Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

VĮ Alytaus miškų urėdijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. gegužės 11 d. surašė M. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 20 val., sulaikytas Dzirmiškių miške su savimi turėjo apie 0,50 m ilgio „mečetę“ (kardą), du palaidus šunis (vienas kovinis, kitas – rusvo plauko medžioklinis šuo laika), taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 60.2 punktą.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gegužės 14 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 straipsnyje numatytos veikos padarymą M. K. skyrė 3000 litų baudą su mečetės (kardo) konfiskavimu. Nutarime nurodyta, jog M. K. baudžiamas už tai, kad medžiojo Dzirmiškių miške su medžiokliniais šunimis, taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 60.9 punktą.

II.

M. K. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 11 d., apie 20 val., jis išėjo į Dzirmiškių mišką, kur gyvena, susirasti kelis pagalius pasodintai kriaušei pririšti. Su savimi turėjo pasiėmęs prekybos centre „Maxima“ pirktą sodo darbo įrankį, skirtą kapoti, genėti medžius, kartu vedėsi du šunis, kurie buvo su pavadėliu. Paėjus 200-300 metrų miško keliuku, pamatė medžiotoją, kuris sėdėjo stebėjimo bokštelyje. Praeinant pro bokštelį, šis medžiotojas pradėjo šaukti, kad jis sustotų, pasakė galįs šauti, jei bandys eiti tolyn. Paklusus reikalavimui sustoti, minėtas medžiotojas pradėjo skambinti telefonu įvairiems asmenims ir sakyti, kad sulaikė brakonierių. Po kiek laiko atvažiavo aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodo, kad tikslo medžioti neturėjo ir nemedžiojo, jo turėtas įrankis nepriskirtinas medžioklės įrankiams, todėl mano, kad nubaustas nepagrįstai. Pažymi, jog ATPK 85 straipsnis turi 6 dalis, o nutarime konkreti dalis nenurodyta,

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 20 d. nutartimi M. K. skundo netenkino. Teismas nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole asmens veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. Šio pažeidimo subjektas gali būti arba medžiotojas, arba pilietis. Iš objektyviosios pusės būtinasis asmeniui inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties požymis – medžiojimas medžioklės plotuose draudžiamomis priemonėmis ar būdais, todėl kvalifikuojant M. K. veiksmus būtina patikimai nustatyti: pirma, ar asmuo medžiojo; antra, ar jis medžiojo draudžiamomis priemonėmis; trečia, ar jis medžiojo draudžiamu būdu ir ketvirta, ar jis medžiojo medžioklės plotuose. Teismas pažymėjo, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad M. K. padaryto teisės pažeidimo esmė yra nurodyta teisingai, tik suklysta nurodant Medžioklės taisyklių punktą, todėl neteisingas 60.2 punkto nurodymas nepripažintinas esminiu pažeidimu, leidžiančiu teigti, kad kaltinimo ribos apibrėžtos neteisėtai.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 punkte apibūdinta medžiojimo sąvoka. Tai laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Nors M. K. tvirtina, kad jis nemedžiojo, tačiau tokio pobūdžio pažeidimas laikomas baigtu nuo jį sudarančių veiksmų pradžios, nepriklausomai nuo atsiradusios žalos, kilusių pasekmių. Taigi, kvalifikuojant asmens veiksmus medžiojimu svarbu nustatyti, kad toks asmuo buvo medžioklės plotuose, kur esama laukinių žvėrių ir paukščių su medžioklės priemonėmis ir šunimis. Iš subjektyvinės pusės pareiškėjo aktyvūs veiksmai – vaikščiojimas po mišką su peiliu, palaidi šunys, bėgiojantys po žvėrių šėrimo vietas ir galintys sugauti žvėrį, M. K. atėjimas į tokias vietas su medžioklės priemone, kuria yra galimybė šunų sulaikytą žvėrį nugalabyti taip pat atitinka medžiojimo sąvoką ir rodo, kad asmuo siekė surasti, sugauti ir nudobti laukinius žvėris ar paukščius. Šios aplinkybės atskleidžia ir M. K. tyčios turinį. M. K. pats pripažįsta, jog su šunimis ir peiliu buvo profesionalios medžioklės plotų vienete „Dzirmiškis“, o ta aplinkybė, kad jis gyvena šalia Dzirmiškių miško, įvertinus kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, jo atsakomybės nešalina.

