- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- TS-82-271/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Nuteistasis
- G. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-06-10 nutarimo Nr. 59-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vienbalsiai 2015-06-10 priėmė nutarimą Nr. 59-142 netaikyti G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 2 p. Nutarimą grindžia tuo, kad G. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nutarime nurodo, kad G. K. anksčiau teistas 5 kartus (2 teistumai išnykę) už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, viešajai tvarkai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, bei už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Amžius pirmojo teistumo metu 19 metų. Vieną kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos. Du kartus paleistas į laisvę lygtinai, reikalavimus pažeidė 1 kartą. Dėl paskutinio padaryto nusikaltimo laiko save nekaltu, dėl ankstesnių kaltę pripažįsta dalinai. Ketvirtą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis neneigia, kad praeityje įsiveldavo į rizikingas situacijas, turėjusias įtakos nusikalsti. Motyvuotas atsiriboti nuo negatyvios aplinkinių įtakos, turi savitą gyvenimo stilių, tikslo siekia savarankiškai ir apgalvotai. Teigia, kad nusikaltimus darė iš jaunystės kvailumo. Asmuo pasižymi gana savitu bendravimo stiliumi. Nieko nepradeda daryti, kol pilnai neapmąsto visų situacijos aplinkybių. Ankstesniuose nusikaltimuose yra agresijos panaudojimo, savitvardos praradimo epizodų. Stengiasi atpažinti savo problemines sritis ir ieško problemų priežasčių. Suvokia, kad turi sunkumų ir jaučia poreikį juos spręsti. Šiuo metu formuluoja socialiai priimtinus ir realistiškus ateities planus, susijusius su santykių su sūnumi ir kitais artimaisiais puoselėjimu ir rūpinimusi jais bei darbine veikla. Supranta, kad veiksmų eiga turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priima kitų požiūrį. Turi gana tvirtą savo nuomonę apie daugelį jo gyvenimo aspektų, bendravime nuolat reikalauja konkretumo. Nuteistojo subkultūros apraiškų požiūryje nepastebėta, taip pat nefiksuota diskriminacinių nuostatų. Atliekant bausmę vis kildavo sunkumų laikantis vidaus tvarkos taisyklių, nors pastaruoju laikotarpiu buvo pavykę apie 11 mėnesių nepažeisti taisyklių. Prižiūrinčius pareigūnus ir darbuotojus vertina nevienareikšmiškai, kai kurių atžvilgiu turi nemažai pretenzijų, kitų - gana tolerantiškas. Intensyvios priežiūros taikymo atveju linkęs bendradarbiauti, ketina laikytis paskirtų apribojimų. Apskritai remia visuomenės vertybes. Bausmės atlikimo metu narkotikų nevartoja, pasiruošęs ir motyvuotas išlaikyti blaivybę ir laisvėje, suvokia žalingą jų poveikį. Nėra piktnaudžiavimo alkoholiu problemų. Asmuo suvokia ir pripažįsta alkoholio vartojimo žalą geriančiam asmeniui ir aplinkiniams. Nuteistasis bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Įvairių bausmės vykdymo institucijų režimo reikalavimus pažeidė 48 kartus, baustas 37 kartus. Šiuo metu galioja visos nuobaudos. Neskatintas. Bausmės atlikimo metu dėl dažno etapavimo į kitas įkalinimo įstaigas, tardymo izoliatorius, teismus ir areštines pagal galimybes dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“. Socialinis fonas, susijęs su užimtumu-teigiamas: lanko įvairių religinių konfesijų bendruomeninius užsiėmimus, dalyvavo AN, AA įžanginės grupės veikloje. Dalyvavo psichologinės tarnybos vedamoje elgesio korekcijos programoje EPP, kurios metu buvo aptariami ateities tikslai, vertybės, noras keistis, stiprinamas savęs suvokimas, pasitikėjimas savimi ir savo sugebėjimais, bei kitose programose. Domisi Lietuvos teisine sistema, noriai ir intensyviai studijuoja teisės aktus. Pateikė prašymą dalyvauti psichologinėje programoje „Krizių psichologija”. turi vidurinį išsilavinimą ir vairuotojo, gateristo specialybes. Dažniausia darbinė patirtis - legalūs darbai. Motyvuotas dirbti laisvėje. 2015-04-20 gauta pažyma, kad nuteistasis bus įdarbintas VŠĮ „Kitas požiūris“ vadybininku. Pataisos namuose nesimoko ir nedirba dėl darbo vietų stokos ir dėl teisminių procesų gausos. Galima teigti, jog nuteistasis per visą bausmės dalį buvo išvykęs. Ateities planai siejami su darbu ir vaiko finansiniu išlaikymu ir auklėjimu. Įstaiga yra gavusi vykdomuosius raštus 129,43 eurų sumai. Nedengia. Nuteistasis yra vedęs. Socialiniai ryšiai išlikę su tėvais, seserimi, sūnumi, žmona. Rašo laiškus, pastoviai skambina telefonu. Nuolat yra lankomas žmonos, sūnaus ir tėvų, kuriems šiuo metu paskirta laikina rūpyba sūnaus atžvilgiu, rūpinasi jų gerove, kalba apie juos su meile, išreiškia nerimą, kad dėl įkalinimo tenka priverstinai apriboti socialinį kontaktą su jais. G. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Gyventi planuoja pas savo tėvus -su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini). 2015-03-25 gautas atsakymas Nr. 8-3244, patvirtinantis gyvenamosios vietos pasirinkimo galimybę. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 57 balai.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. K. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2015-06-10 nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad socialinio tyrimo išvadoje surašyti melagingi duomenys, nuslepiant teisingus ir duodančius pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skundžiamą nutarimą priėmusi komisija jo atžvilgiu buvo šališka, priešiškai nusiteikusi jo atžvilgiu, neleido jam posėdžio metu pasisakyti, trukdė pateikti reikšmingą nagrinėjamam klausimui informaciją, dokumentus, kuriuose jis buvo teigiamai charakterizuojamas ir kurie įrodė netinkamą laisvės atėmimo įstaigų darbuotojų elgesį jo atžvilgiu, trukdantį jam tinkamai atlikti bausmę pataisos namuose. Dėl šių priežasčių lygtinio paleidimo klausimas išnagrinėtas šališkai ir neišsamiai, todėl naikintinas. Iš ginčijamo nutarimo nėra aišku, kuo paremta Komisijos išvada, kad jo paleidimas iš laisvės atėmimo vietos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, kad nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija nuslėpė faktinius duomenis apie jo atliktas bausmes, jo atžvilgiu taikytą suėmimą, į galutinę bausmę įskaičiuotas bausmes, kurie turėjo būti vertinami. Mano, kad visos nuobaudos, jam paskirtos iki 2014-06-19 dienos laikytinos negaliojančiomis, nes buvo paskirtos jam atliekant 6 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis pagal 2011-10-21 teismo nutartį baigė atlikti 2014-06-19. Toliau jis įkalinimo įstaigoje buvo laikomas nebe nuosprendžių, o suėmimo kitoje nagrinėjamoje byloje nutarties pagrindu. Nuo 2014-06-19 iki 2015-03-13 bausmės jis neatliko, o turėjo suimtojo statusą. Socialinio tyrimo išvadoje neteisingai nurodoma, kad bausmės pradžia 2008-11-14 ir atitinkamai, kad bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 48 kartus, baustas 37 kartus ir visos nuobaudos galiojančios. Tačiau iki 2011-10-13 dienos nuobaudos buvo skiriamos jam turinčiam suimtojo statusą, nes iki 2011-10-13 jis nebuvo pradėjęs atlikti bausmės, nuobaudos jam buvo skiriamos pagal suėmimo vykdymo įstatymą, o ne bausmių vykdymo kodeksą, o po 2011-10-13 skirtos nuobaudos neteko galiojimo atlikus 6 metų laisvės atėmimo bausmę 2014-06-19 d. Pažymi, kad iš 8 metų laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose jis išbuvo tik apie 3 mėnesius, visus kitus periodus buvo laikomas tardymo izoliatoriuose. Tokiu būdu mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo vykdoma tinkamai, iš esmės jį kankinant. Šiai dienai jis turi tik vieną galiojančią nuobaudą –paskirtą Vilniaus pataisos namuose 2015-04-02 atliekant 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Pataisos namai ir lygtinio paleidimo komisija nuslėpė, kad jis 50 kartų prašė jį įrašyti į nuteistojo elgesį ir mąstymą keičiančių programų lankymą, tačiau prašymai tenkinti nebuvo, 70 kartų prašė suteikti darbą, tačiau prašymai buvo netenkinti, nors iš jo yra priteistas nepilnamečio sūnaus išlaikymas ir tam būtinos lėšos. Komisija neteisingai apskaičiavo ir nurodė jo teistumų skaičių. Prašo panaikinti ginčijamą nutarimą ir paleisti jį lygtinai su intensyvia priežiūra, nes jis turi dirbti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jam yra likusi tik 10 mėnesių neatlikta bausmės dalis iš 8 metų, jo vaiko rūpintoja yra paskirta jo mama, kuriai yra 77 metai, viena ji negali tinkamai vaiko išlaikyti, jį prižiūrėti, o motinos vyras (vaiko senelis) yra miręs. Vaiko motina yra išvykusi į Vokietiją ir savo vaiku nesirūpina, finansiškai jo neišlaiko, neremia materialiai.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą, kuriame nurodė, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija svarstydama nuteistojo G. K. lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgė į visumą aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir kad nėra pagrindo manyti, kad G. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis G. K. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus - atliko pusę paskirtos bausmės, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. G. K. anksčiau teistas 5 kartus, bet išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Jis 2 kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau parodyto pasitikėjimo neįvertino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, savo elgesio nekeitė, lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Net būdamas laisvės atėmimo vietoje, ignoruoja nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 48 kartus, paskirtos 37 nuobaudos, kurios šiuo metu galiojančios. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė -57 balai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, visapusiškai įvertinusi nuteistojo asmenybę, kad G. K. negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, savo elgesiu demonstruoja piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir aiškų nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti, siūlo atmesti G. K. skundą ir netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, jeigu būtų priimta nutartis tenkinti pareiškėjo skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pateikė siūlymą nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: iki 2016-06-19 neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, iki 2016-06-19 nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
LR BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.
Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
LR BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Susipažinus su G. K. asmens bylos nustatyta, kad jis įkalinimo įstaigose faktiškai nepertraukiamai laikomas nuo 2008-11-14 d.
2009-03-20 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu (byla Nr. 1-92-184/2009) pagal LR BK 178 str. 2 d., 259 str. 2 d. , pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu prie 2004-09-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo paskirtos o ir neatliktos 2 metų 10 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, nustatant galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-03-06 iki 2008-07-31 ir nuo 2008-11-15 iki 2009-03-20. Nuosprendis įsiteisėjo 2010-01-14 Panevėžio apygardos teismui atmetus nuteistojo apeliacinį skundą. 2009-11-23 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu (byla Nr. 1-453-229/2009) pagal LR BK 138 str. 1 d., 146 str. 2 d., 150 str. 1 d., 178 str. 2 d., pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 4 d., nustatyta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskiriant jam suėmimą. Šis nuosprendis 2011-06-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas: G. K. nutraukta byla dalyje pagal LR BK 150 str. 1 d., dėl LR BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo jis išteisintas, palikta galioti nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal LR BK 146 str. 2 d., 138 str. 1 d. nustatant naują subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo jo priėmimo dieną. 2011-10-21 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi 2009-03-20 nuosprendžiu ir 2009-11-23 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2011-06-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos nustatant galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011-11-23 d., įskaitomas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-03-06 iki 2008-07-31 ir nuo 2008-11-15 iki 2009-03-20. Nutartis įsiteisėjo 2011-11-16 Panevėžio apygardos teismui atmetus nuteistojo skundą ir patikslinus rašybos klaidą, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009-11-23 d.2012-06-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (byla Nr. 1-14-334-2012) pagal BK 178 str. 2 d. (5 epizodai), 187 str. 1 d. (3 epizodai), 187 str. 3 d., 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p. ir pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. jam skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu, ir galutinai nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 metai laisvės atėmimo, įskaitant bausmę atliktą pagal 2009-11-23 nuosprendį, jį tikslinantį 2011-06-06 nuosprendį ir 2011-10-21 nutartį. Nuosprendis įsiteisėjo 2014-12-04 Klaipėdos apygardos teismui atmetus apeliacinį nuteistojo skundą ir papildomai įskaitant jo suėmimą nuo 2014-06-19 (paskirtą apeliacijos metu, sueinant tuo metu atlikinėtai 6 metų laisvės atėmimo bausmės pabaigai). 2015-07-10 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi ryšium su LR BK 190 str. 1 d. pakeitimais, buvo peržiūrėtos 2012-06-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės atleidžiant jį nuo bausmės, paskirtos pagal BK 187 str. 3 d. ir 187 str. 1 d., tačiau galutinė bausmė palikta nepakeista.
