Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinio reikalavimus atsakovams E. K. V., D. K., dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ieškinyje atsakovams E. K. V. ir D. K. pareiškė tokius reikalavimus:

1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. 1 P-288-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) , paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą atsakovo E. K. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 701/2334 dalį 0,2334 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. 1 P-288-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje;

2) nustatyti, kad atsakovui E. K. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. 1 P-288-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 701/2334 dalį 0,2334 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis - 5 590 Eur;

3) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 1 d. įsakyme Nr. 1 P-275-(1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą atsakovės D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 1167/2334 dalį 0,2334 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 1 d. įsakyme Nr. 1 P-275-(1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje;

4) nustatyti, kad atsakovei D. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 1 d. įsakyme Nr. 1 P-275-(l.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1167/2334 dalį 0,2334 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis - 9 310 Eur.

Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi leido ieškovei įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. 1 P-288-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytą atsakovo E. K. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 701/2334 dalį ir atsakovės D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 1167/2334 dalį 0,2334 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) , Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 1 d. įsakyme Nr. 1 P-275-(1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovams E. K. V. ir D. K. tenkintini.

Pagal CPK 261 straipsnio 1 dalį daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau (CPK 261 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas teisingo atlyginimo nustatymo atsakovams E. K. V. ir D. K. už jų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų klausimas. Vadovaujantis CPK 261 straipsnio nuostatomis, ieškovės reikalavimai pareikšti atsakovams E. K. V. ir D. K. išnagrinėtini priimant dalinį sprendimą minėtų atsakovų atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) direktorius 2015 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-258-( 1.3) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo, be kita ko, buvo pradėta 0,5997 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio 1799/5997 dalis nuosavybės teise priklausė atsakovui E. K. V. ir ½ dalis nuosavybės teise priklausė atsakovei D. K., paėmimo valstybės poreikiams procedūra. Pasibaigus 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 1P-258-( 1.3) apskundimo terminui, VĮ Valstybinės žemės fondas 2018 m. atliko geodezinius (kadastrinius) matavimus ir atsakovams priklausantį 0,5997 ha ploto žemės sklypą padalijo į du savarankiškus žemės sklypus, t. y.: vieną į Kauno LEZ teritoriją nepatenkantį 0,3663 ha ploto žemės sklypą ir vieną į Kauno LEZ teritoriją patenkantį 0,2334 ha ploto žemės sklypą. NŽT 2019 m. birželio 27 d. įsakymu patvirtinus projektą, šie padalinti žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugos tiekėjos VĮ Valstybės žemės fondo subtiekėja UAB „Jungtinis verslas“ parengė 0,5997 ha ploto žemės sklypo paimamos visuomenės poreikiams dalies, sudarančios 0,2334 ha, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM18/0207/16N (0,2334 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 2018 m. vasario 7 d.; turto vertintoja A. M. – O.). Pagal 0,2334 ha ploto žemės sklypo vertinimo ataskaitą atsakovui E. K. V. už jam priklausančią sklypo 0,0701 ha dalį nustatytas mokėtinas 5 590 Eur dydžio atlyginimas, kur žemės sklypo rinkos vertė - 5 590 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis - 0 Eur, o atsakovei D. K. už jai priklausančią sklypo 0,1167 ha dalį nustatytas mokėtinas 9 310 Eur dydžio atlyginimas, kuri žemės sklypo rinkos vertė - 9 310 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis - 0 Eur. Atsakovai nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neskundė teismui Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 1 P-288-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo paimta visuomenės poreikiams atsakovo E. K. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma 701/2334 dalis 0,2334 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatyta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį dydis - 5 590 Eur; ir 2019 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1 P-275-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo paimta visuomenės poreikiams atsakovės D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma 1167/2334 dalis 0,2334 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatyta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį dydis – 9 310 Eur. Atsakovai atsiliepime į ieškinį sutinka su atlyginimo už jų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypo dalių dydžiais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2018 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM18/0207/16N atsakovui E. K. V. už jam priklausančią sklypo 0,0701 ha dalį nustatytas mokėtinas 5 590 Eur atlyginimas ir atsakovei D. K. už jai priklausančią 0,1167 ha dalį sklypo mokėtinas 9 310 Eur atlyginimas yra pagrįstas ir tinkamas, todėl ieškovės reikalavimai minėtų atsakovų atžvilgiu tenkintini: nustatytina, kad atsakovui E. K. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. 1 P-288-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 701/2334 dalį 0,2334 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 5 590 Eur; nustatytina, kad atsakovei D. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 1 d. įsakyme Nr. 1 P-275-(l.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1167/2334 dalį 0,2334 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 9 310 Eur.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 14 punktų ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra pažymėjęs, kad šiuo konkrečiu atveju labai svarbu paisyti teisingos interesų pusiausvyros principo, kuris atskleidžia jautresnio požiūrio poreikį į turto vertės, teisingo atlyginimo nustatymo klausimus. Tokiose bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste žmogaus teisių (nuosavybės) apsaugos požiūriu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo suderinamumo su Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimais bylose EŽTT vertina ir paties asmens elgesį, jo prisidėjimą prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai). EŽTT praktika atskleidžia, kad jeigu ir būtų nustatyta, jog asmens elgesys turėjo reikšmės bylinėjimosi išlaidų dydžiui, labai svarbu, kad išlaidų paskirstymo efektas nebūtų uždedantis asmeniui neproporcingą naštą, pavyzdžiui, „absorbuotų“ ar sumažintų iš valstybės priteistą kompensaciją iš esmės (žr. cituotą P.; 2013 m. liepos 18 d. sprendimą K. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Todėl kasacinis teismas tokiose bylose vertina, ar yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovų sąmoningai vilkinamą bylos nagrinėjimą, atsakovai sutiko su mokėtinu atlygiu už paimtus žemės sklypus, todėl pripažintina, kad siekiant nepažeisti teisingos pusiausvyros tarp bendrojo visuomenės intereso ir pagrindinių individo teisių, CPK 96 straipsnio 5 dalis tiesiogiai taikytina šiai konkrečiai bylai ir žyminis mokestis bei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (j. a. k. 188621919) ieškinio reikalavimus atsakovams E. K. V., D. K. patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovui E. K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. 1 P-288-( 1.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 701/2334 dalį 0,2334 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 5 590,00 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt eurų).

Nustatyti, kad atsakovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 1 d. įsakyme Nr. 1 P-275-(l.17 E.) „Dėl dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) , paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1167/2334 dalį 0,2334 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 9 310,00 Eur (devyni tūkstančiai trys šimtai dešimt eurų).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.