- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 2A-503-280/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Rimantas Savickas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- D. B., P. B.
- Ieškovas
- AB „Hansabankas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rimanto Savicko, Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant L. Kudabienei, dalyvaujant atsakovei D. B., adv. P. Staniukaičiui, atsakovui P. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1525-739/2008 pagal ieškovo AB „Hansabankas“ ieškinį atsakovams P. B., D. B., trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir atsakovės D. B. priešieškinį ieškovui AB „Hansabankas“, atsakovui P. B., dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Ieškovas AB „Hansabankas” prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. B. ir D. B.:
44 171,10 Lt skolos ir 1325,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 45 496,23 Lt;
solidariai priteisti kintamas metines palūkanas už negrąžintą 7149,88 eurų, kas sudaro 24 687,10 litus, kredito sumą, kurių dydis nustatomas prie LIBOR (Londono tarpbankinė palūkanų norma) pridedant 1,3 proc. ir kurios keičiamos kiekvienų metų sausio 2 d. bei liepos 2 d., ir skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visos paskolos sumos grąžinimo;
solidariai priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 18 171,78 litų dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito (paskolos) grąžinimo;
solidariai priteisti 5 % įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo;
1. AB bankas “Hansabankas” ir atsakovas P. B. 2005 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 05-049582-FA, remiantis kuria atsakovui buvo suteikta 24 762,51 eurų paskola. Ieškovas su atsakove D. B. 2005 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 05-049582-LA1, remiantis kuria pastaroji laidavo, kad P. B. įvykdys visus įsipareigojimus pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA. Atsakovai, užtikrindami savo įsipareigojimų pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA įvykdymą, 2005 m. rugpjūčio 12 d. hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 04120050002788, ieškovui įkeitė nekilnojamąjį turtą.
Atsakovams nevykdant savo įsipareigojimų jiems nuosavybės teise priklausęs turtas buvo parduotas priverstine tvarka ir ieškovui 2007 m. birželio 15 d. buvo pervesta 66 554,80 litų atsakovų skolos pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA dengimui.
Atsakovų P. B. ir D. B. solidari skola ieškovui pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA buvo 24 566,58 eurų negrąžintos paskolos, 762,03 eurų palūkanų, 895,67 eurų delspinigių už paskolą, 97,52 eurai delspinigių už palūkanas, 100 litų žyminis mokestis hipotekai, 112 litų įkeisto turto draudimo įmokų, 7,96 litai delspinigių už nesumokėtą draudimo įmoką, iš viso 26321,80 eurų ir 219,96 litų. Ieškovui iš atsakovų gavus skolos dengimui 66 554,80 litų, P. B. ir D. B. solidari skola ieškovui pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA sumažėjo iki 7 149,88 eurų, kuri susidaro vien tik iš negrąžintos kredito sumos (2 priedas).
2. Ieškovas ir P. B. 2005 m. rugsėjo 9 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-V A, remiantis kuria pastarajam buvo suteikta 19 000 litų paskola. Ieškovas ir D. B. 2005 m. rugsėjo 9 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 05-059706-LA1, remiantis kuria pastaroji laidavo, kad P. B. įvykdys visus įsipareigojimus pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA. Atsakovų skola pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA 19 484 litų, iš jų 18 171,78 Lt negrąžinto kredito, 974,60 litų palūkanų, 234,37 Lt delspinigių už kreditą ir 103,25 litai delspinigių už palūkanas.
Atsakovų solidari skola ieškovui 2007 m. rugpjūčio 3 d. pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA buvo 7149,88 eurai, kas sudaro 24 687,10 litus, o pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA buvo 19 484 litai. Iš viso atsakovų solidari skola ieškovui 2007 m. rugpjūčio 3 d. buvo 44 171,10 litų. Iš jų (3 priedas):
42 858,88 litai išduotų ir negrąžintų paskolų;
974,6 litai priskaičiuotų bet nesumokėtų palūkanų;
234,37 litai priskaičiuotų bet nesumokėtų delspinigių už palūkanas;
103,25 litai priskaičiuotų bet nesumokėtų delspinigių už kreditą.
Atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų tinkamai.. Jie pažeidė CK 6.200 str. 6.870 str., 6.873 str. reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu, tai šiuo atveju pagal nurodytų paskolos sutarčių nurodymus, bei kitas materialinės teisės normas, paskolos gavėjas turi grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią iš jo gavo ir procentus už naudojimąsi paskolos suma. CK 6.37 str., 6.210 str., 6.872 str., 6.874 str., 6.881 str. išskiria dvi palūkanų funkcijas – mokėjimo funkciją ir kompensavimo funkciją. Mokėjimo funkciją atlieka palūkanos, mokamos už naudojimąsi paskolos suma, šiuo konkrečiu atveju remiantis 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartimi Nr. 05-049582-FA atsakovai privalo mokėti bankui kintamas metines palūkanas, kurių dydis nustatomas prie LIBOR (Londono tarpbankinė palūkanų norma) pridedant 1,3 proc, ir kurios keičiamos kiekvienų metų sausio 2 d. bei liepos 2 d. ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo AB bankui Hansabankui” dienos (minėtos sutarties specialioji dalis ir bendrosios dalies 1.8 p., 1.10 p., 1.17 p., 5.1 p., 10.1 p.), o remiantis 2005 m. rugsėjo 9 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 05-059706-VA atsakovai privalo mokėti AB bankui “Hansabankui” 8 proc. dydžio metines palūkanas, kurios, pagal sutarties 5.1. punktą apskaičiuojamos nuo negrąžinto kredito likučio ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo AB bankui “Hansabankas” dienos (minėtos sutarties 15.1 punktas).
Kompensavimo funkciją atlieka palūkanos, mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.210 str. 2 d. yra 5 proc. dydžio. Teismo prašo priteisti ieškovui ne tik skolą bet ir mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA: už negrąžintą 7149,88 eurų, kas sudaro 24 687,10 litus, kredito sumą, kurių dydis nustatomas prie LIBOR (Londono tarpbankinė palūkanų norma) pridedant 1,3 proc, ir kurios keičiamos kiekvienų metų sausio 2 d. bei liepos 2 d. ir skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visos paskolos sumos grąžinimo (bankas turi teisę reikalauti šių palūkanų ir iki bylos iškėlimo dienos, kadangi jos turi būti mokamos nenutrūkstamai, bet jų nereikalauja);
mokėjimo funkciją atliekančias 8 proc. dydžio metines palūkanas pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 05-059706-V A, už negrąžintą kredito sumą, t. y. 18 171,78 litus, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visos paskolos sumos grąžinimo (bankas turi teisę reikalauti šių palūkanų ir iki bylos iškėlimo dienos, kadangi jos turi būti mokamos nenutrūkstamai, bet jų nereikalauja),
kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, t. y. 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovė D. B. šioje byloje pareiškė priešieškinį dėl abiejų laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, su kuo ieškovas nesutiko.
Ieškovas nurodo, kad atsakovės solidari pareiga kyla ne tik iš pasirašytų laidavimo sutarčių, bet ir remiantis CK 3.109 straipsniu, o 109 str. 3 d. nurodyta, kad solidarioji sutuoktinių pareiga neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi abu kreditai atsakovams buvo suteikti jiems esant santuokoje, D. B. sutiko su paskolos paėmimu, nes pasirašė laidavimo sutartis, jai atsirado solidari įstatyminė pareiga grąžinti suteiktą kreditą. Todėl net ir pripažinus ginčijamus laidavimus pasibaigusiais, šis ieškinys turi būti patenkintas pilnai atsižvelgiant į CK 3.109 str. reikalavimus.
Atsakovė D. B. priešieškiniu prašė pripažinti pasibaigusiomis laidavimo sutartį Nr. 05-049582-LA1, pasirašytą 2005-08-12 tarp AB bankas „Hansabankas” ir D. B. bei laidavimo sutartį Nr. 05-059706-LA1, pasirašytą 2005-09-09 tarp AB bankas „Hansabankas” ir D. B. nuo 2006 m. spalio 1 d. bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad P. B. buvo vienintelis pinigų gavėjas pagal 2005-08-12 kredito sutartį Nr. 05-049582-FA ir 2005-09-09 vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA.
Užtikrinant gautos paskolos pagal kredito sutartį Nr. 05-049582-FA grąžinimą, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unik. Nr. 6646-0005-0083, gyvenamasis namas, unik. Nr. 6695-5000-9014 su kiemo statiniais, unik. Nr. 6695-5000-9072, garažas, unik. Nr. 6695-5000-9036 ir ūkio pastatai, unik. Nr. 6695-5000-9025, 6695-5000-9047, 6695-5000-9058, 6695-5000-9069. Kreditas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas”, įmonės kodas 110076079, A. Jakšto g. 8/10, Vilnius.
