Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-22 · Administracinė byla Nr. I-275-583/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
I-275-583/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
J.K.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros
Kategorijos
  • 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-275-583/2012 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00334-2011-9 (S)Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 13.6; 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui J.K., atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, 2012 m. kovo 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams - Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui dėl 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (18.8)-ASK1-566 panaikinimo ir įpareigojimo išduoti statybos leidimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas reiškiamais skundo reikalavimais prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Svajūno Bradūno 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (18.8)-ASK1-566 „Dėl informacijos pateikimo“ ir pagal parengtą buto perplanavimo, buto rekonstrukcijos ir laiptinės dalies atitvėrimo techninį projektą (duomenys neskelbtini), Palanga prašo įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrių išduoti statybos leidimą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. liepos 12 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių su prašymu specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti, tačiau atsakovas 2011 m. rugpjūčio 30 d. rašte nurodė pateikti projektinius pasiūlymus, kuriems pritaria dauguma namo gyventojų, suderintus su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Palangos poskyriu. Mano, kad toks reikalavimai nepagrįstas, nes buto perplanavimo ir buto balkono rekonstrukcijos vykdymui 2006 m. gegužės 9 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 137, kurį sudarė ir patvirtino Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Pagal šį projektavimo sąlygų sąvadą 2009 m. rugsėjo 10 d. parengė ir pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, perplanavimo ir šio buto balkono rekonstrukcijos techninį projektą, kurį atsakovė 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu atmetė, kaip neatitinkantį statybos techninių reglamentų, neįvardydama jokių konkrečių trūkumų ar neatitikimų. 2009 m. spalio 18 d. pakartotinai pateikė techninį projektą, tačiau 2009 m. lapkričio 24 d. raštu vėl jis buvo atmestas tais pačiais motyvais bei iškelta dar viena sąlyga, kad projektą atsakovė derins tik kai bus suformuotas prie ginčo namo sklypas. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai ne kartą atmetė jo buto pertvarkymo techninį projektą ir neišduoda statybos leidimo.

Pareiškėjas J. K. teismo posėdžio metu pateikė patikslintą skundą, kuriame reiškia jau priimtus nagrinėti reikalavimus ir siekdamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo, prašo pripažinti buto (duomenys neskelbtini) Palangoje techninį projektą tinkamu realizuoti statybos leidimo išdavimui kaip atitinkantį statybos techninius reikalavimus. Teisėjų kolegija, teisminio nagrinėjimo metu, protokoline nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo reiškiamas reikalavimas pripažinti buto, adresu(duomenys neskelbtini) Palangoje techninį projektą tinkamu realizuoti kaip atitinkantį statybos techninius reikalavimus iš esmės yra skundo argumentavimo dalis reiškiant reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti statybos leidimą, todėl nėra savarankiškas skundo reikalavimas ir nėra kliūtimi bylos nagrinėjimui iš esmės šiame teismo posėdyje.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l.33) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius negali nustatyti specialiųjų architektūros reikalavimų, nes neturi aiškių duomenų, kokius statybos darbus nori vykdyti pareiškėjas, todėl ginčijamu sprendimu pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punktą ir buvo pareikalauta pateikti projektinius pasiūlymus, kuriems pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį pritartų namo konstrukcijų ir patalpų bendraturčiai. Pažymi, kad pagal nurodytą 2006 m. gegužės 9 d. projektavimo sąlygų sąvadą pareiškėjas ginčo techninio projekto negalėjo rengti, kadangi pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 18 punktą, projektavimo sąlygų sąvadas galioja tik 3 metus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atstovas Vytautas Korsakas su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius atsiliepime (b.l.36) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 12 d. kartu su prašymu specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti pateikė Palangos miesto (duomenys neskelbtini) namo gyventojų savininkų sutikimą leidimui pertvarkyti priešgaisrinę laiptinę pirmame namo aukšte ir su projektiniais sprendiniais susipažinusių gyventojų sąrašą, tačiau pačių projektinių pasiūlymų nepateikė. Ginčijamu raštu pareiškėjui nurodyta pateikti projektinius pasiūlymus pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punktą. Mano, kad ginčijamas raštas jokių pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. rašto/sprendimo Nr. (18.8)-ASK1-566 teisėtumo ir pagrįstumo, kuris pareiškėjo yra vertinamas kaip kliūtis išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tai yra statybos leidimą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje perplanavimui bei buto balkono ir dalies buvusios priešgaisrinės laiptinės rekonstrukcijai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Palangos m. (b.l. 44-45). Pareiškėjas 2011 m. liepos 12 d. pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti minėto buto rekonstravimui (b.l. 37). Šiame prašyme nurodoma, kad rekonstravimu bus atliktas kapitalinis buto remontas, laiptinės dalies atitraukimas, buto balkono rekonstravimas, rūsio po butu įrengimas. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius ginčijamu 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, išnagrinėjęs minėtą prašymą, paprašė pareiškėjo pateikti: projektinius pasiūlymus, kuriems pritarė dauguma gyventojų, suderintus su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Palangos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyriui; rūsio įrengimui po butu paprašė paruošti projektinius pasiūlymus ir suderinus juos su pastato (namo) bendrasavininkiais įstatymų nustatyta tvarka pateikti Architektūros ir urbanistikos skyriui; nurodė, kad tik pateikus prašomus dokumentus jo prašymas bus nagrinėjamas toliau; paaiškino, kad viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (b.l. 8). Tačiau pareiškėjo manymu tokie atsakovo reikalavimai yra pertekliniai, nes projektavimo sąlygos buvo įgyvendintos parengtame techniniame projekte, kurį jis ne kartą teikė atsakovui tvirtinti ir prašė išduoti statybos leidimą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalis (redakcija galiojusi 2006 m. gegužės 9 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 137 išdavimo metu) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.05.07:2001 Projektavimo sąlygų sąvadas (redakcija galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) apibrėžė statinio projektavimo sąlygų sąvado sąvoką – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas.

Kaip jau minėta pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvadas buto, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje rekonstrukcijai, rūsio po butu įrengimui, buvusios priešgaisrinės laiptinės dalies rekonstrukcijai buvo išduotas 2006 m. gegužės 9 d. Pagal STR1.05.07:2001 Projektavimo sąlygų sąvadas, jo 18 punktą, statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki 2009 m. gegužės 9 d. statybos leidimas buto rekonstrukcijai, rūsio po butu įrengimui, buvusios priešgaisrinės laiptinės dalies rekonstrukcijai nebuvo išduotas, todėl Projektavimo sąlygų sąvado galiojimas pasibaigė ir pareiškėjas turėjo iš naujo kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių, konkrečiu atveju į Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl naujo Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, pagal kurį turėjo būti rengiamas statinio projektas (statinio projektas koreguojamas). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šiuos veiksmus iš vis būtų atlikęs. Byloje yra pateiktas minėto buto balkono rekonstrukcijos ir buto pertvarkymo projektas, pareiškėjo įvardintas techninis projektas, tačiau kaip nurodė ir pats pareiškėjas jis buvo parengtas ir pateiktas atsakovui tik 2009 m. rugsėjo 10 d., tai yra pasibaigus Projektavimo sąlygų sąvado galiojimui. Taigi nėra teisinių prielaidų teigti, kad pagal 2006 m. gegužės 9 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą būtų parengtas ir atitinkama tvarka patvirtintas buto rekonstrukcijos, rūsio po butu įrengimo, buvusios priešgaisrinės laiptinės rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) Palanga projektas ir būtų teisinės prielaidos statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Šias aplinkybes patvirtina ir 2011 m. vasario 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas Nr. 2D-1202(13.38), kuriame pažymima, jog pareiškėjas savavališkai rekonstravo butą ir bendrojo naudojimosi patalpas (duomenys neskelbtini) Palanga (b.l.54).

Nuo 2010 m. spalio 1 d. pasikeitus Statybos įstatymo redakcijai, o būtent 2010 m. liepos 2 d. priėmus Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir priedu, įstatymą Nr. XI-992, buvo pakeistas projektavimo sąlygų sąvado išdavimo teisinis reglamentavimas. Pagal naujos redakcijos Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, statinio projektas rengiamas vadovaujantis <...> savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 redakcija) patvirtino Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas, kurio 7 punkte nustatyta, kad statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvadų patvirtinimo arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena. Pareiškėjas 2011 m. liepos 12 d. kreipėsi į Architektūros ir urbanistikos skyrių su prašymu nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus, o tai reiškia, kad pradėta nauja pareiškėjui priklausančio buto perplanavimo, balkono bei buvusios priešgaisrinės laiptinės dalies rekonstrukcijos projektavimo procedūra. Ir tik gavus specialiuosius architektūrinius reikalavimus galimas statinio projekto rengimas (jau parengto statinio projekto koregavimas). 2011 m. rugpjūčio 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius ginčijamu raštu/sprendimu nebuvo atsisakyta nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus, tačiau paprašyta pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus - projektinius pasiūlymus, kuriems pritarė dauguma gyventojų, suderintus su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Palangos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyriui ir kt. ir tik gavus šiuos dokumentus prašymas bus sprendžiamas toliau. Taigi, analizuojant ginčijamo rašto/sprendimo pagrįstumą svarbu nustatyti ar atsakovas pagrįstai ginčijamu administraciniu aktu reikalavo pateikti papildomus dokumentus.

Iš pareiškėjo 2011 m. liepos 12 d. prašymo dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų nustatymo matyti, kad jis siekia buto kapitalinio remonto, atitverti buvusios priešgaisrinės laiptinės dalį, rekonstruoti buto balkoną, įrengti po butu rūsį. Į šį rekonstrukcijos objektų sąrašą patenka ir objektai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo gyventojams (bendraturčiams). Teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 12 straipsnyje yra numatytos statytojo teisės ir pareigos, pagal kurio 1 dalį statytojas (užsakovas) privalo: pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus; <...> turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą <...>. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose, o 4 dalyje - statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Byloje yra pateikti namo, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje gyventojų parašai, tačiau kaip nurodė ir pats pareiškėjas jie sudaryti dar 2002 metais, tai yra prieš 10 metų. Be to, kaip matyti namo bendraturčiams nebuvo pateikti jokie konkretūs projektiniai pasiūlymai, iš kurių būtų galima suprasti kokie konkrečiai statybos darbai bus atliekami, taip pat neaišku ar žodžiu, kaip teigia pareiškėjas, nurodyti būsimos statybos (rekonstrukcijos) planai atitinka pareiškėjo siekiamo įgyvendinti statinio projekto sprendiniams, ar tokie planai nepažeis kitų bendratučių teisių.

Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius 2011 m. rugpjūčio 30 d. rašte/sprendime Nr.(18.8)- ASK1-566 pagrįstai nurodė pareiškėjui pateikti projektinius pasiūlymus, kuriems pritarė dauguma gyventojų, suderintus su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Palangos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyriui; rūsio įrengimui po butu paprašė paruošti projektinius pasiūlymus ir suderinus juos su pastato (namo) bendrasavininkiais įstatymų nustatyta tvarka pateikti Architektūros ir urbanistikos skyriui.

Pareiškėjas patikslintame skunde ir teisminio nagrinėjimo metu prašo įpareigoti atsakovą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodydamas, kad yra pateikęs visus reikiamus dokumentus, tokiam leidimui gauti. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka, sąlygos, tikslai detalizuojami Statybos įstatymo 23 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktą ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (2 dalis). Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiami dokumentai: 1) prašymas; 2) rekonstravimo projektas ir kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) statinio kadastro duomenų byla; 5) statinio bendraturčių sutikimas; 6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 7) jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 8) dokumentas, patvirtinantis šio Įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. Dar detaliau statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai, kurio 6 punkte nurodyta, kad norint gauti leidimą rekonstruoti statinį be Statybos įstatymo 8 straipsnyje nurodytų dokumentų reikia pateikti ir šio Reglamento 10 priede nurodytus rašytinius pritarimus (raštus) projekto sprendiniams. Statybos įstatymo numato, kad statinio projektui raštu pritaria 23 straipsnio 17 dalyje nurodytų institucijų įgalioti valstybės tarnautojai - savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas – visais atvejais; saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos saugomoje teritorijoje, kurioje yra įsteigta saugomos teritorijos direkcija, atveju; regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas – statybos saugomoje teritorijoje, kurioje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos, atveju; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas nėra įvykdęs visų minėtų sąlygų, nėra parengęs aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus atitinkančio projekto, kad būtų sąlygos svarstyti kalsimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Be to yra konstatuotas savavališkos statybos rekonstruojant butą (duomenys neskelbtini) Palanga faktas. Tai, kad byloje pateiktas techninis projektas nebuvo suderintas su visais atvejais privalomu savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotu valstybės tarnautoju bei gautas jo raštinis pritarimas patvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. (18.8)ASK1-993 bei 2009 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. (1.18)ASK1-1242, kuriais buvo atsisakyta derinti pateiktą projektą, nurodant, kad jis neatitiko Statybos techninių reglamentų reikalavimų. Nepagrįstu pripažįstamas ir pareiškėjo argumentas, kad tokia rekonstrukcija jau yra atlikta adresu (duomenys neskelbtini), Palanga ir tai patvirtina, jog jo parengtas kartotinis projektas yra tinkamas ir pagal jį turi būti išduotas statybą leidžiantis dokumentą. Pagal aukščiau cituotą teisinį reglamentavimą specialieji architektūros reikalavimai nustatomi, statinio projektas rengiamas bei statybą leidžiantis dokumentas išduodamas konkrečiam statiniui ir vadovautis kitais realizuotais kartotiniais projektais, nėra teisinių prielaidų.

Kaip jau konstatuota, pasibaigus pareiškėjui 2006 m. gegužės 9 d. išduotų projektavimo sąlygų sąvado galiojimui, pareiškėjas siekdamas įgyvendinti savo statytojo teisę privalėjo kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą valstybės tarnautoją dėl naujų specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo (pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusią Statybos įstatymo reakciją projektavimo sąlygų sąvado išdavimo), kas ir buvo atsakovo nurodyta padaryti. Šią teisę pareiškėjas realizavo kreipdamasis 2011 m. liepos 12 d. prašymu į atsakovą. Teismas jau šiame sprendime konstatavo, kad ginčijamu atsakovo raštu/sprendimu nebuvo atsisakyta tokius reikalavimus nustatyti, tai yra nebuvo užkirsta pareiškėjui galimybę siekti savo kaip statytojo teisės įgyvendinimo, tačiau pagrįstai pareikalauta papildomų dokumentų. Tolimesnė siekiamos statybos procedūra detaliai nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose statinio projektavimo bei statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, su kuriais pareiškėjas kaip statytojas turi būti susipažinęs bei privalo nuosekliai laikytis visų procedūrų bei jų etapų eiliškumo. Kaip jau nurodyta šiame sprendime pareiškėjas nepateikė privalomų dokumentų siekdamas realizuoti teisę į buto rekonstrukciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra nepagrįstas ir skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis šia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą.

Dėl pareiškėjo permokėtos žyminio mokesčio dalies sugrąžinimo jau yra pasisakyta 2011 m. spalio 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartyje (b.l.26-27), kuria konstatuota, kad pareiškėjui grąžintina per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis -195 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo J.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė