Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. birželio 29 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), motinos M. G. gyvenamajame name, konflikto su motina M. G. metu, tyčia metaliniu vamzdžiu grasindamas savo motinai M. G. jai suduoti ir išdauždamas plastikinio lango stiklo paketą, sakydamas M. G., kad ją užmuš, susidoros, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – grasino nužudyti žmogų, nukentėjusiąją savo motiną M. G..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su mama M. G. kartu negyvena, jis dirba ir gyvena užsienyje. 2017-06-27 grįžo į Lietuvą ir nuo to laiko buvo mamos M. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose vartojo alkoholį. Jis tiksliai pasakyti, ką padarė 2017-06-29 negali, nes gėrė kiekvieną dieną. Jis sutinka su viskuo, ką pasakė mama M. G., nes neturi pagrindo ja netikėti. Jei jo mama sako, kad jis jai grasino ir išdaužė langą, vadinasi taip ir buvo, jis tuo tiki. Jis sutinka už bausmę sumokėti baudą, nes vėl važiuos į užsienį uždarbiauti. Labai gailisi, kad grasino savo mamai M. G.. Sudaužytą stiklo paketą sutaisys (b. l. 41-42).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, papildomos įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-29 pavakaryje, apie 17 val. jos sūnus M. G., būdamas neblaivus, po kaimą vedžiojo šunį. Ji jam liepė šunį pririšti, nes bijojo, kad girtas gali šuns neišlaikyti. Apie 23 val. sūnus, kuris gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs, rėkė, koliojosi necenzūriniais žodžiais. Po to, pasiėmęs metalinį vamzdį, ėmė jai grasinti, kad užmuš, susidoros. Sūnus M. G., grasindamas metaliniu vamzdžiu išdaužė plastikinį namo stiklą, tačiau ji dėl išdaužto lango sūnui pretenzijų neturi. Jis visą vakarą buvo agresyvus, bandė įspirti. Sūnus M. G. gėrė nuo 2017-06-27, o prieš tai jis dirbo užsienyje. Dabar darbo užsienyje nebėra, tai gyvena kartu su ja. Ji labai išsigando, kai sūnus jai grasino. Savo sūnaus ji bijo ir prašo sūnų nubausti įstatymo numatyta tvarka. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (b.l. 1-2, 20-21).

Iš neblaivumo nustatymo duomenų matyti, kad 2017-06-30 d., 02 val. 05 min., M. G. nustatytas 1,42 promilių alkoholinis girtumas (b. l. 29).

Iš 2017-06-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja M. G. policijai pranešė, kad 2017-06-29, apie 23 val., jos sūnus M. G., grasindamas susidoroti ir užmušti, išdaužė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketą. Nuvykus į gauto pranešimo vietą, buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Biržų r(duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, kad apžiūrimo namo svetainėje yra įvairūs daiktai, baldai, prie lango, ant grindų matomos stiklo šukės. Apžiūros metu fotografuota (b.l. 1-2).

Iš 2017-07-03 papildomos įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), apžiūrimas metalinis vamzdis, kuriuo buvo grasinama bei išdaužtas plastikinis lango paketas. Nurodoma, kad apžiūrimas vamzdis yra 58 cm ilgio, 3 cm skersmens, rudos spalvos, parūdijęs (b.l. 6-7).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 145 str. 1 d. padarymo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku jos sūnus grasino ją nužudyti, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Tik tikslintina nusikaltimo padarymo data. Nors pareiškime nurodyta, kad nusikaltimas padarytas 2017-06-30 d., tačiau tiek iš pareikšto įtarimo, tiek iš visos bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimas buvo padarytas 2017-06-29 d.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, neteistas, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas pagal LR ATPK 187 str. 2 d., 178 str. 2 d., yra dirbantis. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti paskirta bauda (BK 47 str.). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam M. G. skiriant šios rūšies bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina vienu trečdaliu.

Sulaikyme išbūtos 2 paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. 9 d.).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo motiną, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir nubausti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirtą bausmę jam sumažinti vienu trečdaliu – iki 8 MGL (301,28 Eur). Į paskirtą bausmę įskaityti 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą. Likusią 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą nuteistasis įpareigojamas sumokėti savanoriškai per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., pagrindu paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą M. G. privalo įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.