Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-09 · Byla Nr. TS-5-893/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-09
Bylos Nr.
TS-5-893/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Nuteistasis
E. M.
Kategorijos

Teikimas Nr. TS-5-893/2019 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. M. (E. M.), gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-254 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant E. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. M. bausmės vykdymo pradžia 2018 m. gegužės 20 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. gegužės 20 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-254 nutarė netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 59-254 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Savo skunde E. M. teigia, jog jis nesutinka su Komisijos įsitikinimu, kad jis nesilaikys įstatymų reikalavimų, būdamas laisvėje. Nuteistasis nurodo, jog toks Komisijos įsitikinamas yra nepagrįstas, juo labiau, jog skundžiamame Komisijos nutarime buvo atkreiptas dėmesys ir į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodant kad jis dalyvavo adaptacijos, integracijos į visuomenę programose, palaiko socialinius ryšius.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, kai jie faktiškai yra atlikę vieną trečiąją paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas konstatuoja, jog E. M. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog E. M. bausmę atlieka paprastoje grupėje, per atliktą bausmės laikotarpį nebuvo baustas ir skatintas. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis dalyvavo pataisos ir edukacinėse programose, palaiko glaudžius socialinius ryšius, sutinka su intensyvia priežiūra.

Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad E. M. dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius ryšius, laisvės atėmimo metu nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog E. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinio nusikaltimo padarymą. E. M. praeityje teistas kelis kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, paskutinę nusikalstamą veiką įvykdė bausmės atidėjimo metu, kas rodo, jog asmuo, jau žinodamas ir suvokdamas nusikalstamo elgesio pasekmes jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalstamais veiksmais pažeidė įstatymus, dėl ko jo atžvilgiu ir buvo taikyta valstybės prievarta.

Be to, kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančios 2018 m. lapkričio 22 d. Socialinio tyrimo išvados bei skundžiamame Komisijos nutarime išdėstytų aplinkybių, nors nuteistasis neigia piktnaudžiavimo alkoholiu problemas, nurodo alkoholį vartojantis itin retai (kartą per mėnesį), tačiau praeityje buvo užsikodavęs, taip pat ne kartą buvo baustas už vairavimą apsvaigus. Nuteistasis nurodo, jog prieš darymas nusikalstamą veiką, numato pasekmes, tačiau dėmesį sutelkia labiau į teigiamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas, taip pat pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes, pavyzdžiui, supranta, kad vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio gali sukelti eismo įvykį, tačiau teigia, jog apsvaigęs važiuoja tik ten, kur mažas eismo intensyvumas, todėl eismo įvykiai mažai tikėtini. Nuteistasis linkęs pateisinti padarytą nusikaltimą, asmeninę atsakomybę yra linkęs minimizuoti.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis E. M. drausminėmis nuobaudomis nebaustas, ir, kas aktualiausia sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, - neskatintas, savarankiškai neatlygina nusikalstama veika padarytos turtinės žalos.

Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog E. M. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir nesugebėjimą keistis pozityvia linkme bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o jo teiginiai, kad jis vertina visuomenės normas ir vertybes yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jo veiksmai tokių teiginių nepatvirtina. Taigi esant tokiai situacijai, vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl E. M. galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį.

E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 49 balai – vidutinė. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami tiek tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti neabejotinai akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau, teismo vertinimu, abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant šį kriminogeninį veiksnį kelia pirmiau nurodytos aplinkybės, nesudarančios pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad E. M. būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas, ypač įvertinus tai, kad anksčiau iš esmės analogiškoje situacijoje taikius nuteistajam lygtinį paleidimą jis nesilaikė intensyviai priežiūrai keliamų reikalavimų.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog E. M. savo elgesį keičia teigiama linkme. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad E. M. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo E. M. (E. M.), gimusio (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 59-254 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas