- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 1S-91-396/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- B. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios B. L. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios B. L. turtui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje B. L. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Mažeikių rajono savivaldybė yra pareiškusi 64 813,25 Eur dydžio civilinį ieškinį.
2. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas B. L. priklausančiam turtui, t. y. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui su jame esančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, saugotoja paskirta B. L.. Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas B. L. turtui buvo pratęstas iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
4. Kaltinamoji B. L. skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Kaltinamosios vertinimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pirmosios instancijos teismas formaliai bei nenurodęs jokių motyvų ir taikymo pagrindų, konstatavo, kad yra pagrindas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma neproporcingai ilgą laikotarpį. Be to, šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas jos (kaltinamosios) priklausančiam turtui riboja ir jos asmeninį gyvenimą, nes nuo 2016 metų ji yra bedarbė, o jai reikalingos lėšos vaistams, reabilitacijai, teisinėms paslaugoms ir pan.
4.3. Kaltinamoji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pratęsdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, akivaizdžiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 6, 7 dalių nuostatas.
Šalies argumentai
4.4. Skunde B. L. remiasi teismų praktika ir nurodo, kad taikant šią procesinę prievartos priemonę, negali būti apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina jos tikslams pasiekti, t. y. užtikrinti žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, pasak kaltinamosios, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Be to, skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodytas civilinio ieškinio dydis, t. y. jis padidintas 4 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamosios B. L. skundas atmetamas.
5.1. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Be to, BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta ir tai, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas.
5.2. Atkreipiamas kaltinamosios B. L. dėmesys į tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas jos turtui buvo paskirtas bei jo terminas tęsiamas, esant vienam iš įstatyme įtvirtintų pagrindų, t. y. galimam civilinio ieškinio užtikrinimui (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Šį laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindą nurodė ir Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl kaltinamosios skundo argumentas, kad skundžiamoje nutartyje nenurodytas tęsiamos procesinės prievartos priemonės pagrindas, atmetamas kaip nepagrįstas.
5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė Mažeikių rajono savivaldybė yra pareiškusi 64 813,25 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 67–72, 75). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į B. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir civilinio ieškinio dydį, konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios turtui taikomas ir tęsiamas pagrįstai, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį. Akivaizdu, kad netaikant šios procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas žalos pagal civilinį ieškinį išieškojimas.
5.3.1. Kaltinamoji skunde teisingai pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodytas civilinio ieškinio dydis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra tik Šiaulių apygardos teismo padaryta techninė klaida, kuri nesudaro pagrindo naikinti nutartį, kuria pratęstas taikomos procesinės prievartos priemonės terminas.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamosios B. L. skundo argumentu dėl procesinės prievartos priemonės taikymo neproporcingai ilgą laikotarpį. Pažymėtina, kad B. L. turtui taikomi apribojimai galioja tik iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Be to, atkreipiamas kaltinamosios dėmesys į tai, kad BPK 151 straipsnyje nenurodomas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas, kai baudžiamoji byla perduota teismui. Konkretūs laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminai nustatyti tik ikiteisminio tyrimo metu.
5.4.1. Nors kaltinamoji skunde nurodė, kad taikoma procesinė prievartos priemonė riboja jos galimybę įgyti vaistų, pasinaudoti teisine pagalba, dalyvauti reabilitacijos programoje, tačiau tai patvirtinančių duomenų kaltinamoji nepateikė, o aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad dėl taikomų suvaržymų ji (B. L.) patiria tokius suvaržymus, kurie peržengia teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, ir gali taip paveikti jos teises ir pareigas, jog gali kilti pavojus jos veiklos ar išgyvenimo sąlygoms.
5.5. Skunde kaltinamoji B. L. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, neatsižvelgė į tai, jog negali būti apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina jos tikslams pasiekti. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžia klausimų, susijusių tiek su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, tiek su turto verte, nes šios aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrįstumo. Šias aplinkybes turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą iš esmės.
5.6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamosios B. L. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia ir skunde nurodyti argumentai, todėl kaltinamosios turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi buvo pratęstas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaltinamosios B. L. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.