- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-185-316/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Advokatai
- Saulius Staškus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, susitaikius kaltinamajai ir nukentėjusiam asmeniui, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta D. V. baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 (šešių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą įmokai sumokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. V. 2020 m. vasario 11 d. apie 8 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelio (duomenys neskelbtini) 5-ame kilometre (5 km 25 m, kelio Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuodama lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. važiuodama slidžia kelio danga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio ir nesustojo ((duomenys neskelbtini) punktas), dėl to nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, t. y. įvyko eismo įvykis dėl kurio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivė V. D. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė 2020 m. vasario 12 d. 1 val. 10 min. Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį ir netaikyti specialios teisės atėmimo – uždraudimo vairuoti transporto priemones 1 metams, arba paskirti mažesnį uždraudimo vairuoti transporto priemones laikotarpį.
2.1. Apeliantė sutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindu, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Taip pat sutinka ir su paskirta poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau mano, kad teismas paskirdamas jai poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia priemone – 1 metus vairuoti transporto priemones, pasielgė ne proporcingai griežtai. Apeliantės teigimu, ši poveikio priemonė, priešingai negu numatyti jos tikslai, gali sukelti jai ne tik neigiamas pasekmes, bet ir turėti neigiamą poveikį jos artimiems asmenims, kurie yra betarpiškai tik nuo jos priklausomi. Nurodo, kad pirmos instancijos teismui buvo pateikusi dokumentus apie tai, jog jos sūnus E. V. lanko darželį, kuris randasi: (duomenys neskelbtini) mieste, o jie gyvena: (duomenys neskelbtini) rajone. Kiekvieną dieną ji sūnų turi vežti į ugdymo įstaigą. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio jos sūnus E. pradės lankyti mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini) mieste. Nurodo ir tai, kad ji yra išsituokusi, sūnų E. augina viena, kur gyvena buvęs sutuoktinis jai nėra žinoma, išlaikymo nemoka, savo sūnaus auklėjime jis nedalyvauja visiškai. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietė yra (duomenys neskelbtini) rajone. Norėdama išlaikyti sūnų ir užsidirbti pragyvenimui, turi pati vairuoti mašiną ir važiuoti į darbą kiekvieną dieną, kitokio susisiekimo nėra. Kartu su ja gyvena ir jos tėvas Z. D.. Jos tėvas, būdamas garbaus amžiaus, serga ligomis, kurios neleidžia jam pačiam tinkamai pasirūpinti savimi. Ji prižiūri tėvą, nuolat vežioti pas gydytojus, nuvežti jį ir į kitas jam reikalingas institucijas.
2.2. Teigia, kad teismas konstatavo, jog ji per paskutinius 5 metus nebuvo bausta administracine tvarka ir tai įrodo, kad ji linkusi laikytis nustatytų visų elgesio taisyklių. Jos įvykdytas eismo įvykis, kurio metu žuvo jai ypač brangus žmogus – mama, jau ir taip yra sukėlęs tokias skaudžias pasekmes jos artimiesiems ir jai pačiai, kurios nepasimirš visą likusį gyvenimą.
2.3. Apeliantės nuomone, jos pateikti dokumentai rodo, kad toks ilgas transporto priemonių vairavimo uždraudimas turės itin skaudžių pasekmių ne tik jai, jos sūnui, o taip pat ir tėvui, kuris po žmonos mirties liko vienas. Mano, kad galima apsiriboti ir jau paskirta pinigine įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuris ir taip ženkliai atsilieps mano gyvenime. Teigia, kad teismas, vadovaudamasis teisingumo ir humaniškumo principais, galėjo ir netaikyti BK 68 straipsnio nuostatų dėl specialiosios teisės atėmimo – uždraudimo vairuoti transporto priemones 1 metams, o jeigu ir taikyti tai trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui.
3. Teismo posėdžio metu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Apeliacinės instancijos teismas tiria neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą ir tik tiek, kiek tai yra prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. apeliaciniu skundu nesutinka su jai skirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, ir prašo ją panaikinti arba sutrumpinti jos terminą.
5. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, jog jos veiksmais sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo kartu važiavusi keleivė V. D.. Atsižvelgęs į tai, kad D. V. padaryta nusikalstama veika dėl neatsargumo, ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, skaudžiai išgyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus nebausta, jog dėl jos padarytų KET pažeidimų kilo sunkūs, nepataisomi padariniai, D. V. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam minimaliam laikotarpiui.
6. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Tą aplinkybę iš esmės ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju teismas akcentavo tik eismo taisyklių pažeidimo pobūdį ir sunkius padarinius. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.
6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. teisę vairuoti įgijo nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. (1 t., b. l. 38, 90). Nuo teisės vairuoti įgijimo iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio D. V. administracine tvarka nebuvo bausta (1 t., b. l. 89). Įvykio metu D. V. vairavo automobilį blaivi, leistino greičio viršijimas nenustatytas, ji nevengė atsakomybės, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, skaudžiai išgyveno dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių, nes eismo įvykio metu žuvo kartu važiavusi jos mama. Nėra duomenų, jog po eismo įvykio D. V. būtų padariusi naujų nusižengimų, KET pažeidimų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog D. V. dirba, viena augina mažametį sūnų, kurį jai tenka vežioti į (duomenys neskelbtini) mieste esantį darželį, rūpinasi savo garbaus amžiaus tėvu, su kuriuo kartu gyvena ir kurį jai nuolat tenka vežti pas gydytojus bei į kitas jam reikalingas institucijas.
6.2. Nors aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, nelaikytina išskirtine, leidžiančia vienareikšmiškai neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau visų aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas D. V., atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir šeiminę padėtį, tampa nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. O vien tai, kad D. V. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o jos veikos pasekmės sunkios, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jai šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Juo labiau, jog D. V. yra paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai padės įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veiks D. V. bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dar ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas D. V. šiuo atveju yra perteklinis, jis prieštarauja vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.