Medžioklės taisyklių 11.2.2 ir 11.2.3 punktuose nustatyta, kad medžiojant leidžiama naudoti peilį ir medžioklinius šunis kaip medžioklės priemones. Medžiokliniais šunimis žvėrys gaudomi jų urvuose ar nameliuose arba yra šaudomi šunų išvaryti iš urvų ar namelių, ar jie gaudomi atkasant urvą, arba, kai šuo pasiveja ir pagauna plėšrųjį žvėrį ar kiškį, todėl medžiojimas su šunimis Medžioklės taisyklių 12.4 punkte yra priskirtas prie medžioklės būdų. M. K. medžioklės plotuose buvo su peiliu ir dviem palaidais šunimis, todėl darytina išvada, kad jis, neturėdamas teisės medžioti, naudojo draudžiamas priemones ir medžiojo draudžiamu būdu. Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2008 m. gegužės 11 d., tykodamas žvėrių medžiotojų bokštelyje Dzirmiškių medžioklės plotuose, pastebėjo du iš miško į žvėrių jaukinimo vietą atbėgusius palaidus šunis. Vėliau iš miško išėjo ir M. K. su dideliu peiliu rankoje. Liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad Dzirmiškių medžioklės plotuose 46 kvartale tykojimo bokštelyje laukdamas žvėrių pamatė du vieną paskui kitą link 47, 48 kvartalo nubėgančius šunis. Vėliau jis tuos pačius šunis (kaip paaiškėjo vėliau jie priklausė M. K.) pamatė pririštus vienu pavadėliu prie automobilio M. K. sulaikymo vietoje prie medžiotojų bokštelio, kuriame žvėrių tykojo I. K. Teismas pabrėžė, jog liudytojų parodymai nuoseklūs ir tikslūs, atitinka nustatytai loginei įvykių sekai, nurodyti faktai pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa ne tik dėl esminių įvykio aplinkybių, bet ir dėl nereikšmingų detalių, ir jais paneigta pareiškėjo versija.

Pats pareiškėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi, o kadangi jo parodymai dėl įvykio aplinkybių netikslūs, nelogiški, nenuoseklūs ir prieštaringi tiek jo paties, tiek kitų asmenų duotų parodymų kontekste, todėl duoti paaiškinimai vertintini kaip gerai apgalvota gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pareigūnas, priėmęs nutarimą, M. K. administracinėn atsakomybėn patraukė ir nubaudė pagal ATPK 85 straipsnį, nenurodydamas šiuo straipsnio dalies. Minėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, tiek protokole, tiek ir nutarime administracinio teisės pažeidimo esmė yra nurodyta, nutarime taip pat yra paminėti Medžioklės taisyklių punktai, kurių reikalavimus M. K. pažeidė, todėl tokia nutarimą priėmusio pareigūno klaida (straipsnio dalies nenurodymas) nelaikytina esminiu pažeidimu, suvaržančiu pažeidėjo teises. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad M. K. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Dėl nutarime nurodytų pažeistų Medžioklės taisyklių punktų, kurie nebuvo nurodyti protokole, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis ATPK 284 straipsnio nuostatomis, organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra suteikta teisė pakeisti nuorodą į materialinės teisės normą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta ir tai nereiškia teisės pripažinti asmenį kaltu kito administracinio teisės pažeidimo, nenurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, padarymu.

III.

Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartimi, M. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – 2008 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismo išvada, jog jo paaiškinimai netikslūs, nelogiški ir prieštaringi, nepagrįsta, nes tiek teikdamas paaiškinimus 2008 m. gegužės 11 d., tiek vėliau nuosekliai teigė, jog neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip medžiojimas; 2) liudytojų parodymus dėl palaidų šunų reikėjo vertinti kritiškai, nes jie, kaip ir nutarimą priėmusios institucijos atstovai, nurodė, jog jis buvo žinomas kaip priekaištingos reputacijos asmuo, miško kenkėjas ir pan. Be to, liudytojas M. M. raštiškame paaiškinime apie palaidus šunis neminėjo, teisme nurodė, jog matė prabėgantį rudos spalvos šunį, tuo tarpu I. K. nurodė, jog laikų veislės šuns kailio spalva – pilka; 3) nebuvo nustatyti jokie jo veiksmai, kurie leistų teigti, kad jis, pasitelkęs šunis, medžiojo ar tokių ketinimų apskritai turėjo. Teismas pažymėjęs, jog buvimo medžioklės plotuose su palaidais šunimis negalima sutapatinti su medžiojimu, tokius veiksmus jo atžvilgiu visgi pripažino medžiojimu; 4) administracinis kaltinimas jam pareikštas dėl to, jog buvo medžioklės plotuose su palaidais šunimis, teismas pripažino, jog protokole pažeidimo esmė atskleista teisingai, todėl mano, jog nutarimu negalėjo būti baudžiamas už tai, dėl ko administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas (b. l. 75 -79).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą, kas matyti iš ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų jo turiniui, kur pasakyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Tinkamas pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra svarbus administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog asmeniui administracinis kaltinimas suformuluotas už tai, kad šis, 2008 m. gegužės 11 d., apie 20 val., sulaikytas Dzirmiškių miške su savimi turėjo apie 0,50 m ilgio „mečetę“ (kardą) ir du palaidus šunis (vienas kovinis, kitas – rusvo plauko medžioklinis šuo laika), taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 60.2 punktą, už ką atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 4 dalyje. ATPK 85 straipsnio 4 dalis numato, jog medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais – užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taigi matyti, jog kaltinimo žodinė formuluotė visiškai neatitinka įstatymo, pagal kurį pateikta preliminari veikos kvalifikacija, tačiau atsižvelgiant į tai, jog galutinis padarytos veikos teisinis įvertinimas atliekamas tik nutarimu ir išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 286 str. 2 d.), tokiu būdu netinkamai suformuluotas kaltinimas nesudaro kliūčių bylą nagrinėjančiam organui, pasinaudojus ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, pakeisti veikos kvalifikaciją pritaikant kitą ATPK straipsnį (jo dalį). Pažymėtina, jog ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą tik tuo atveju, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne atvirkščiai. Tai reiškia, jog ši teisės norma nesudaro galimybės papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Į tai ne kartą yra atkreipęs dėmesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. nutartį byloje Nr. N3-444/06).

Nagrinėjamu atveju administracinis kaltinimas M. K. suformuluotas tik už tai, jog asmuo buvo medžioklės plote su „mečete“ ir dviem palaidais šunimis ir kaip to pagrindimas nurodytas Medžioklės taisyklių 60.2 punktas numatantis, jog draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. Iš čia matyti, jog šis draudimas taikytinas asmenims, turintiems teisę medžioti, o šiuo atveju sulaikytas medžioklės plote M. K. teisės medžioti neturi, ir ginčo dėl to nėra. Atsižvelgus į žodinę kaltinimo išraišką matyti, jog ji atitinka draudimą, įtvirtintą Medžioklės taisyklių 60.1 punkte, kur pasakyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis, vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisės medžioti. Tokį netikslumą nustatė ir pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjęs, jog šiuo atveju klaidingas Medžioklės taisyklių punkto nurodymas nepripažintinas pažeidimu, leidžiančiu teigti, jog kaltinimo ribos apibrėžtos neteisėtai. Tačiau pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.). Taigi šiuo atveju Institucija privalėjo pirmiausia tirti, ar pažeistas Medžioklės taisyklių 60.1 punkte įtvirtintas draudimas, jei tai nustatoma, pasitelkus ATPK 284 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti veiką pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį ir skirti už tai atitinkamą nuobaudą, o kaltinimui nepasitvirtinus – bylą nutraukti. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, jog asmuo nubaustas už tai, jog medžiojo Dzirmiškių miške su medžiokliniais šunimis, taip neva pažeisdamas Medžioklės taisyklių 60.9 punktą, nuobauda už tai skirta, kaip galima suprasti iš tokio kaltinimo ir sankcijos dydžio, pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Taigi matyti, jog asmuo nubaustas už veiką, dėl kurios administracinis kaltinimas jam nebuvo nepareikštas, t. y. pakeistas kaltinimas, kuris savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo pradinio, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog organas (pareigūnas), dar ruošdamasis bylos nagrinėjimui, yra įpareigotas spręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Taigi galimybė aptikti netinkamą kaltinimą ir imtis šiuo atžvilgiu atitinkamų veiksmų (pvz. nutraukti bylą pagal pareikštą kaltinimą ir imtis priemonių naujam protokolui surašyti) yra įtvirtinta įstatyme (ATPK 280 str., 287 str.).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas asmens skundą ir jį atmesdamas, pažymėjo, jog protokole administracinio teisės pažeidimo esmė yra nurodyta teisingai, tačiau pats Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrindamas bylą nagrinėjo pagal nutarime naujai suformuluotą kaltinimą, dėl ko priimta nutartis taip pat pripažintina neteisėta ir nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2008 m. gegužės 14 d. nutarimas bei Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis naikintini, byla grąžintina Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai naujam tyrimui atlikti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2008 m. gegužės 14 d. nutarimą bei Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti iš naujo tirti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai.

Nutartis neskundžiama.