Nurodė, kad CK 6.88 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog tuo atveju, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė (kredito sutartis Nr. 05-049582-FA ir vartojimo kredito sutartis Nr. 05-059706-VA buvo terminuotos prievolės), laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Civilinio kodekso 6.87 str. skelbia, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė, nesvarbu, koks pagrindinės prievolės pabaigos pagrindas. Atsižvelgiant į tai, jog kredito sutartis Nr. 05-049582-FA bei vartojimo kredito sutartis Nr. 05-059706-VA pasibaigė 2006 m. birželio mėnesį kreditoriui AB bankas „Hansabankas” įstatymas nustatė pareigą per tris mėnesius pareikšti ieškinį laiduotojai D. B. Kreditoriaus neveikimas tris mėnesius terminuotos prievolės pasibaigimo atveju rodo jį nebesant suinteresuotą, kad ji būtų įvykdyta. Trijų mėnesių terminas yra naikinamasis ir teismo negali būti atnaujinamas. Dėl to pripažintinos pasibaigusiomis minėtos laidavimo sutartys tarp ieškovo ir atsakovės D. B. nuo 2006 m. spalio 1 d.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-09-24 sprendimu ieškinį tenkino, o prieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui solidariai iš abiejų atsakovų 44171,10 Lt skolą, kintamas metines palūkanas už negražintą 7149,88 EUR (24 687,10 Lt) dydžio kredito sumą, kurių dydis nustatomas prie LIBOR (Londono tarpbankinė palūkanų norma) pridedant 1,3 proc, ir kurios keičiamos kiekvienų metų sausio 2 bei liepos 2 dienomis ir skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. sausio 29 d.) iki visos paskolos grąžinimo bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už negražintą 18171,78 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito gražinimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – AB bankas „Hansabankas”, įm. k. 112029651, naudai.
Teismas pripažino nuo 2006 m. lapkričio 16 d. pasibaigusiomis laidavimo sutartį Nr. 05-049582-LA1, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 12 d. tarp AB bankas „Hansabankas” ir D. B., bei laidavimo sutartį Nr. 05-059706-LA1, sudarytą 2005 m. rugsėjo 9 d. tarp AB bankas „Hansabankas” ir D. B. Likusioje dalyje atsakovės D. B. priešieškinį atmetė.
Teismas sprendimu priteisė iš P. B. ieškovui 662,57 Lt žyminio mokesčio ir valstybei priteisė 31,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisė iš D. B. ieškovui 562,57 Lt žyminio mokesčio ir priteisė valstybei 31,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad ieškovas AB „Hansabankas” ir atsakovas P. B. 2005 m. rugpjūčio 12 d. sudarė kredito sutartį Nr. 05-049582-FA, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 24762,51 EUR paskola gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Sutarties šalys susitarė, kad kredito gavėjas prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrina nekilnojamo turto hipoteka, D. B. laidavimu ir kredito draudimu, draudžiant UAB „Būsto paskolų draudimas” pagal UAB „Būsto paskolų draudimas” Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004 (t. l, b. l. 10–11). Kredito gavėjui laiku neatsiskaitant su banku, bankas 2006 m. balandžio 19 d. vienasmeniškai nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti visą kreditą, o taip pat informavo atsakovus, kad skola bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka (t. l, b. 1. 39, 40). Atsakovams bendros nuosavybės teise priklausęs įkeistas turtas buvo parduotas priverstine tvarka ir AB bankui „Hansabankas” 2007 m. birželio 15 d. buvo pervesta 66 554,80 Lt skolos pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA (t. l, b. 1. 41, 42, 58–62, t. 2, b. l. 27–30). 2007 m. birželio 15 d. skola ieškovui pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA buvo 24 566,58 EUR negrąžintos paskolos, 762,03 EUR palūkanų, 895,67 EUR delspinigių už paskolą, 97,52 EUR delspinigių už palūkanas, 100 Lt žyminis mokestis hipotekai, 112 Lt įkeisto turto draudimo įmokų, 7,96 Lt delspinigių už nesumokėtą draudimo įmoką, iš viso 26 321,80 EUR ir 219,96 Lt. Ieškovui skolos dengimui gavus 66 554,80 litų sumą, skola pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA sumažėjo iki 7149,88 EUR (24 687,10 Lt) ir ją sudaro tik negrąžinto kredito dalis (t. 2, b. l. 15–18 18).
Teismas nustatė, kad ieškovas AB „Hansabankas” ir atsakovas P. B. 2005 m. rugsėjo 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 19 000 Lt paskola namo remontui (t. l, b. l. 31–36). Ieškovas ir atsakovė D. B. 2005 m. rugsėjo 9 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 05-059706-LA1, kuria atsakovė laidavo, kad P. B. įvykdys visus įsipareigojimus pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA (t. l, b. l. 37, 38). Kredito gavėjui P. B. nesilaikant sutarties 11.2.1.1 ir 11.2.1.2 punkte nurodytų reikalavimų, 2006-04-19 bankas sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti visą kreditą. Apie tai bankas raštu informavo atsakovus, papildomai nurodydamas, kad skola bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka (t. l, b. 1. 39, 40). Skola pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA sudaro 19 484 Lt, iš jų 18 171,78 litai negrąžinto kredito, 974,60 litai palūkanos, 234,37 litų delspinigiai už kreditą ir 103,25 litai delspinigiai už palūkanas (t. l, b. l. 100).
Pagal abi kredito sutartis likusi nepadengta bendra skola AB bankui „Hansabankas” 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarė 44 171,10 Lt (t. 2, b. l. 18). Sprendime teismas nurodė, kad įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6. 158, 6.200, 6.256 str.). Ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai. Atsakovas P. B. nustatytais terminais paskolos negražino, todėl prievolės neįvykdė ir pažeidė šalių sudarytas sutartis. Nustatė, kad ieškovas pagrindė įsiskolinimo dydį byloje pateiktais dokumentais, o atsakovai ieškovo nurodytų skolų sumų neginčijo. Nors 2005-08-12 kredito sutartimi Nr. 05-049582-FA prievolių pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas kredito draudimu, draudžiant UAB „Būsto paskolų draudimas”, tačiau vadovaujantis Būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 nuostatomis, ieškovas turėjo teisę pasirinkti, ar išieškoti negrąžintą būsto kreditą iš draudėjo, t. y. P. B., ar pareikšti pretenziją dėl draudimo išmokos draudikui UAB „Būsto paskolų draudimas” (t. 2, b. l. 12–14). Ieškovas pradėjo skolos išieškojimą iš skolininko, o į draudiką dėl draudimo išmokos nesikreipė, jam apie sutarties nutraukimą nepranešė, draudimo sutartis pasibaigė. Esant tokioms aplinkybėms pripažino, kad UAB „Būsto paskolų draudimas” jokių įsipareigojimų išmokėti ieškovui draudimo išmoką neturi, o ieškovas neprarado teisės susigrąžinti skolą iš atsakovų.
Byloje tenkindamas priešieškinį teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovu sudarytų 2005 m. rugpjūčio 12 d. ir 2005 m. rugsėjo 9 d. laidavimo sutarčių pagrindu įsipareigojo solidariai atsakyti už prievolių įvykdymą pagal atsakovo P. B. sudarytas kredito ir vartojimo kredito sutartis. Ieškovas atsakovei 2006-04-19 pranešė, jog kredito sutartis Nr. 05-049582-FA ir vartojimo kredito sutartis Nr. 05-059706-VA, sudarytos su P. B., yra vienasmeniškai banko nutrauktos, nurodė, kad skolos bus išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (t. l, b. 1. 40). Ieškovas 2006 m. liepos 19 d. kreipėsi į Panevėžio m. apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos pagal minėtas kredito sutartis priteisimo iš atsakovų P. B. ir D. B. (t. l, b. l. 101). 2006 m. lapkričio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi (t. l, b. l. 104), kuri įsiteisėjo 2006 m. lapkričio 14 d., ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovas neatvyko į teismo posėdį. Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas termino pareikšti reikalavimą laiduotojui nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės (CK 1.5, 1.8, 1.130 str.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, terminas pareikšti reikalavimą laiduotojai tęsėsi ir pasibaigė 2006 m. lapkričio 16 d. Ieškovas teismui palikus ieškinį nenagrinėtu pakartotinai į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi tik 2007 d. sausio 26 d., t. y. pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo kredito ir vartojimo kredito sutarčių nutraukimo momento. Kadangi ieškovas praleido terminą pareikšti reikalavimą laiduotojai, laidavimas baigėsi (CK 6.88 str.). Iš šių aplinkybių pripažino, kad laidavimo sutartys pasibaigė 2006 m. lapkričio 16 d.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys atsakovės D. B. atžvilgiu yra pagrįstas toje dalyje, kurioje atsakovės solidarią pareigą kartu su P. B. grąžinti skolą ieškovas kildina iš teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles. Ieškovas paskolas atsakovui P. B. suteikė jam esant santuokoje su D. B. D. B. teismo posėdyje patvirtino, jog sutuoktiniai susitarė paimti paskolas ir už jas įsigyti žemės sklypą bei namų valdą, ją remontuoti. Taigi atsakovė žinojo apie paskolų suteikimą P. B. ir su tuo sutiko. Šias aplinkybes papildomai patvirtina tai, kad atsakovė su ieškovu sudarė laidavimo sutartis. Iš bylos duomenų, abiejų atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad paskolos buvo gautos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nes už jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir namų valdą bei šį turtą tvarkė, remontavo, jį gerino. Todėl atsakovei kilo įstatyminė pareiga kartu su P. B. solidariai grąžinti ieškovui skolą. Nutraukus šalių santuoką ši abiejų atsakovų pareiga nepasibaigia – abu atsakovai išlieka bendraskoliai (CK 3.109 str., 6.6 str., 6.8 str.) ir dėl to ieškinys tenkintas ir skola priteista iš abiejų atsakovų solidariai.
Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-24 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovo P. B. ir jos sprendime nurodytą 44 171,10 Lt skolą bei atitinkamas kintamas metines palūkanas už negrąžintą 7149,88 EUR (24 687,10 Lt) dydžio kredito sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. sausio 29 d.) iki visos paskolos grąžinimo bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už negražintą 18 171,78 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito gražinimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti, bet palikti galioti sprendimo dalį, kurioje ieškovui šios sumos priteistos iš vieno P. B., jai priteisti bylinėjimosi išlaidas ir žyminio mokesčio dalį, sumokėtą pareiškiant priešieškinį, proporcingą patenkintiems jos reikalavimams.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo ieškinys ir ieškovui solidariai priteista iš P. B. ir jos negrąžinta skola (44 171,10 Lt) bei kintamos metinės palūkanos, taip pat kitos – 8 % dydžio metinės palūkanos (už negražintą 18 171,78 Lt dydžio kredito sumą), 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra neteisėta ir nepagrįsta ir todėl naikintina, kadangi pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą netinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas.
P. B. buvo vienintelis pinigų gavėjas ir pagal 2005-08-12 kredito sutartį Nr. 05-049582-FA, ir pagal 2005-09-09 vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA. Užtikrinant gautos paskolos pagal kredito sutartį Nr. 05-049582-FA grąžinimą, buvo įkeistas jų, atsakovų, nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, gyvenamasis namas su kiemo statiniais, garažas ir ūkio pastatai. Kreditas taip pat buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas”.
Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas solidariai ieškovo prašomą sumą iš atsakovų nurodė, jog D. B., kaip bendraskolio atsakomybė kildinama iš CK 3.109 str., kuriame nurodyta, kad solidarioji sutuoktinių pareiga neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau teismas, taikydamas minėtą CK 3.109 str., visiškai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog atsakovai D. B. ir P. B. yra nutraukę santuoką ir netaikė CK 3.86 str. 1 d., kuriuo nustatyta, jog šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Atsakovai D. B. ir P. B. 2006 m. gegužės 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukė santuoką, pasidalijo šeimos turtą, kurį sudarė kilnojamas turtas ir nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, gyvenamasis namas su kiemo statiniais, garažas ir ūkio pastatai, įgyti pasinaudojant AB bankas „Hansabankas” išduotu kreditu. Nutraukiant santuoką visas šis nekilnojamasis turtas buvo priteistas atsakovui P. B. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, bei į CK 3.86 str. 1 d., atsakovės D. B. atsakomybė negali būti kildinama iš solidariosios sutuoktinių pareigos pagal CK 3.109 str. 3 d., nes P. B. ir D. B. santuoka yra nutraukta. Be to, civilinio kodekso normos (6.76 str., 6.77 str., 6.80 str., 6.81 str., 6.82 str., 6.83 str., 6.84 str., 6.85 str.) skolininką ir laiduotoją supranta kaip du asmenis. Ieškovas sudarydamas laidavimo sutartis su atsakove D. B. nelaikė jos bendraskole, o pripažino ją laiduotoja. Darytina išvada, kad ieškovui buvo žinoma, jog paimti kreditai bus naudojami ne šeimos poreikiams tenkinti, žinoma, kad atsakovai D. B. ir P. B. pradėjo gyventi skyrium.
Byloje ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovė D. B. davė savo sutikimą P. B., kaip sutuoktiniui, imti paskolas iš AB bankas „Hansabankas”. D. B., be jau minėtų sudarytų laidavimo sutarčių, jokių kitų susitarimų su ieškovu nėra sudariusi, jokių pareiškimų taip pat nerašė ir nepasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra rašytinė, visi susitarimai, susiję su paskolos sutartimi, turi būti rašytiniai (CK 1.73 str., 1.80 str., 1.93 str., 6.192 str.). Rašytinio sutikimo imti paskolą nebuvimas leidžia teigti, jog tokio sutikimo nebuvo .
Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovės D. B. priešieškinį tenkina iš dalies, tačiau nepasisakė dėl procesinių išlaidų atlyginimo, nors jos buvo sumokėtas žyminis mokestis pareiškiant priešieškinį.CPK numato, kad proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, priteistinos bylinėjimosi išlaidos, todėl prašo jai priteisti bylinėjimosi išlaidas ir sumokėto žyminio mokesčio dalį, sumokėtą pareiškiant priešieškinį, proporcingą patenkintiems reikalavimams.
Ieškovas AB bankas “Hansabankas” atsiliepimu į atsakovės D. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-24 sprendimą palikti nepakeistą.
D. B. solidari atsakomybė ieškovui atsirado ne tik iš pasirašytų laidavimo sutarčių, bet ir remiantis CK 3.109 str. 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad solidarioji sutuoktinių pareiga neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima skolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, abu kreditai, iš kurių kildinama ieškovo reikalavimo teisė ir pagal kuriuos ieškovas pareiškė ieškinį, buvo suteikti atsakovams D. B. ir P. B. esant santuokoje. D. B. sutiko su abiejų paskolų paėmimu, nes pasirašė 2005 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutartį Nr. 05-049582-LA1 ir 2005 m. rugsėjo 9 d. laidavimo sutartį Nr. 059706-LA1. Atsakovės sutikimas su paskolų paėmimu taip pat buvo išreikštas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas už suteiktą skolą, įkeitimu pagal AB banko „Hansabankas”, D. B. ir P. B. pasirašytą hipotekos lakštą (identifikacinis kodas 04120050002788). Teismas turi atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. laidavimo sutartis su D. B. buvo pasirašyta po to, kai atsakovams buvo išmokėta ir panaudota paskolos dalis pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA, t. y. minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė sutiko su išmokėto kredito panaudojimu. Jeigu minėta kredito dalis būtų panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti D. B., kaip atidus ir rūpestingas asmuo, nebūtų sutikusi prisiimti papildomus įsipareigojimus, t. y. laiduoti už 2005 m. rugsėjo 9 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA.Šios nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog AB banko „Hansabankas” paskolos P. B. buvo suteiktos žinant ir sutinkant D. B., jai laiduojant už minėtų paskolų grąžinimą ir minėtos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl D. B. apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Apeliantės argumentai, susiję su CK 6.76–6.85 straipsnių aiškinimu, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo dalies, nes Panevėžio apylinkės teismas AB banko „Hansabankas” ir D. B. laidavimo sutartis pripažino pasibaigusiomis ir skolą priteisė remiantis kitomis teisės normomis. AB bankas „Hansabankas” buvo įsitikinęs, kad suteikiamos paskolos bus panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nes už jas P. B. ir D. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įsigytas nekilnojamasis turtas. Apeliantės nurodomos aplinkybės susijusios su tuo, kad ji, kaip ir AB bankas „Hansabankas”, nežinojo apie tai, jog P. B. dar yra skolingas 254 150,20 litų AB Turto bankui, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo atsakomybės už solidariosios prievolės neįvykdymą. Apeliantės argumentai, kad santuokos nutraukimo metu D. B. ir P. B. neaptarė solidarios skolos ieškovui grąžinimo ir su AB banku „Hansabankas” jo nesuderino, nepanaikina solidariosios abiejų atsakovų pareigos. Apeliantės minimi procesinės teisės pažeidimai įtakos ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui skundžiamoje dalyje nedaro, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimas turi būti paliktas nepakeistu, o D. B. apeliacinis skundas atmestas.
Atsakovas P. B. atsiliepimu į atsakovė D. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad apie paskolos gavimą šeimai atsakovė D. B. žinojo, nes pateikiant bankui prašymą dėl kredito suteikimo buvo pateiktos abiejų sutuoktinių darbo užmokesčio pažymos ir darbo sutarčių kopijos. Pildant prašymą paskolai gauti, buvo įrašyta kokį turtą turi sutuoktiniai, kokios yra šeimos mėnesinės išlaidos, kokie yra kiti mokėjimai ir įsipareigojimai.
Teikdami prašymą bankui, jie abu tvirtino, jog paskola reikalinga būsto įsigijimui, kur galėtų gyventi su šeima. Vengdama atsakomybės atsakovė klaidina teismą teikdama, kad nežinojo, jog jie yra skolingi apie 250 000 Lt kitam skolininkui.Todėl su apylinkės teismo sprendimu dėl priteistos solidarios skolos jis sutinka, o nutraukus paskolų ir laidavimo sutartis piniginė prievolė grąžinti pasiskolintus pinigus nepasinaikina.
Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 259, 260, 263 str.), nėra pagrindo jį naikinti atskovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir nustatė reikšmingas bylos aplinkybes.
Byloje pirmosios instancijo teismas nustatė, kad ieškovas AB bankas „Hansabankas“ ir atsakovas P. B. 2005-08-12 sudarė kredito sutartį Nr. 05-049582-FA, pagal kurią P. B. buvo suteikta 24 762,51 eurų paskola, o atsakovė D. B. su banku 2005-08-12 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 05-049582-LA1, kuria laidavo, kad P. B. įvykdys įsipareigojimus pagal 2005-08-12 kredito sutartį Nr. 05-049582-FA.
AB „Hansabankas“ ir P. B. 2005-09-09 pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA, kuria P. B. buvo suteikta 19 000,00 Lt paskola, o atsakovė su banku 2005-09-09 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 05-059706-LA1, kuria laidavo, kad P. B. įvykdys įsipareigojimus pagal 2005-09-09 vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VAP.
Užtikrinant gautos paskolos pagal kredito sutartį Nr. 05-049582-FA grąžinimą, buvo įkeistas jų, atsakovų, nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas su kiemo statiniais, garažas ir ūkio pastatai. Kreditas taip pat buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas”.
P. B. ir D. B. nevykdant įsipareigojimų pagal minėtas paskolos sutartis ir savalaikiai neatsiskaitant su ieškovu, ieškovas (bankas) remdamasis kredito sutarties Nr. 05-049582-FA punktu 11.2 2006 m. balandžio mėnesio 19 dieną vienašališkai nutraukė šią paskolos sutartį, pareikalavo grąžinti visą negrąžintą kreditą prieš terminą ir kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių. 2006-06-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. A-336/H-2788 įkeisti daiktai buvo areštuoti, o 2006-10-09 buvo priimta nutartis priverstinai parduoti varžytinėse įkeistus daiktus (turtą).
Ieškovas 2006 m. balandžio mėnesio 19 d. vienašališkai nutraukė ir 2005-09-09 vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA bei pareikalavo P. B. grąžinti negrąžinto kredito dalį prieš terminą.
Atsakovams priklausęs įkeistas turtas buvo parduotas priverstine tvarka ir ieškovui 2007 m. birželio 15 d.už jį gauti pinigai – 66 554,80 Lt buvo pervesti skolos dengimui pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. kredito sutartį Nr. 05-049582-FA (t. l, b. 1. 41, 42, 58–62, t. 2, b. l. 27–30). Pagal abi kredito sutartis likusi nepadengta bendra (solidari) atsakovų skola ieškovui 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarė 44 171,10 Lt (t. 2, b. l. 18). Ši aplinkybė nėra ginčijama.
2006 m. gegužės 17 dienos Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka tarp atsakovų P. B. ir D. B., įregistruota Panevėžio m. CM skyriuje 1998 m. birželio 11 dieną. Atsakovui P. B. priteistas už ginčo kreditą pirktas 2005 m. liepos 15 dieną ir remontuotas guvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime konstuota, kad AB„Hansabankas“ sutinka su tokiu turto padalijimu, nes šis padalijimas, kai visas turtas lieka tik vienam sutuoktiniui, nepanaikina solidariosios prievolės už prisiimtas prievoles. Hipotekos lakšte nurodyta, kad šis gyvenamasis namas su priklausiniais, žemės sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso P. B. ir D. B.
Ieškovas, suteikdamas paskolą, vartojimo kreditą atsakovo P. B. vardu, savo prievolę įvykdė tinkamai. Atsakovas P. B. nustatytais terminais paskolos negražino, todėl prievolės neįvykdė ir pažeidė šalių sudarytas sutartis ir nurodytų įstatymų nuostatas. Ieškovas pasirinko ir pradėjo skolos išieškojimą iš skolininko, o į draudiką dėl draudimo išmokos nesikreipė.
Ieškovas atsakovei 2006-04-19 pranešė, jog kredito sutartis Nr. 05-049582-FA ir vartojimo kredito sutartis Nr. 05-059706-VA, sudarytos su P. B., yra vienasmeniškai banko nutrauktos ir nurodė, kad skolos bus išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (t. l, b. 1. 40).
Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties reikalavimus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6. 158, 6.200, 6.256 str.).
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo ieškinys atsakovės D. B. atžvilgiu yra pagrįstas jos pareigos ir solidarios atsakomybės kartu su P. B. grąžinti skolą ieškovui buvimu. Ieškovas šią atsakovės D. B. pareigą kildina iš teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles (CK 3.109 str., 6.6 str., 6.8 str.). Byloje teismas nustatė, kad ieškovas paskolas atsakovui P. B. suteikė jam esant santuokoje su D. B. (santuokoje šalys gyveno nuo 1998 m.). Pati atsakovė D. B. pirmosios insatancijos teismo posėdyje patvirtino, jog jie, sutuoktiniai, susitarė paimti iš banko paskolas ir už jas įsigyti žemės sklypą bei namą su priklausiniais, juos remontuoti. Be to, teismo posėdyje (2 t., b. l. 42) ji tvirtino, kad įgyto namo remontui ji siuntė iš Norvegijos pinigus, pirko medieną. Tai neabejotinai įrodo, kad atsakovė žinojo apie paskolų suteikimą P. B. šeimos interesais, to siekė, todėl negali būti kalbos apie jos nesutikimą imti kreditą. Šias aplinkybes patvirtina, o ne paneigia, kaip tvirtina apeliantė, ir atsakovės su ieškovu sudarytos nurodytos laidavimo sutartys. Iš visų paminėtų aplinkybių, tame tarpe sutarčių sudarymo, vykdymo aplinkybių pagal abiejų atsakovų paaiškinimus nustatyta, kad abi paskolos buvo gautos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nes už jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir namų valdą bei šį turtą tvarkė, remontavo, tai yra jį gerino, panaudodami ieškovo suteiktą kreditą. Taip atsakovei atsirado įstatyminė pareiga kartu su P. B. solidariai grąžinti ieškovui visą skolą. Nutraukus šalių santuoką ši abiejų atsakovų pareiga nepasibaigia – abu atsakovai išlieka bendraskoliai (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 6. 6 str., 6.8 str.). Atsakovė D. B. kredito sutarčių, sudarytų šeimos interesiais, net neginčijo ( CK 3.96 str.). CK 3.92 str. 4 d. nustato, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Remiantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nepaneigta, nors ir vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė, laikoma bendra sutuoktinių prievole. Ieškovui buvo pagrindas netikrinti D. B. sutikimo, nes sudarydama laidavimo sutartį, teikdama pinigus kreditui grąžinti, ji tuo pripažino sutuoktinių susitarimą imti kreditą ir pirkti šeimai nekilnojamuosius daiktus. Atsakovė D. B. pasirašė 2005-08-12 hipotekos lakštą sutikdama įkeisti nekilnojamuosius daiktus, kaip reikalauja CK 3.92 str. 4 d. Pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo nurodyta ir aiškinama aplinkybė apie atsakovo P. B. skolas AB „Turto bankui”, todėl ši aplinkybė negali būti nurodoma apeliacinio skundo pagrindu ( CPK 306 str. 2 d.).
Dėl aptartų nustatytų aplinkybių ir nurodytų įstatymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinys tenkinamas ir skola ir dviejų rūšių palūkanos, kurias paskaičiavo ieškovas (t. 2, b. l. 18–19) ir kurių atsakovai nenuginčija, priteisiamos iš abiejų atsakovų solidariai.
Teismas tinkamai pagal įstatymų (CPK 88, 92, 93, 98 straipsniai) reikalavimus išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą proporcingai ieškovo patenkintiems ir atmestiems atsakovės priešieškinio reikalavimams (CPK 88, 92, 93, 98 straipsniai), todėl šioje dalyje apeliantės skundas dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti tenkinamas. Juk skola iš atsakovės D. B. priteista ne laidavimo sutarties, kuri pripažinta pasibaigusia, o CK 3. 109 str. 1 d. pagrindu. Ieškovas laidavimo sutarties pasibaigimo iš esmės neginčija, reikalavimą dėl solidarios atsakomybės grindė aplinkybėmis, nurodytomis CK 3.109 str. Laidavimo sutartis nurodyta kaip papildoma prievolė atsakomybei kilti. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia patenkintų reikalavimų apimtis ir dydis. Iš atsakovės D. B. priteista 100 Lt žyminio mokesčio mažiau, nei iš atsakovo P. B.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. B. procesinių dokumentų įteikimo 20,10 Lt išlaidų į valstybės biudžetą.