Atsižvelgiant į visus šiuos teismų sprendimus teismas konstatuoja, kad G. K. atlieka subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę pagal tris nuosprendžius ir jo bausmės pradžia pagrįstai skaičiuojama nuo 2008-11-14 d. Nepagrįstas nuteistojo argumentas dėl blogai skaičiuojamų jų teistumų, iki minėtų nuosprendžių G. K. buvo teistas dar 1986-07-10, 1994-12-19 ir 2004-09-15 nuosprendžiais, tai yra iš viso šešis kartus, ir šiai dienai pagal LR BK 97 str. 8 d. nuostatas tėra išnykę tik du jo teistumai pagal 1986-07-10 d. ir 1994-12-19 d. nuosprendžius, tebėra neišnykę teistumai pagal paskutinius 4 nuosprendžius.
Bausmės vykdymo pradžia: 2008-11-14. Bausmės vykdymo pabaiga: 2016-06-19. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2012-06-19. Neatliktos bausmės dalis 2015-06-04 - 1 metai 15 dienų.
Iki lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo teisme buvo gautas D. K. prašymas dėl jos sūnaus paleidimo į laisvę nurodant, kad jai yra 75 metai, ji yra ligota ir vieniša moteris, kadangi 2015-06-02 d. mirė jos vyras, jai yra reikalinga sūnaus pagalba. Be to ji yra globėja anūko D. K., kuris yra nepilnametis, jam itin reikalinga tėvo materiali, moralinė ir dvasinė pagalba. D. K. prašymas paliesti į laisvę jo tėvą G. K., nes šis yra labai jam reikalingas laisvėje, rūpinasi juo, jį palaiko ir išlaikytų jį finansiškai.
Taip pat gautas LPF „Biblijos studijos“ fondo vadovo-pastoriaus prašymas tenkinti nuteistojo skundą, kadangi jo nepilnametis sūnus yra globojamas senyvo amžiaus 77 metų nuteistojo motinos, kuri nėra pajėgi tinkamai rūpintis anūku, kadangi jos sveikata silpna, itin pašlijusi dėl vyro mirties, dėl tėvų trūkumo berniukas yra gilioje depresijoje, jo motina išvykusi į užsienį, vaiku nesidomi, neremia jo materialiai nei moraliai. Vaikui blogai sekasi mokslai, mąsto apie savižudybę, fondas padeda jam psichologiškai, tačiau jam reikalinga teigiama tėvo įtaka.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, kad iš paskirtos ir atliekamos 8 metų laisvės atėmimo bausmės tik labai nedidelę jos dalį (nuteistojo teigimu apie 3,5 mėnesio) jis buvo kalinamas pataisos namuose, kadangi didžiąją bausmės dalį jis praleido Kauno, Vilniaus ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose bei teritorinių policijos komisariatų areštinėse dėl etapavimų į įvairius teisminius procesus. Pirmą kartą į Marijampolės pataisos namus jis buvo išgabentas tik 2011 m. rugpjūtį, ir po to vėl itin dažnai buvo etapuojamas į tardymo izoliatorių kalėjimą. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisija taip pat pripažino, kad labai maža bausmės dalis buvo atliekama jų įkalinimo įstaigoje.
Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo motyvuojamas vienintele aplinkybe, jog nuteistojo lygtinis paleidimas neužtikrins bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo realizavimo. Komisija plačiau savo sprendimo neargumentuoja. Susipažinus su socialinio tyrimo išvada, matyti, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, palankiai vertinamos jo ateities elgesio perspektyvos. Iš lygtinio paleidimo komisijos nutarimo matyti, kad išvadą, jog lygtinis paleidimas G. K. atžvilgiu netaikytinas, iš esmės lemia 37 galiojančios jo nuobaudos už režimo reikalavimų pažeidimus. Tačiau lygtinio paleidimo komisija nevertino aplinkybių, kad visos nuobaudos buvo fiksuojamos ir padarytos G. K. esant ne pataisos namuose, o Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje bei Panevėžio apskrities VPK areštinėje (36 nuobaudos iš 37), t.y. laikotarpiu, kai jis buvo laikomas ne pataisos namų režimo sąlygomis, kurios yra švelnesnės, o iš esmės tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąlygomis, kuriomis buvo atlikta praktiškai visa jo šiai dienai atlikta bausmės dalis, patirdamas didesnius suvaržymus nei taikomi pataisos namuose, kas matomai lėmė jo nepasitenkinimą situacija ir konfliktus su įkalinimo vietų pareigūnais, lėmusius režimo pažeidimus ir už juos skiriamas nuobaudas . Nors G. K. skunde kaltina įkalinimo įstaigas dėl netinkamo jo bausmės atlikimo organizavimo, dėl ko jis buvo priverstas bausmę atlikti žymiai sunkesnėmis sąlygomis, nei numatyta nuosprendžiuose, kuriuose buvo nurodoma, kad jam skiriama bausmė atliktina pataisos namuose, tačiau teismas konstatuoja (tą patį konstatavo ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius), kad ši situacija susiklostė ne dėl įkalinimo įstaigų kaltės, o dėl daugybės teisminių procesų, kurių didžioji dalis buvo inicijuota paties nuteistojo. Tačiau teismo manymu, vis tik atsižvelgtina, kad G. K. bausmę iš esmės atliko sunkesnėmis nei numatyta nuosprendžiais režimo sąlygomis, patirdamas griežtesnius suvaržymus, kadangi, kaip matyti iš jo asmens bylos, jis tikrai itin mažą bausmės dalį atliko pataisos namuose. Susipažinus su G. K. asmens byla matyti, kad absoliuti dauguma jo pažeidimų susijusi su įkalinimo įstaigų, konvojavimo pareigūnų reikalavimų nevykdymu, kylant konfliktinėms situacijoms jo etapavimų ir perkėlimų iš vienų į kitas įkalinimo įstaigas metu. Psichologinės tarnybos išvadoje buvo pažymima, kad nuteistasis sunkiai prisitaiko prie nuolat kintančių izoliacijos sąlygų. Paties G. K. teigimu, jis nuo įkalinimo pradžios buvo etapuotas apie 400 kartų. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015-06-29 pažyma buvo konstatuota, kad nuteistasis vien nuo 2014-01-01 iki 2015-03-23 58 kartus buvo perkeltas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Atsižvelgtina ir į tai, kad G. K. tokiomis aplinkybėmis atliekant bausmę buvo pažeista jo teisė tinkamai pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, kas taip pat buvo konstatuota 2015-06-29 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvadoje.
Iš bylos medžiagos matyti 2012-08-13 jis teikė Šiaulių tardymo izoliatoriui kalėjimui prašymą dėl lygtinio paleidimo, tačiau Šiaulių tardymo izoliatorius atsisakė pradėti procedūrą teigdamas, kad į jų įstaigą nuteistasis perkeltas laikinai ir turi kreiptis į Marijampolės pataisos namų direktorių. 2012-09-28 nuteistasis buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, kur 2012-10-03 pateikė prašymą paleisti jį lygtinai, kuris pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos buvo išnagrinėtas tik 2013-07-16 (po 9 mėnesių), skundas dėl komisijos nutarties Vilniaus apylinkės teisme išnagrinėtas tik 2013-09-13 (po 2 mėnesių), nuteistojo skundas dėl šios nutarties Vilniaus apygardos teismo 2014-01-16 d. Visa lygtinio paleidimo svarstymo procedūra iki galutinio sprendimo priėmimo truko 1 metus 3 mėnesius. 2013-12-19 nuteistasis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių kalėjimo direktorių prašydamas paleisti jį lygtinai, bet prašymas vėl nebuvo nagrinėtas siūlant kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją. Analogiškai buvo atsakyta į 2014-02-24, 2014-03-14 prašymus. Kai 2014-03-07 nuteistasis kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją su analogišku prašymu, jam buvo atsakyta, kad tuo metu pareiškėjas pas juos neatlieka laisvės atėmimo bausmės ir procedūra taip ir nepradėta, nors abi įstaigos turi prie jų veikiančias lygtinio paleidimo komisijas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius konstatavo, kad tokiais pataisos įstaigų ir lygtinio paleidimo komisijos veiksmais buvo neabejotinai pažeista nuteistojo teisė į tinkamą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūros įgyvendinimą, jo lygtinio paleidimo klausimas veiksmingai sprendžiamas nebuvo.
Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą teismas nukrypsta nuo teismų praktikos ir vertindamas lygtinio paleidimo galimybę daugiau dėmesio skiria psichologinės tarnybos išvadai, socialinio tyrimo išvadai dėl nuteistojo asmenybės charakteristikų ir jo ateities elgesio perspektyvų, nei bausmės atlikimo metu darytiems pažeidimams. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis motyvuotas dirbti laisvėje, ateities planai siejami su darbu, vaiko finansiniu išlaikymu ir auklėjimu. Išlikę itin geri socialiniai ryšiai su artimaisiais, pastoviai lankomas žmonos, tėvų ir sūnaus, rūpinasi jų gerove, nerimauja dėl socialinių kontaktų ribotumo. Motyvuotas atsiriboti nuo neigiamos aplinkinių įtakos, tikslų siekia savarankiškai ir apgalvotai. Motyvuotas išlaikyti laisvėje blaivybę, suvokia žalingą narkotikų ir alkoholio žalą. Stengiasi atpažinti problemines sritis ir ieško problemų sprendimo būdų, suvokia turintis sunkumą ir jaučia poreikį jas spręsti. Formuluoja socialiai priimtinus ir realistiškus ateities planus. Remia visuomenės vertybes. Vilniaus pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje taip pat akcentuoti stiprūs nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima, sūnumi, kuriuo labai rūpinasi, iš artimųjų jis sulaukia visapusiškos paramos ir palaikymo.
Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, ši nuostata nepažeista. Atsižvelgtina ir į tai, kad G. K. yra likusi labai nedidelė (1/10) neatliktos bausmės dalis. Be to sprendžiant lygtinio paleidimo principą reikia vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, kitaip lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistajam itin intensyviai būnant etapuojamam po įkalinimo įstaigas įkalinimo institucijos kruopščiai fiksavo kaltinamojo daromus režimo pažeidimus, tačiau iš esmės nelaikė savęs atsakingomis už nuteistojo socialinę reabilitaciją, lygtinio paleidimo klausimų sprendimą ir kitus su laisvės atėmimo bausme susijusius aspektus (akcentuojama, kad nuteistasis nedirbo, nesimokė ir tik pagal galimybes dalyvavo reabilitacijos programose, nes praktiškai visą bausmės laiką buvo išvykęs), dėl ko buvo pažeistas teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principas, kas taip pat teismo vertinama nuteistojo naudai. Pripažįstama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui, lygtinis paleidimas skatina reintegraciją, su nuteistajam suteikiama planuojama, remiama ir prižiūrima galimybe įsilieti į visuomenę.
Teismo manymu, nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Nors Vilniaus pataisos namai siūlė lygtinio paleidimo atveju nustatyti baudžiamojo poveikio priemones, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad 2015-04-09 iš Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus gautas teigiamas atsakymas Nr. 8-3915 dėl galimybės nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą (t.33. b.l. 98) , o nuteistasis su tokia priežiūra sutinka, mano, kad šuo atveju G. K. taikytina intensyvi priežiūra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BVK 157 str. 1 d. 2 d. 2 p., 157 str. 3 d., LR BPK 360 str., 364 str., teismas
nutarė:
tenkinti nuteistojo G. K. skundą.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-06-10 nutarimą Nr. 59-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. K.. Taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nustatyti nuteistajam G. K. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą, vykdomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.