip dokumentus parengė, tuo jis niekada ir nesidomėjo, darė tai, ko jo prašė – pasirašė įvairius dokumentus ten, kur jam parodė, - tikėdamasis iš to gauti pajamų, uždirbti. Asmens, vardu S., egzistavimą ir jo vaidmenį pasirašant UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį iš esmės analogiškai M. K. teiginiams nurodė ir liudytojas D. D.. Tiek pats M. K., tiek D. D. teismui paaiškino, kad būtent S. pozicionavo kaip tikrasis įmonės (duomenys neskelbtini) pirkėjas, tiek M. K., tiek D. D. paaiškinęs, jog dėl asmeninių priežasčių negali registruoti įmonės savo vardu. Teisiamajame posėdyje apklausti buvę bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojai, buhalterė E. M. nepateikė teismui jokių reikšmingų duomenų, leidžiančių teismui padaryti išvadą, kad M. K. pagamino netikrus dokumentus (2012-01-17 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2012-01-17 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kaltinamojo sutuoktinė J. K. ties grafa apie sutikimą parduoti akcijas pasirašė ant tuščio blanko, ką patvirtino pati liudytoja apklausta J. K., t.y., pasirašė pirmiau nei pardavėjas ir pirkėjas, savaime neįrodo, kad būtent M. K. buvo tas asmuo, kuris pagamino netikrus dokumentus ir nepaneigia aplinkybės, kad M. K. atsispausdino jam pateiktus kito asmens pagamintus minėtus dokumentus. Faktas, jog kratos metu M. K. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti du originalūs egzemplioriai 2012-01-17 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutarties (5 t., 69-70, 71-72 b.l.) bei 2012-01-17 Dokumentų priėmimo – perdavimo akto (5 t., 65-66, 67-68), savaime taip pat netvirtina aplinkybės, kad būtent M. K. juos parengė.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis, net jeigu jos išsakytos prokuroro baigiamojoje kalboje. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos žmogaus teisių teismas yra konstatavę, jog būtent kaltintojas privalo pateikti kaltininko kaltumo įrodymus, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamojo M. K. kaltę dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, įvertinus teismo nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti. Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo, nėra. Kilusių abejonių ir esamų prieštaravimų teismas, ištyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir M. K. išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 2 p.).

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. M. K. inkriminuojamas apskaitos dokumentų paslėpimas, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus Tyrimų grupės 2014-01-14 specialisto išvada (4 t., 99-110 b.l.) patvirtina, kad tyrimo metu nepavyko surasti ir paimti UAB (duomenys neskelbtini) pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų ir kitų juridinių dokumentų, pateikti tirti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai negali būti traktuojami kaip įmonės buhalteriniai dokumentai, įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų įvertinimo pagrindas - pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos dokumentus, pagrindas. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nepateikti, tokiu atveju nėra galimybės nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė tiriamojo laikotarpio nuo 2002 m. iki 2011 m. buhalterinės apskaitos suvestinių registrų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), kuriuose būtų užregistruoti duomenys pagal pirminius apskaitos dokumentus: Didžiosios knygos, kurioje būtų surašyti buhalterinių sąskaitų likučiai, apskaičiuota sąskaitų apyvarta, įtrauktos visos ūkinės operacijos, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, atsargų apskaitos dokumentų, kasos ir banko operacijų apskaitos registrų, skolų apskaitos dokumentų, pirkimo ir pardavimo apskaitos, nepateikta UAB (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė už 2011 m.: balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pinigų srautų atskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2002 - 2011 metus.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistės Z. A. pasirašyta 2011-10-27 Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (4.65)-447-587 (2 t., 114-116 b.l.) patvirtina, kad buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) pateikė ne visus buhalterinės apskaitos dokumentus, deklaruotos pirkimo ir pardavimo PVM sumos neatitinka bendrovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų registrų sumų, o bendrovės pateiktuose gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registruose nurodytos PVM sumos nesutampa nei su pateiktose PVM sąskaitose faktūrose išskirtomis PVM sumomis, nei su PVM deklaracijose nurodytomis PVM sumomis. Patikrinus bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad bendrovė pateikė ne visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Bendrovės deklaruotos pirkimo ir pardavimo PVM sumos nesutampa su bendrovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų registrų sumomis, o bendrovės pateiktuose gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registruose nurodytos PVM nesutampa nei su pateiktose PVM sąskaitose faktūrose išskirtomis PVM sumomis, nei su PVM deklaracijose deklaruotomis PVM sumomis. Šioje pažymoje buvo išaiškinta jos apskundimo tvarka ir terminai, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. K. pažymą pasirašė, pastabų dėl pažymos duomenų nepareiškė, kaip paaiškino teismui teisiamajame posėdyje, šios ir kitų VMI pažymų neskundė, nes iš patirties žino, jog teismai linkę palaikyti valstybės institucijas. 2012-04-16 Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (4.65)-447-278 (2 t., 117 b.l.) patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui 2012-03-06 buvo surašytas Mokesčių administratoriaus nurodymas, kuriame nurodyta pateikti UAB (duomenys neskelbtini) pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kasos dokumentus, kasos knygą, atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus) ir jų suvestinius registrus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-02-29. Mokesčių administratoriaus nurodymas 2012-03-08 buvo išsiųstas registruotu laišku, 2012-03-09 įteiktas gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas D. D. duoto nurodymo neįvykdė, dokumentų nepateikė, su mokesčių administratoriumi nesusisiekė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta Z. A. patvirtino atlikto patikrinimo eigą, rezultatus, palaikė savo padarytas ir pažymose konstatuotas išvadas, patvirtino, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima iš dalies nustatyti įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

2012-12-19 antstolio R. B. patvarkymas Nr. 0085/12/02559 patvirtina, kad reikalavimas buvo įteiktas D. D., šio patvarkymo apačioje yra ranka su rašybos ir skyrybos klaidomis įrašytas įrašas „Aš, D. D., patvarkymą gavau 2013.01.04. Aš UAB dokumentų neturiu. Esu tik direktoriumi paskirtas, apie šios bendrovės turtą ir buvimo vietą nieko nežinau", asmens parašas (4 t., 123 b.l.).

2012-11-16 UAB (duomenys neskelbtini) į bylą pateiktas įgaliojimas patvirtina, kad bendrovė įgaliojo D. S. atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) jos bankroto byloje bankroto administratoriaus įgalioto asmens teisėmis (1 t., 22 b.l.). Byloje esanti 2015-01-21 Taikos sutartis, sudaryta tarp BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus įgalioto asmens D. S. ir M. K., M. K. sąskaitos išrašų duomenys patvirtina, kad M. K. sumokėjo BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui 13 033 eurus dėl padarytos žalos dėl galimai M. K. veiksmų BUAB (duomenys neskelbtini)bankroto administratoriui negalint perimti įmonės dokumentų ir turto, dėl ko įmonė neturi lėšų apmokėti teismo ir administravimo išlaidų bankroto byloje bei tenkinti kreditorių reikalavimų. Pervedus nurodytą sumą BUAB (duomenys neskelbtini) neturi turtinių pretenzijų M. K. (4 t., 157-159 b.l.).

Teismas, sistemiškai vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, sprendžia, kad M. K. veiksmai ir pasirinktas būdas atsiriboti nuo UAB (duomenys neskelbtini) veiklos sudaro BK 222 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo turinį. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į keletą esminių aplinkybių: pirma, mokesčių administratorius, atlikęs įmonės patikrinimą, aptinka sistemingus buhalterinės apskaitos dokumentų forminimo ir registravimo trūkumus, netinkamai skaičiuojamą ir deklaruojamą pridėtinės vertės mokestį ir konstatuoja didesnę nei milijono dviejų šimtų tūkstančių litų mokestinę nepriemoką. M. K., ne pirmus metus vadovaudamas įmonei, būdamas verslus asmuo, pasirenka būdą įsteigti kitą įmonę (UAB (duomenys neskelbtini)), ten persiveda dirbti visus tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) dirbusius žmones ir toliau tęsia veiklą, kuria vertėsi UAB (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) tęsė veiklą ir kad didžioji dalis darbuotojų toliau dirbo M. K. kitoje jo naujai įsteigtoje įmonėje, teismui patvirtino iš esmės visi apklausti įmonės darbuotojai, jie taip pat nurodė, kad sprendimas parduoti UAB(duomenys neskelbtini) buvo priimtas išimtinai jos vadovo, kuris darbuotojams nedetalizavo tokio sprendimo priežasčių. Teismas kritiškai vertina M. K. teiginius, kad UAB (duomenys neskelbtini) vertingi buvo šios įmonės turėti statybos atestatai, kadangi, pirma, šių atestatų nebuvimas netrukdė pačiam M. K. veiklos tęsti UAB (duomenys neskelbtini) forma, vadinasi, statybos įmonė gali vykdyti veiklą ir neturėdama M. K. minimų atestatų, be kita ko, kaip matyti iš bylos duomenų, atestatai buvo pamesti ir pats M. K. VMI pateikė tik atestatų pratęsimo dokumentus. Nebuvo tokiais vertingais įvardijami atestatai perduoti ir naujajam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. D., kadangi šie dokumentai nėra įrašyti į 2012-01-17 priėmimo – perdavimo aktą (5 t., 65-66 b.l.).

