Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2021-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-354/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-06
Bylos Nr.
1-46-354/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44008-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Kaltinamasis
K. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-46-354/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44008-2020-3
1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2;(S)1.1.9.8; 1.1.8.12; 1.2.22.1.2; 1.2.23.1.2;2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,gynėjai advokatei D. Č., nuotoliniu konferenciniu būdu per Zoom programą,kaltinamajam K. J., nuotoliniu konferenciniu būdu per Zoom programą,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. J. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. sausio 22 d. 9.45 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti laikė nedidelį kiekį – 1,529 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol šias narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Be to, kaltinamasis K. J. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. sausio 22 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo, ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė vieną šaudmenį, sprogstamąsias medžiagas ir keturias savadarbio šaunamojo ginklo pagrindines dalis, kurios priskiriamos prie šaunamųjų ginklų, t. y.: vieną šovinį, kuris yra šaudmuo, o būtent, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamą šaudyti, sportinį-medžioklinį šovinį, skirtą įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams; 6,6 g pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką, skirtą graižtviniams ir lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtiems šaudmenims užtaisyti; vamzdį su trauke – savadarbio šaunamojo ginklo pagrindinę dalį, pagamintą naudojant pneumatinio, 4,5 mm kalibro, nešaunamojo ginklo vamzdį „A31160“, pritaikytą šaudyti savadarbiais neunitariniais šoviniais (statybiniais-montažiniais ir sviediniu); revolverio būgnelį – savadarbio šaunamojo ginklo pagrindinę dalį, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro sportiniais medžiokliniais šoviniais, o taip pat savadarbiais neunitariniais šoviniais (statybiniais-montažiniais ir sviediniu); du vamzdžius – savadarbiu būdu pagamintus šaunamojo ginklo vamzdžių pusgaminius, kurie yra pagrindinės šaunamojo ginklo dalys, iki tol, kol 2020 m. sausio 22 d. nuo 9.45 val. iki 12 val. kratos, atliktos ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), metu šį vieną šaudmenį, sprogstamąją medžiagą ir keturias savadarbio šaunamojo ginklo pagrindines dalis rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Įrodymai, jų vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su drauge L. V., cigarečių pakelyje rastą narkotinę medžiagą – kanapes – jis įsigijo labai seniai, jau buvo pamiršęs apie jas. Jei būtų prisiminęs, būtų išmetęs. Anksčiau jis vartojo narkotines medžiagas. Iš kur jas gavo, nepamena. L. V. nežinojo apie tas narkotines medžiagas. Jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti trys šaudmenys, sprogstamoji medžiaga ir keturios savadarbio šaunamojo ginklo pagrindinės dalys buvo jo a. a. tėvo R. J., liko jam kaip prisiminimas. Jo kaltė ta, kad žinojo ir laikė tuos daiktus, neišmetė. Supranta, kad negali laikyti tokių daiktų, jie buvo seni, galvojo, kad nepavojingi. Leidimo šaunamiesiems ginklams laikyti neturi. Šaudmenys buvo dėžėje ant stalo, nepaslėpti. Tų ginklų nenaudojo ir nesiruošė juos kur nors panaudoti. Labai gailisi dėl savo padarytos veikos.

Kaltinamajam K. J. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam ir gynėjai bei prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo K. J. prisipažinimo, jo kaltė neteisėtai, neturint tikslo platinti, laikius nedidelį kiekį – 1,529 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir neteisėtai laikius šaudmenį, sprogstamąsias medžiagas ir keturias savadarbio šaunamojo ginklo pagrindines dalis, kurios priskiriamos prie šaunamųjų ginklų, įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Kratos protokole užfiksuota, kad K. J. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu virtuvėje ant šaldytuvo rastas ir paimtas cigarečių pakelis (duomenys neskelbtini), kuriame polietileno maišelyje įpakuota augalinės kilmės medžiaga (1 t., b. l. 100–103).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio maišelio, supakuoto į cigarečių (duomenys neskelbtini) pakelį, 2020 m. sausio 22 d. kratos metu paimta pas K. J., adresu: (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,529 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 5,4% (1 t., b. l. 109–113).