Antra, kritiškai teismas vertina ir M. K. teiginius apie tikrąjį įmonės pirkėją S., kurį aiškino puikiai pažinojęs kaip įtakingą ir daug aukštas pareigas užimančių politikų bei kitų asmenų pažįstantį žmogų, kadangi, logiška, jog aktyviai ir sėkmingai dirbantis verslininkas, buvęs suinteresuotas veikiančia statybos bendrove UAB(duomenys neskelbtini) , turėjusia visus brangiai kainuojančius ir sunkiai įgyjamus atestatus, asmuo, kurio neišgąsdino milijoną litų viršijusi mokestinė nepriemoka bei klientų skolos, būtų atlikęs bent minimalius įmonės veiklos veiksmus, įdarbinęs žmonių, ieškojęs naujų veiklos krypčių. Nieko panašaus šiuo atveju nebuvo atliekama, priešingai M. K. teiginiams, D. D. S. įvardija kaip aludėje prie alaus bokalo sutiktą asmenį, apie kurio stambius verslus ir įtakingas pažintis nieko nežinojo ir kuris jam žadėjo solidų atlygį, kai atgaus UAB (duomenys neskelbtini) skolas. UAB (duomenys neskelbtini) oficialiai buvo parduota D. D. - asmeniui, raliai neturinčiam jokių žinių apie įmonės valdymą, neturinčiam turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, kurio buvimo vieta mažai kam žinoma ir kuris realiai nėra juridiškai pajėgus prisiimti už prarastus įmonės dokumentus jokios atsakomybės. D. D. vestą asocialų gyvenimo būdą 2012 metais patvirtina tiek pats D. D., neneigęs, jog ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, yra įgijęs tik minimalų išsilavinimą, visą gyvenimą dirbo tik nekvalifikuotus, jokios didesnės intelektinės veiklos nereikalavusius darbus, tiek kiti subjektai. Byloje pateiktų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinių pranešimų dėl D. D. duomenys patvirtina, kad buvo renkama informacija iš kaimynų, kurie D. D. apibūdino kaip asmenį, gyvenantį asocialiai. Kaimynai mano, kad D. D. niekur nedirba, nes gyvena skurdžiai, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, valkatauja, D. D. kaimynė, gyvenanti gretimais, nurodė, kad D. D. visą laiką veda asocialų gyvenimo būdą, gyvena skurde, niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, valkatauja. 2014 m. vasarą susilaužė stuburą, nuo to laiko yra neįgalus, sėdi vežimėlyje. Juo rūpinasi kažkokia moteris, kuri retkarčiais užeina, dažniau užeina jo buvę sugėrovai, kurie su juo vartoja alkoholinius gėrimus. Apylinkės inspektoriui D. D. yra žinomas, nes ne kartą iš įvairių miestų buvo gaunami pavedimai jį apklausti ar įteikti šaukimus (1 t., 69, 133 b.l.). Analogiškai D. D. gyvenimo sąlygas apibūdino ir teisiamajame posėdyje apklaustas antstolio padėjėjas V. V. bei D. D. brolis A. D., kurio parodymai posėdyje buvo pagarsinti. Apie tai, kad jam įtartinas kaip naujasis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pasirodė D. D., netiesiogiai teisiamajame posėdyje užsiminė ir pats M. K.. Akivaizdu, kad kaltinamojo pasirinktas būdas atsiriboti nuo UAB (duomenys neskelbtini) ją parduodant asocialų gyvenimo būdą vedančiam asmeniui, prisidengiant tarpininkavimu niekaip teisėsaugos institucijoms neįvardijamam asmeniui, vardu S., buvo ne kas kita, o aiškus, sąmoningas, kryptingas siekis nuslėpti įmonės veiklą, įsipareigojimus atspindinčius buhalterinės apskaitos dokumentus. Teigtina, kad įmonės pirkimas – pardavimas atliktas pakankamai profesionaliai, įforminant įstatymų reikalaujamus sandorius, atliekant būtinus vadovo, akcijų perleidimo veiksmus Juridinių asmenų registre (2 t., 1-4 b.l., 14-92 b.l.), tačiau sisteminė šio sandorio, jo priežasčių ir pasekmių analizė teismui nekelia jokių abejonių, jog UAB(duomenys neskelbtini) buvo parduota ne atliekant civilinį juridinio asmens sandorį, o siekiant nuslėpti tikrąją įmonės padėtį, siekiant išvengti milijoną litų viršijusios mokestinės nepriemokos sumokėjimo, tam priimant sprendimą slėpti įmonės buhalterinės apskaitos ir visus kitus veiklos dokumentus. Teismas neabejoja, kad M. K. aiškiai suvokė, kad įmonės pardavimas asocialiam asmeniui yra būdas paslėpti visus dokumentus ir tokiu būdu jam, kaip buvusiam ilgalaikiam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui ir akcininkui, atsiriboti nuo įmonės įsipareigojimų ir taip išvengti atsakomybės. Tokią išvadą stiprina ir tas faktas, kad M. K. sudarė taikos sutartį su įmonės (duomenys neskelbtini) administratoriumi, pagal kurią sumokėjo BUAB (duomenys neskelbtini) per 13 000 eurų sumą, kad galėtų būti atliekami įmonės bankroto veiksmai.

Įvertinęs visus aptartus duomenis, kurie neprieštarauja vieni kitiems, yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir tarpusavyje susiję, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai pasitvirtino. Teismui nenustačius, jog M. K. veikoje yra ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, iš M. K. pareikšto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, kaltinimo šalintina aplinkybė, jog M. K. tyčia suklastojo dokumentus, neva jis 2012-01-17 UAB (duomenys neskelbtini)akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi Bendrovės akcijas pardavė D. D. ir 2012-01-17 dokumentų priėmimo - perdavimo aktu neva D. D. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę M. K. už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, teismas vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą. M. K. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka (5 t., 106-109 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo atlikta stacionari teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, pateikta išvada (6 t., 10-15 b.l.), kad M. K. 2000 - 2003 m. buvo įtariamas lėtinis psichikos sutrikimas - šizotipinis sutrikimas, 2004 m. - pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. M. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2012 m. sausio mėn.) nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, veikos padarymo metu M. K. konstatuojami kiti mišrūs asmenybės sutrikimai, veikos padarymo metu M. K. galėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus. M. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenos, taip pat nebuvo laikinai sutrikusios psichikos veiklos būsenos. Jam konstatuojami kiti mišrūs asmenybės sutrikimai, pagal dabartinę savo psichinės sveikatos būklę M. K. gali suprasti savo veiksmus, padaryto nusikaltimo esmę, aplinkybes bei dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus apie padarytą nusikaltimą, stoti prieš teismą. M. K. būdingos individualios psichologinės savybės netrukdo veiksmų, poelgių sekos logiškam ir išankstiniam apmąstymui bei planavimui.

Teismo vertinimu, M. K. skirtina švelniausia BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį parenkant kiek mažesnį nei baudos bausmės, skirtinos už apysunkį nusikaltimą (BK 47 str. 3 d.), vidurkis, kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra saistomas stiprių socialinių ryšių, turi šeimą, nepilnamečių vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniuje, dirba, gauna pajamų, todėl būtent baudos bausmė yra tinkamiausia bausmė M. K., jos dydis ir vykdymas bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, nesuvaržys kaltinamojo labiau nei tai reikalinga bausmės tikslams pasiekti.

Dėl dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam M. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina. Kita ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – buvo panaikinta teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo nutartimi. Teismo vertinimu, netikslinga iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti jokių papildomų kardomųjų priemonių.

Daiktų ir dokumentų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamojoje byloje nėra.

Civilinių ieškinių pareikšta nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendė:

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti.

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 400 MGL, kas sudaro 15 064 EUR (penkiolika tūkstančių šešiasdešimt keturis eurus), dydžio baudą.

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam M. K. išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. l d.). Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) AB DNB banke; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyriuje; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 4 d.).

M. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Viktorija ŠelmienėNuorašas tikrasteisėja Viktorija Šelmienė2017-01-11