Kratos protokole užfiksuota, kad K. J. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kratos metu ūkiniame pastate (neužrakintoje pastato dalyje) ant stalo rasti ir paimti 5 šoviniai su stovu (paketas Nr. HB 2578387), ūkinio pastato garažo antrame aukšte rasta ir paimta 67 vnt. šovinių tūtų (paketas Nr. HB 2578391), 20 vnt. įvairių šovinių (paketas Nr. HB2578389), 25 vnt. įvairių šovinių dalys (paketas Nr. 0009435), du užspaudžiami maišeliai su biria tamsiai pilkos spalvos medžiaga (paketo Nr. 0006504), 11 vnt. įvairių šovinių dalių, ginklo dalis (paketas Nr. HB2578388), ūkinio pastato palėpėje, medinėje dėžėje rasta ir paimta 32 vnt. įvairių ginklo ir šovinių dalių (paketas Nr. 0033153), 85 vnt. šovinių dalių (paketas Nr. HB2578393), 188 vnt. šratų (paketas Nr. HB2578392), 11 vnt. šovinių ir jų dalių (vokas Nr. 1). Ūkiniame pastate ( užrakintoje dalyje) rastas ir paimtas stiklinis indas su kanapės atvaizdu (paketas Nr. 249860), savadarbis daiktas, panašus į ginklą (paketas Nr. 249861) (1 t., b. l. 118–125).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktuose 2 (dviejuose) polietileniniuose maišeliuose (paketo Nr. 0006504) esančios birios medžiagos yra pramoninės gamybos (gamybos metai bei kilmės šalis nenustatyta) nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – bedūmiai parakai. Parakų masės – 2,6 g ir 4,0 g. Tirti pateikti parakai yra skirti graižtviniams ir lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtiems šaudmenims užtaisyti. Tirti pateiktus parakus taip pat galima panaudoti kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą. Tirti pateikti parakai tinkami naudoti (1 t., b. l. 136–139 ).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamas šaudyti, sportinis-medžioklinis šovinys, kuris skirtas įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams. Tirti pateiktas vienas imitacinis šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti, 7,62X51 mm (.380) kalibro šovinys, kuris skirtas įvairiems graižtviniams šautuvams. Tirti pateiktas vienas imitacinis šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamas šaudyti, 7,62X39 mm kalibro šovinys, kuris skirtas įvairiems graižtviniams šautuvams. Tirti pateiktas vamzdis su trauke yra savadarbio šaunamojo ginklo pagrindinė dalis, kuri pagaminta panaudojant pneumatinio, 4,5 mm kalibro nešaunamojo ginklo vamzdį ,,A31160“ ir pritaikytas šaudyti savadarbiais neunitariniais šoviniais (statybiniais-montažiniais ir sviediniu). Tirti pateiktas revolverio būgnelis yra savadarbio šaunamojo ginklo pagrindinė dalis ir pritaikyta šaudyti 5,6 mm kalibro, sportiniais-medžiokliniais šoviniais, o taip pat savadarbiais neunitariniais šoviniais (statybiniais-montažiniais ir sviediniu). Tirti pateikti 2 vamzdžiai yra savadarbiu būdu pagaminti šaunamojo ginklo vamzdžių pusgaminiai (nesuformuotas šovinio lizdas). Vamzdžio pusgaminiai yra priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. Šaunamojo ginklo pagrindinės dalys yra priskiriamos prie šaunamųjų ginklų. Savadarbiai šaunamieji ginklai yra priskiriami draudžiamai kategorijai (1 t., b. l. 144–176).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant stiklinio indo (rūkymo įrenginio) (paketas Nr. 249860), 2020 m. sausio 22 d. rasto ir paimto kratos metu pas K. J., (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (1 t., b. l. 185–189).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis pastatas yra gyvenamosios sodybos vidiniame kieme, kairėje sklypo pusėje, žiūrint nuo gyvenamojo namo. Pastato priekinėje pusėje yra dvejos durys, iš šonų du langai. Kairėje pusėje esančios durys užrakintos pakabinama spyna, dešinėje esančios durys neužrakintos ir aplūžusios. Kitoje pastato pusėje yra garažo durys, kurios nerakintos. Toje pačioje pusėje yra vienas langas, kurio stiklai išdužę. Pastato priekinėje pusėje esantys langai išdaužti, likusios tik stiklo dalys (1 t., b. l. 126–130).

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) leista panaudoti informaciją iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje fiksuoti duomenys, susiję su privačiu asmens gyvenimu (1 t., b. l. 57–59).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei jo priede (duomenys perkelti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), fiksuoti 2020 m. sausio 22 d. K. J. pokalbiai (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su sugyventine L. V. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių metu jie aptarinėja policijos pareigūnų atliktos kratos metu jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), cigarečių pakelyje rastą ir paimtą narkotinę medžiagą. K. J. fiksuoto pokalbio metu nurodo, kad ši medžiaga yra jo. Taip pat šio pokalbio metu jie kalba apie kratos metu sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastus šovinius, dėžę su šoviniais ir ginklo dalimis. K. J. pokalbio metu sako, kad visur bus jo pirštų atspaudų (1 t., b. l. 73–88).

Įtariamąja apklausta L. V. (ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad gyvena su draugu K. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 22 d. atliktos kratos metu bute esančioje virtuvėje ant šaldytuvo policijos pareigūnai rado cigarečių (duomenys neskelbtini) pakelį, kuriame buvo laikoma augalinė medžiaga. Ji pati asmeniškai cigarečių nerūko, jas rūko jos sugyventinis K. J., tad tas (duomenys neskelbtini) cigarečių pakelis priklauso jam. Kad šiame cigarečių pakelyje buvo augalinės kilmės medžiaga, pamatė tik tada, kai kratos metu policijos pareigūnai šį pakelį paėmė ir pasakė, kad jame gali būti narkotinė medžiaga – kanapės. Ji pati kanapių nevartoja. Taip pat nėra mačiusi, kad jas vartotų K. J.. Nežino ir negali nurodyti, kokiu būdu K. J. tas kanapes įsigijo, ji net nežinojo, kad jų tame cigarečių pakelyje yra. Kai buvo atliekama krata, K. J. buvo išvykęs ir dirbo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1–4 ).

Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje duomenų, kad K. J. būtų išduotas leidimas disponuoti ginklu ar jo vardu būtų registruotas šaunamasis ginklas, nerasta (2 t., b. l. 69, 72).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų ir kurie atskleidžia nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, ir leidžia spręsti kaltinamojo K. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. J. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis bei šaudmeniu, sprogstamosiomis medžiagomis ir keturiomis savadarbio šaunamojo ginklo pagrindinėmis dalimis, kurios priskiriamos prie šaunamųjų ginklų.

BK 259 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo.

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta yra šių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas norint jas panaudoti sveikatos priežiūros, veterinarijos, teisėsaugos, mokslo bei mokymo tikslams, nepažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Teisėtai apyvartai būtina licencija (leidimas) – dokumentas, išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir suteikiantis teisę narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti, laikyti, gabenti valstybės viduje, gaminti, perdirbti, importuoti bei eksportuoti, taip pat didmeninei ar mažmeninei prekybai. Minėto straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms taikomas šiuo įstatymu nustatytas kontrolės režimas, sąrašus.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, kanapės (antžeminės dalys), išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes, įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti net medicinos tikslams, sąrašą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose įtvirtinta, kad iki 5 g kanapių (antžeminių dalių) laikoma nedideliu kiekiu.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. J. neteisėtai disponavo 1,529 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Remiantis minėtu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, 1,529 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikoma nedideliu kiekiu. Šias narkotines medžiagas kaltinamasis K. J. neteisėtai laikė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamojo K. J. neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, teisingai kvalifikuojamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 punkte nurodyta, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitokio dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Minėto įstatymo 66 punkte pateikta šaunamojo ginklo dalies sąvoka – šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. J. laikė vamzdį su trauke – savadarbio šaunamojo ginklo pagrindinę dalį, revolverio būgnelį – savadarbio šaunamojo ginklo pagrindinę dalį, du vamzdžius – savadarbiu būdu pagamintus šaunamojo ginklo vamzdžių pusgaminius, kurie yra pagrindinės šaunamojo ginklo dalys (Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, kaltinamasis K. J. laikė keturias pagrindines šaunamųjų ginklų dalis, kurios laikomos šaunamaisiais ginklais ir yra BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas.

Kaltinamasis K. J. pagrįstai kaltinamas ir 6,6 g pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – bedūmio parako, bei vieno šaudmens (pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamo šaudyti, sportinio-medžioklinio šovinio, skirto įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams) laikymu. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 64 punkte išaiškinta, kad šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų, o pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 67 punktą, šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio.

Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 34 punkte nurodyta, kad imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio; kamščio gali nebūti) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2012, 2K-234-895/2019) išaiškinta, kad imitaciniai šaudmenys neturi kaunamosios galios, nes jie neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys, todėl konstatuota, kad šie šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui ir negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku. Todėl teismas iš kaltinimo K. J. pašalina dviejų imitacinių šovinių laikymą.

Toks kaltinimo apimties sumažinimas neturi esminės įtakos sprendžiant kaltinamojo K. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį klausimą, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. J. laikė ir keturias pagrindines šaunamųjų ginklų dalis, kurios, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 punktu, laikomos šaunamaisiais ginklais, o už tai (ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų laikymą) numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. J. kaltinime nurodytu šaudmeniu, sprogstamąja medžiaga ir šaunamųjų ginklų pagrindinėmis dalimis (šaunamaisiais ginklais) disponavo neteisėtai, kadangi, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsniu, leidimas disponuoti kaltinime nurodytais šaunamaisiais ginklais (šaunamųjų ginklų dalimis) bei šaudmeniu jam nebuvo išduotas, o savadarbiai šaunamieji ginklai, kuriais disponavo kaltinamasis, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinėje apyvartoje apskritai yra draudžiami. Pagal suformuotą teismų praktiką laikoma, kad bet koks parakas (taip pat ir pramoninės gamybos bedūmis parakas) yra nagrinėjamo nusikaltimo dalykas.

Byloje nustatyti kaltinamojo K. J. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir padarytų nusikalstamų veikų subjektyviąją pusę, kuri pasireiškė kaltinamojo tiesiogine tyčia. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis K. J., būdamas normalaus protinio išsivystymo, suaugęs žmogus, suvokė pavojingą daromų savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. suprato, jog neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, šaudmeniu, sprogstamosiomis medžiagomis ir šaunamaisiais ginklais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam K. J. inkriminuotose veikose.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis K. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam K. J. teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę.

Vertindamas kaltinamojo K. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis) ir vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 253 straipsnio 2 dalis).

Vertindamas kaltinamojo K. J. asmenybę, teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to.

Kaltinamasis K. J. neturi teistumo (2 t., b. l. 48–68), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neįrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų registrą įskaitą, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 69–82). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. J. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kurios greta kitų bausmės tikslų išskiria bausmės teisingumo tikslą, o bausmės teisingumas yra vienas pagrindinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu. Remiantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tačiau, kaip nurodyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sąlygų taikyti kaltinamajam K. J. BK 62 straipsnio nuostatas, todėl jam skiriama bausmė gali būti švelninama tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nors kaltinamojo K. J. padarytas nusikaltimas (BK 253 straipsnio 2 dalis) yra susijęs su neteisėtu disponavimu šaudmeniu, sprogstamosiomis medžiagomis ir keturiomis pagrindinėmis šaunamųjų ginklų dalimis, kurios laikomos šaunamaisiais ginklais ir kurių (ne mažiau kaip trijų) laikymas formaliai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, tačiau jo pavojingumas visuomenei yra mažesnis nei rūšinio tokio pobūdžio nusikaltimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis K. J. neteisėtai laikė ne šaunamuosius ginklus, o tik šaunamųjų ginklų dalis, kurių savybės nepasižymi itin dideliu pavojingumu, tačiau jos laikomos šaunamaisiais ginklais, ir ne paties įgytas, o ūkiniame pastate paliktas jo mirusio tėvo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis ginklų dalis būtų panaudojęs ar ketinęs jas panaudoti, t. y. nėra duomenų, kad šia nusikalstama veika būtų sukeltos neigiamos pasekmės ar jos grėstų kitiems asmenims. Teismo įsitikinimu, aptariamos kaltinamojo K. J. padarytos veikos teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, už kurio padarymą, kaip jau minėta, baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju kaltinamojo K. J. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį už padarytą veiką bausti laisvės atėmimo bausme.

Visų šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepašalina kaltinamojo K. J. padarytos veikos (BK 253 straipsnio 2 dalis) pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ir paties kaltinamojo asmenybės pavojingumą, ir tai yra pagrindas švelninti kaltinamojo atsakomybę. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamojo K. J. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kitą bausmės rūšį nei numatyta šio įstatymo sankcijoje, t. y. laisvės apribojimą (BK 48 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020-07-01), kaip ir prašo prokuroras. Priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajam suteikia galimybę įrodyti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskyrus jam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą minimaliam terminui (BK 48 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020-07-01).

Bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam K. J., teismas subendrina apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis K. J. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažinama vienu trečdaliu.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas (plomba Nr. 043629), kuriame yra cigarečių pakelis (duomenys neskelbtini) su tuščiu bespalviu plastikiniu maišeliu, likę po atlikto narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo (t. 1, b. l. 109–113), kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likusi narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), rasta ir paimta 2020-01-22 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 100–103), perduota saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, (duomenys neskelbtini) (t. 1, 109-111-113), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2020-01-22 kratos metu pas K. J. (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti šoviniai, jų dalys, ginklų dalys ir kiti objektai, likę po atlikto balistinio tyrimo, sudėti į popierinę dėžę ir užplombuoti plomba „Policija Nr. S4013“, saugomi Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje pagal 2020-09-22 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 179), – konfiskuotini ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CD laikmena Š00319 su K. J. pokalbiais prie 2020-03-03 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (t. 1, b. l. 73-74) paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimą 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir K. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 5 punktu (BK 48 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020-07-01), įpareigoti K. J. bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. J. palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voką (plomba Nr. 043629), kuriame yra cigarečių pakelis (duomenys neskelbtini) su tuščiu bespalviu plastikiniu maišeliu, likusius po atlikto narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), perduotą saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, (duomenys neskelbtini), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – šovinius, jų dalis, ginklų dalis ir kitus objektus, likusius po atlikto balistinio tyrimo, sudėtus į popierinę dėžę ir užplombuotus plomba „Policija Nr. S4013“, saugomus Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje pagal 2020-09-22 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CD laikmeną Š00319 palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė