- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- e2-24976-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14074-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Ieškovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- N. V., V. R., UAB "C. R. E."
- Atsakovas
- K. K., UAB „I.“
- Kategorijos
- 2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovui G. V., ieškovo G. V. ir trečiojo asmens N. V. atstovei advokatei G. M., atsakovų K. K. ir UAB „I.“ atstovei advokato padėjėjai J. S., trečiajam asmeniui V. R., trečiojo asmens V. R. atstovei advokatei S. G., nedalyvaujant atsakovei K. K., trečiojo asmens UAB "C. R. E." atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. V. patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovams K. K., UAB „I.“, tretiesiems asmenims N. V., V. R., UAB "C. R. E." dėl sutartų minimalių nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. V. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovės K. K. 15 000 EUR sutartų minimalių nuostolių atlyginimo 2) priteisti iš atsakovės K. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3) priteisti iš atsakovo UAB „I.“ 5 000 EUR sutartų minimalių nuostolių atlyginimo 4) priteisti iš atsakovo UAB „I.“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakovais sudarė 2016-02-10 dvi preliminariąsias sutartis. Su atsakove K. K. ieškovas konkrečiai sudarė 2016-02-10 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016-02-10, pagal kurią pardavėja sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, įsipareigojo parduoti pirkėjui jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o pirkėjas įsipareigojo šį turtą nusipirkti. Šalių susitarimu pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2016-03-11. Pardavėjas įsipareigojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dienai tinkamai paruošti visus parduodamo turto dokumentus. Pasirašant preliminarią sutartį, pirkėjas sumokėjo pardavėjui 15 000 EUR sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo dieną turėjo būti įskaityta į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą. Sutarties 6 p. šalys susitarė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir parkavimo vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra susiję turto objektai ir turi būti parduodami vienu metu. Tuo atveju, jeigu kuri nors iš šalių atsisakytų parduoti (ar pirkti) butą ar parkavimo vietą, šalių susitarimu kitas iš minėtų turto objektų nebus perkamas (ar parduodamas). Sutarties 6.2., 6.3. punktuose šalys susitarė dėl sankcijų, kuriuos atsirastų, jeigu šalys neįvykdytų savo įsipareigojimų. Konkrečiai sutarties 6.3. punktu šalys susitarė, jog jeigu sutartis nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas per 10 dienų nuo sutarties 2.1. p. numatyto termino pabaigos privalo grąžinti pirkėjui avansą ir sumokėti sutarties 5.1. p. nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius. Pardavėja K. K. buvo sudariusi tarpininkavimo paslaugų sutartį su nekilnojamojo turto brokere V. R., todėl šalys bendravo per minimą atstovę. Analogiško turinio preliminarioji sutartis buvo sudaryta ir dėl parkavimo vietos būsimo pardavimo, kurią atsakovė K. K., būdama UAB „I.“ vadove, pasirašė su ieškovu. Pardavėja 2016-03-01 elektroniniu paštu informavo ieškovą, jog jos grįžimas į Lietuvą užsitęsė, kad dėl to ji nespės sutvarkyti dokumentų iki sutartyje nustatyto 2016-03-11 termino. Todėl šalys 2016-03-10 pasirašė preliminarių sutarčių Nr. 2016 02 10 pakeitimus, kuriose šalių susitarimu pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2016-04-15. Atsakovė ir toliau atidėliojo savo grįžimą į Lietuvą. Turto pardavimo brokerė V. R. įtikino ieškovą, jog atsakovė tikrai sugrįš 2016-04-04, parodė jos lėktuvo bilietus. Ieškovas ir jo sutuoktinė turėjo lūkestį nusipirkti parduodamą turtą, nes 2016-04-02 sudarė preliminarią sutartį dėl savo turėto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2016-04-14 13 val. buvo suderintas šalių laikas pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymui pas notarę. Ieškovas ir jo sutuoktinė atvyko pas notarę, bet pardavėja neatvyko. Tą pačią dieną turto brokerė V. R. informavo ieškovą, jog UAB „I.“ turi įsiskolinimą už aikštelę, todėl pilnai neatsiskaičius, notarė negalės tvirtinti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties. Numatytą pirkimo-pardavimo dieną pardavėjos telefonas buvo išjungtas, prisiskambinus vėliau atsakovė prašė sutarties pasirašymą nukelti, nurodė, kad be advokato sutarčių nepasirašys. Dar vėliau atsakovė atsisakė sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandorį, grąžino ieškovui gautą avansą, tačiau atsisakė atlyginti minimalius nuostolius. Motyvavo tuo, kad ji nėra kalta dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo. Dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų, ieškovas patyrė nuostolių. Tam, kad gautų banko kreditą, reikėjo atlikti mokamai perkamo turto vertinimus. Be to ieškovui pardavus turėtą butą, jo šeima nebeturėjo kur gyventi, jie buvo priversti nuomotis kitą butą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į tai, kad atsakovė yra kalta dėl nesudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Teismes gautas atsakovų atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą dėl faktiškai buvusių aplinkybių. Nurodo, kad šalys, sudarydamos preliminariąsias sutartis dėl turto įsigijimo nebuvo sutarusios, jog už perkamą turtą bus mokama etapais, kad atsakovė tikėjosi, jog pirkėjai visą turto pirkimo-pardavimo kainą sumokės pagrindinių sutarčių pasirašymo metu. Aplinkybės, jog didžioji dalis kainos būtų mokama ne turto pirkimo-pardavimo dieną, atsakovei tapo žinoma tik tuomet, kai ji 2016-04-11 lankėsi notaro biure, kai vėliau ji gavo notarės ruoštą sutarties projektą. Tokia atsiskaitymo tvarka atsakovei nebuvo priimtina. 2016-04-14 atsakovė neatvyko į notaro biurą, nes iš susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu V. R., manė, kad sandorio pasirašymas yra atidėtas. Kai netikėtai gavo skambutį, sutiko skubiai atvykti į notarės biurą, kartu informavo ieškovą, jog atvyks su savo atstovu-advokatu, nes atsakovę netenkino parduodamo turto atsiskaitymo terminai. Šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, buvo susitarta susitikti dėl preliminariųjų sutarčių pratęsimo atsakovę atstovaujančioje advokatų kontoroje. Susitikimo metu, ieškovas nurodė atsakovei, kad neturi galimybių atsiskaityti už turtą pirkimo-pardavimo dieną, todėl atsakovė atsisakė pratęsti preliminariąsias sutartis, nes atsiskaitymo pardavimo metu sąlyga buvo atsakovei esminė. Atsakovė gyvena ne Lietuvoje, į Lietuvą ji grįžo tik pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Atsakovės manymu, ieškovo veiksmai siekiant gauti preliminarioje sutartyje numatytas netesybas yra nesąžiningi. Pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos ne dėl atsakovės tariamai nesąžiningų veiksmų, o dėl to, kad šalys nesuderino preliminariosiose sutartyse neaptartų ir atsakovei svarbių pagrindinės sutarties sąlygų. Nesudarius pagrindinės sutarties nustatytu terminu, toliau buvo tęsiamos derybos, buvo tariamasi dėl termino pratęsimo, tačiau galutinio susitarimo šalys nepasiekė. Atsakovės nuomone, sutartis nesudaryta dėl pirkėjo kaltės, dėl to, kad jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti iš karto pirkimo-pardavimo kainą. Atsakovė dėl buvusios skolos už ketinamą parduoti turtą nurodo, kad buvo sutarusi su garažų bendrijos pirmininku, kad sumokės skolą ir gaus pažymą balandžio 14-15 dienomis, kadangi suprato, jog 2016-04-14 susitikimas pas notarą neįvyks, sutartis tą dieną nebus pasirašyta. Atsakovė nesutinka ir su prašomu netesybų dydžiu, kuris yra neproporcingai didelis ir nepagrįstas, nes ieškovo nurodomų faktiškai patirtų nuostolių ir prašomų priteisti netesybų dydžio skirtumas yra ženklus. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovai prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Teisme gautas trečiojo asmens V. R. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriuo trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2014-06-02 buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis, kurios pagrindu atsakovė K. K. bei paslaugos teikėjai – V. R. ir UAB „C. R. E.“ susitarė, jog klientė paveda paslaugos teikėjams, o paslaugos teikėjai įsipareigoja vykdyti objekto pirkėjų paiešką. Minimos sutarties objektas buvo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2016-02-10 buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią K. K. įsipareigojo parduoti šį butą pirkėjui G. V.. 2016-03-10 šalys sudarė preliminarių sutarčių Nr. 2016 02 10 pakeitimus, kuriose šalių susitarimu pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2016-04-15. Tretysis asmuo pažymi, kad atsakovės nurodoma CK 6.314 str. nuostata reglamentuoja kainos sumokėjimą pirkimo-pardavimo, o ne preliminarios sutarties atveju. Kai pirkimo-pardavimo sutartyje (o ne preliminarioje sutartyje) nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. Atsakovės argumentai būtų pagrįsti tik tuo atveju, jeigu preliminariojoje sutartyje minima sąlyga būtų įtvirtinta kaip esminė, tačiau šalių sudarytose preliminariosiose sutartyse tokia sąlyga nebuvo įtvirtinta, nebuvo susitarta, kad ieškovas pirkimo-pardavimo kainą turi sumokėti pagrindinių sutarčių pasirašymo metu. Preliminariųjų sutarčių 1 ir 2 nuostatose nėra įtvirtinti jokie apribojimai pirkėjams, jokie draudžimai atsiskaityti už turto pirkimą banko suteiktu kreditu, ar dėl kainos sumokėjimo etapais, nenumatyta ir sąlyga, kad pirkėjai turi sumokėti visą kainą pagrindinių turto pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo dieną. Jeigu pardavėjai tokia sąlyga buvo esminė, ji turėjo ją aptarti preliminariojoje sutartyje. Pažymėjo, jog 2016-01-23 elektroniniame laiške, trečiasis asmuo informavo atsakovę, kad pirkėjai perka butą už banko suteiktą kreditą, todėl atsakovė turėdama advokatą galėjo su juo pasitarti, galėjo ir turėjo sužinoti apie turto, perkamo už banko paskolą, pirkimo procedūrą ir jeigu tokia procedūra jai netiko, preliminariųjų sutarčių nesudaryti. Atsakovė trečiajam asmeniui niekada neužsiminė apie atsiskaitymo būdo sąlygą, t.y. kad visa pirkimo kaina pirkėjai turi būti sumokėta pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu. Atsakovei buvo aprašytas visas turto pardavimo procesas, ji buvo informuota ir apie atsiskaitymą, t.y. kad galutinio atsiskaitymo atsakovė galės nelaukti, o palikti įgaliotą asmenį, kuris atvyktų pas notarę ir išduotų patvirtinimą, jog pirkėjai visiškai atsiskaitė su pardavėjais. 2016-04-11 šalys vyko pas notarę, notarė supažindino šalis su visa procedūros eiga, gavusi informaciją atsakovė nenurodė, jog jai netinka atsiskaitymo būdas, ji tik paprašė, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties dėl autoparkingo projekte būtų sumažinta autoparkingo kaina nuo 15 000 EUR iki 5000 EUR, o likusi 10 000 EUR suma būtų pridėta prie buto kainos. Pirkėjas banko teiravosi ar galima taip keisti kainas, bankas su tuo nesutiko. Atsakovė, sužinojusi, jog bankas nesutiko su kitaip išdėstytomis kainomis, nurodė trečiajam asmeniui, kad neva ji nežinojo, jog butas bus įkeistas bankui. Tretysis asmuo yra įsitikinęs, kad atsakovė klaidina teismą, apie buvusią pirkimo-pardavimo procedūrą, nes atsakovė 2016 metų vasario mėnesį buvo apie ją informuota ir būdama apdairi ir rūpestinga turėjo išsiaiškinti visus neaiškumus prieš pasirašydama preliminariąsias sutartis ir siūlyti savo sąlygas, jeigu manė, kad jos yra esminės, jai svarbios. Pažymėjo, kad susitikimo laikas pas notarą buvo suderintas. Likus vienai dienai iki sandorio, tretysis asmuo informavo atsakovę, kad ji turi gauti iš bendrijos pažymas. Susirašinėjimas patvirtina, kad likus dienai iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, pardavėja nežinojo kur kreiptis, kad gautų pažymą apie atsiskaitymą už autoparkingą, ji nežinojo ir nesidomėjo, kad už autoparkingą yra skolinga beveik 3000 EUR. Nurodo, kad pardavėja elgėsi neatsakingai ir nesąžiningai, nevykdė preliminariose sutartyje nurodytų pareigų, nesirūpino, kad visi turto dokumentai būtų tinkamai paruošti. Tretysis asmuo, supratęs, kad atsakovė elgiasi neatsakingai, pati ėmėsi iniciatyvos, susiekė su bendrijos pirmininku, iš jo sužinojo, kad atsakovė domėjosi tik autoparkingo pulteliu, kad apie galimai susidariusį įsiskolinimą garažų bendrijai neklausė. Trečiasis asmuo prašė bendrijos pirmininko paskaičiuoti UAB „I.“ įsiskolinimą garažų bendrijai, bendrijos pirmininko laišką apie skolą gavo trečiasis asmuo, o ne atsakovė. Atsakovė tuo tarpu, trečiajam asmeniui teigė, kad autoparkingo atsakingas asmuo yra išvykęs ir kad pažymos iki sandorio tvirtinimo dienos negalės gauti. Šie veiksmai rodė atsakovės nesuinteresuotumą pardavimu ir vengimą laiku sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Būnant pas notarą ieškovas ir tretysis asmeniuo bandė susisiekti su atsakove visais žinomais telefonais, bet ji arba nekėlė telefono, arba jos telefonas buvo išjungtas. Galiausiai susisiekus atsakovė atsakė, kad pas notarą neatvyks, kad sandorį sudarys tik su savo advokatu, o kadangi advokato nėra, ji viena pas notarą neatvažiuos. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovei neatvykus pas notarą situacija tapo įtempta. Atsižvelgus į ankstesnius atsakovės veiksmus: sugrįžimo į Lietuvą datos nukėlimą, dokumentų būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti nesurinkimą, pagrindinės sutarties pasirašymo atidėjimą, autoparkingo kainos keitimą, neatvykimą pas notarą sutartu laiku, preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties termino nepratęsimą, ir trečiąjam asmeniui, ir pirkėjams atsakovė jau nebekėlė pasitikėjimo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, tretysis asmuo įsitikinęs, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl ieškinys turi būti patenkintas visiškai.
Trečiasis asmuo UAB "C. R. E." nepateikė teismui atsiliepimo į patikslintą ieškinį.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai teismui nurodė, kad ieškovas šioje situacijoje jaučiasi blogai, mano, kad yra atsakovės apgautas dėl susitarimo nesilaikymo. Jis patyrė daug nepatogumų, rūpesčių ir nuostolių, prašo teismo teisingumo.
Teismo posėdžio metu ieškovo G. V. bei trečiojo asmens N. V. advokatė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad ginčo, jog ieškovas ir jo sutuoktinė buvo pajėgūs įsigyti ginčo turtą, nėra, kad atsakovės teiginiai jog turto kaina turėjo būti sumokėta iš karto yra nepagrįsti. Ši sąlyga, kaip esminė neįtvirtinta preliminarioje sutartyje, apie ją niekada nebuvo minima nei ieškovui, nei pardavimo brokerei. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė žinojo apie tai kad ieškovas pirks turtą, gavęs banko paskolą, apie tai buvo informuota, apie kitokius savo norus galėjo perspėti pirkėjus. Atsakovė nesistengė vykdyti preliminariųjų sutarčių sąlygų, t.y. neužtikrino, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną būtų tinkamai sutvarkyti parduodamo turto dokumentai, nesidomėjo parduodamo turto skolomis, jų padengimu. Ieškovo advokatė įsitikinusi, kad sandoris neįvyko dėl atsakovės kaltės. Dėl atsakovės elgesio ieškovas ir jo sutuoktinė patyrė ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir daug nepatogumų, rūpesčių ir suvaržymų. Atsakovės elgesys pirkėjų atžvilgiu buvo ne tik, kad nesąžiningas, bet ir įžūlus. Ieškovo advokatės manymu, netesybų sumažinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovų advokato padėjėja palaikė atsiliepimuose į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai teismui nurodė, kad šiuo atveju šalys derybų metu nepasiekė susitarimo dėl esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nesusitarė dėl kainos sumokėjimo laikotarpio, todėl pagrindinė sutartis ir nebuvo sudaryta ir kad dėl to nėra nei vienos iš šalių kaltės, kad nei viena iš šalių negali versti kitos šalies sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, su kuriomis kita šalis nesutinka. Atsakovė nuo 1994 metų nebegyvena Lietuvoje. Jai nežinoma Lietuvoje nusistovėjusi tvarka pirkti butus už skolintus iš banko pinigus, kuriuos ji gautų ne sandorio sudarymo metu, o maždaug po mėnesio. Atsakovė tuirėjo žinių apie kelis Lietuvoje žlugusius bankus. Tai ją gąsdino. Ji neatsisakė parduoti butą su parkingu, jeigu kaina būtų buvusi sumokėta iš karto. Dėl tokio sandorio sudarymo ji atvyko iš Kinijos. Neplanavo pasipelnyti iš neįvykusio sandorio, ieškovui sugrąžino gautą avansą. Nurodė, kad atsakovė, taip pat kaip ir ieškovas patyrė nuostolius, turėjo kelionės iš užsienio vykimo išlaidas. Pažymi, kad netesybos numatytos preliminarioje sutartyje yra aiškiai per didelės, jos viršija ieškovo realiai patirtų nuostolių dydį, pagal byloje esančius įrodymus nustatė, kad ieškovas realiai patyrė 1480 EUR nuostolį. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovų atstovė prašo patikslintą ieškinį atmesti, o tuo atveju, jeigu teismas pripažintų atsakovės kaltę šioje situacijoje, tai netesybų dydį prašo vertinti pagal realiai patirtus nuostolius, nes šiuo atveju prašomas netesybų dydis yra aiškiai per didelis. Be to atsakovės atstovė prašo nevertinti trečiojo asmens V. R. parodymų, kurie prieštarauja atsakovės pozicijai, ir kuri procesiškai yra atsakovės pusėje.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. R. ir jos advokatė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, jog tarpininkavimo sutartį sudarė su atsakove. Jos manymu, atsakovės elgesys buvo nesąžiningas, apie tai ji detaliai nurodė atsiliepime į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. P. teismui nurodė, kad yra atsakovės K. K. gera draugė. Ji žino apie dieną, kurią atsakovė turėjo būti notarų biure ir sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, žino, kad susitikimas buvo atidėtas, nes tą dieną atsakovė su ja susitiko papietauti. Pietaujant atsakovei paskambino jos samdyta turto brokerė, kuri nurodė atsakovei atvykti į notarų biurą, bet vėliau buvo nutarta susitikti advokatų kontoroje. Ji su atsakove atėjo į advokato kontorą, ten buvo pirkėjai, turto brokerė, advokatas. Buvo sprendžiamas klausimas dėl kainos už parduodamą butą sumokėjimo iš karto. Kai pirkėjai nurodė, jog iš karto pinigus už perkamą butą negali sumokėti, derybos nutrūko. Ji suprato, kad būnant pas notarę atsakovė suprato, kad pinigų už parduodamą butą iš karto negaus , kad tokios sąlygos atsakovės netenkino.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys yra tenkinamas dėl žemiau išdėstyto:
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo šalys buvo sudarę dvi preliminariasias sutartis dėl būsimų dviejų Nekilnojamo turto objektų: buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo. Šių dviejų preliminarių sutarčių šalys iš dalies yra tapačios. Abejose preliminariose sutartyse pirkėju yra bylos ieškovas G. V.. Tuo tarpu pardvėjo sutarties šalimi yra skirtingi subjektai. Preliminarioje sutartyje sudarytoje buto atžvilgiu pardavėju yra įvardyta bylos atsakovė K. K., o parkavimo vietos pardavėju įvardyta UAB ”I.”. UAB ”I.” vardu preliminarią sutartį pasirašė šios bendrovės direktorė, pirmoji bylos atsakovė K. K.. Abiejų preliminarių sutarčių pagrindu nėra sudarytos pagrindinės sutartys. Ieškovo nuomone, pagrindinės sutartys nesudarytos dėl atsakovų kaltės. Atsakovų nuomone pagrindinių sutarčių nesudarymą lėmė ieškovo veiksmai. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti jo naudai patirtų minimalių nuostolių atlyginimą, iš viso 20 000 Eur ( 15 000 Eur iš atsakovės K. K. ir 5 000 Eur iš UAB ”I.”). Pagal preliminariąsias sutartis ieškovas buvo sumokėjęs atsakovams iš viso 20 000 Eur avansą (15 000 Eur už būsimą buto pirkimą ir 5 000 Eur už būsimą parkingo vietos pirkimą). Iki bylos iškėlimo momento šiuos pinigus atsakovai grąžino ieškovui.
Pareikšti reikalavimai kyla iš preliminariųjų sutarčių sąlygų nevykdymo. Todėl atsižvelgiama į CK 6.165 straipsnyje nustatytą preliminariosios sutarties reguliavimą. Abi byloje esančios preliminariosios sutartys atitinka šį reguliavimą, yra galiojančios, nepanaikintos, jos nepripažintos negaliojančiomis, ginčo dėl šių sutarčių galios nėra. Todėl abi preliminariosios sutartys, ginčo šalims sukuria teises bei pareigas, turi ginčo šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).
Dėl preliminariosios sutarties, sudarytos buto atžvilgiu teisių įgyvendinimo:
2016-02-10 bylos atsakovė K. K. ir ieškovas G. V. sudarė preliminarią sutartį Nr.20160210, pagal kurią susitarė, kad pardavėjas (bylos atsakovė K. K.) įsipareigoja parduoti pirkėjui (bylos ieškovui G. V.) jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 75,11 kv.m., o pirkėjas įsipareigoja šį turtą nupirkti. Šalys susitarė, kad turto perleidimui bus sudaryta kita - pagrindinė notariškai tvirtinama Turto pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties 2.1 punktu susitarė kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau, kaip iki 2016 m. kovo mėn. 11 d. Šį terminą šalys pratęsė iki 2016 m. balandžio 15 d., pasirašydamos 2016 m. kovo 10 d. preliminarios sutarties Nr. 2016 02 10 pakeitimą. Susitarė pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties laiką pratęsti iš 2016 m. kovo 11 d. į 2016 m. balandžio 15 d. 5.1 punktu šalys susitarė dėl to, kad pasirašant preliminariąją sutartį pirkėjas sumoka pardavėjui 15 000 Eurų sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą. Ginčo, kad šią sumą (15 000 Eur) ieškovas sumokėjo, ir kad atsakovė ją sugrąžino ieškovui nėra.
Atgavęs atsakovei sumokėtus 15 000 Eur ieškovas prašo atlyginti ir patirtus minimalius nuostolius. Prašoma priteisti minimalių nuostolių suma atitinka preliminariojoje sutartyje numatytą sąlygą. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl minimalių nuostolių apibrėžties ir dėl sutartų minimalių nuostolių dydžio nustatymo neįvykus pirkimui – pardavimui / nesudarius pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties. Preliminariojoje sutartyje nustatyta tiek pirkėjo, tiek ir pardavėjo materialinė atsakomybė už pagrindinės sutarties nesudarymą. Susitarta, kad tuo atveju jei pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl pirkėjo kaltės, tai jo sumokėta suma (15 000 Eurų) liks pardavėjui kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas (preliminarios sutarties 6.2 punktas); o tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas per 10 dienų nuo numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sumą (15 000 Eur) ir sumokėti 5.1 p. nurodyto dydžio (t.y. 15 000 Eur) sumą kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius (preliminarios sutarties 6.3 punktas). Taigi, preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl pardavėjo atsakomybės pagrindo ir nustatė atsakomybės dydį. Šalys susitarė, kad nesudarius pagrindinės sutarties pardavėjas ne tik turi sugrąžinti preliminariosios sutarties pirkėjui jo sumokėtus 15 000 Eur, bet ir sumokėti papildomai minimalių nuostolių atlyginimą, kurį šalys preliminariąja sutartimi įvardijo 15 000 Eur suma. Taigi, šalys susitarė, kad būtent ši suma ( 15 000 Eur) sudaro minimalius patirtus nuostolius. Esant tokiam susitartimui, ieškovas įgyja teisę nebeįrodinėti nei patirto minimalaus nuostolio fakto, nei jo dydžio. Nežiūrint į tai, ieškovas šioje byloje pateikė įrodymus, konstatuojančius faktą, kad dėl neįvykusio sandorio jis realiai patyrė nuostolių, kad jų dydis tikėtinai atitinka prašomą priteisti sumą. Tam, kad ieškovas įgytų teisę į minimalių nuostolių atlyginimą turi būti konstatuotas faktas, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės.
A. K. Konovalova nepasinaudojo teise pasilikti sau ieškovo įmokėtos pagal preliminariąją sutartį (15 000 Eur) įmokos (avansinio mokėjimo). Tokie atsakovės veiksmai, kuriais sugrąžino ieškovui gautą pagal preliminarią sutartį 15 000 Eur sumą konkliudentiškai rodo, kad ji nesinaudoja teise pasilikti sau ieškovo sumokėtą įmoką, ir tai iš dalies įrodo faktą, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl jos veiksmų. Kiti bylos įrodymai irgi patvirtina faktą, kad pagrindinė, buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės K. K. kaltės.
Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį turinio, iš teisme duotų atsakovės atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė nesudarė buto-pirkimo-pardavimo sutarties, nes suprato, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu jai nebus sumokėti pinigai, kad jie bus mokami dalimis, kad mokėjimus atliks bankas, o bankais ji nepasitiki. Tokie atsakovės motyvai yra subjektyvūs, neparemti nei faktiniais duomenimis, nei preliminariąja sutartimi išreikšta valia.
Ginčo šalys preliminariąja sutartimi, jos 3 punktu susitarė dėl esminių pagrindinių buto (turto) būsimo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. 3.3 punktu susitarė dėl parduodamo buto kainos, susitarė, kad ji yra 197 000 Eur, kad ši kaina yra galutinė, kad ji gali būti pakeista tik abiems šalims raštu dėl to susitarus. Kitokio susitarimo dėl kainos mokėjimo formos ar būdo, kainos mokėjimo šaltinio šalys nenumatė ir dėl kitokio būdo, o būtent dėl to, kad visa sutarta kaina turi būti sumokėta sutarties fominimo metu, kad ji turi būti mokama išimtinai tik iš ieškovo turimų lėšų ir galimai turi būti mokama ne bankiniu pavedimu, šalys nesitarė.
Atsakovės atstovė nurodė, kad preliminariojoje sutartyje neaptarta mokėjimo už parduodamą butą forma negali būti aiškinama plečiamai, kad sudarant pagrindinę sutartį šalims nepavyko susitarti dėl kainos mokėjimo formos ir tai sąlygojo pagrindinės sutarties nesudarymą, dėl to nei viena iš sutarties šalių nėra kalta dėl neįvykusio pagrindinio sandorio.
Iš teismui duotų bylos trečiojo asmens V. R. paaiškinimų matyti, kad sudarant preliminariąją sutartį atsakovei K. K. žinojo, kad ieškovas perka jos butą už iš banko paskolintas lėšas. Pagrindo abejoti tokiais trečiojo asmens V. R. paaiškinimais nėra. Jos paaiškinimai duoti prisiekus, be to jos paaiškinimus patvirtina ir kiti įrodymai. Iki preliminariosios sutarties sudarymo ( iki 2016-02-10) buvo atliktas atsakovės buto vertės nustatymas. Turto vertės nustatymo pažyma surašyta 2016 m. vasario 4 d. Šioje pažymoje nurodytas vertinimo atvejis ir tikslas - atsakovės butas įvertinamas įkeitimo bankui ”Swedbank” tikslu. Atsakovė, būdama buto, kurio atžvilgiu atliekamas turto vertinimas, savininke, galėjo, turėjo ir privalėjo žinoti ir suprasti pati ar per jos įgalintą asmenį kokie veiksmai atliekami jos turto ažvilgiu, koks šių veiksmų tikslas ir rezultatas. Tai, kad atsakovė nežino ar nenori žinoti apie 2016-02-04 jos buto turto vertės nustatymo pažymoje esančius duomenis, rodo jos nerūpestingumą, neapdairumą. Tokie, nerūpestingi, nepateisinami ar neapdairūs atsakovės veiksmai negali tapti argumentu nežinoti apie bankinių lėšų naudojimo ir su tuo susijusio įkeitimo vaidmenį būsimo pirkimo-pardavimo kainos smokėjimo formai. Be to, pati atsakovė pateikė į bylą el.susirašinėjimo medžiagą, kurioje yra 2016-02-03 9:38 jai rašytas el.laiškas, kuriame nurodoma, kad ”pirkėjai eina į banką, tvarkosi paskolos gavimą....patikslinsiu dėl datų dar su pirkėjais, kiek užtruks paskolos derinimas..”. Iš šio laiško (byloje reg. 2016-08-16 Nr. DOK-192394) irgi matyti, kad dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo atsakovė žinojo apie buto pirkimo šaltinį, apie tai, kad butas bus perkamas su banko paskola ir tam neprieštaravo, atitinkamai nereiškė jokio nepasitikėjimo banku ar aplamai bankine sistema ar paskoline sistema. Tokių įrodymų, rodančių, kad tiek iki preliminariosios sutarties sudarymo, tiek ir iki pratęsto pagrindinės sutarties sudarymo laiko atsakovė žinojo faktą, jog ieškovas perka turtą, šiuo atveju butą iš banko skolintomis lėšomis yra pakankamas. Toks pirkimo šaltinis pinigų sumokėjimą pardavėjui nedaro mokėjimo vykdymą periodiškomis, dalinėmis išmokomis, bet tik sutarto mokėjimo įvykdymą garantuoja po pagrindinės sutarties įforminimo ir dažniausiai toks ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Todėl nėra pagrindo manyti, kad atsiskaitymas už perkamą butą banko paskola buvo siurprizinė, netikėta ir tuo labiau neaptarta sąlyga.
Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalimi apibrėžta preliminariosios sutarties esmė yra tai, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę-sutartį. Pagrindinės sutarties sąlygos turi atitikti preliminariojoje sutartyje aptartas sąlygas. Preliminariosios sutarties šalys nesitarė, dėl sutartos kainos mokėjimo, taip kaip savo atsikirtimuose nurodo atsakovė. Ginčo šalių atlikti konkliudentiniai veiksmai – ieškovo kreipimasis į banką dėl paskolos gavimo ir su jo gavimu reikalingų procedūrų atlikimas, atsakovės neprieštaravimas ieškovo mokėjimo šaltiniui už perkamą turtą iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiko rodo, jog atsiskaitymo ( mokėjimo už perkamą turtą) forma (ne bankine paskola) atsakovei nebuvo aktuali, svarbi, ji nebuvo aktualizuojama preliminariosios sutarties sudarymo. Vėliau iki pat pagrindinės sutarties sudarymo atsakovė tokios sąlygos irgi nekėlė. Akivaizdu, kad tokia sąlyga atsakovei nebuvo esminė, ypatingai aktuali. Poreikio gauti pinigus už parduotą turtą ne iš banko ir poreikį nedelsiant gauti pinigus atsakovė neįrodė ir neįrodinėjo, tokį poreikį ji grindė noru. Kaip aukščiau nurodyta pagrindinė sutartis turi atitikti preliminariosios sutarties sąlygas. Kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovė preliminariojoje sutartyje neįvardyta sąlyga dėl atsiskaitymo formos neturi būti aiškinama plečiamai. Įstatymas - (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 d dalis.) numatytamas sutarties aiškinimo taisykles reikalauja, kad sutartys būtų aiškinamos sąžiningai, kad pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketininmai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, tuo atveju jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmsi būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Vertinant preliminariąją sutartį pagal tokiu teisiniu reguliavimu nustatytus kriterijus, laikytina, kad šalys sudarę preliminariąją sutartį susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, o būtent dėl kainos kuri turi būti sumokėta už parduodamą šiuo atveju butą, kad kainos mokėjimo forma šalims nebuvo svarbi. Iškeltas kainos sumokėjimo formos - be banko paskolos klausimas praplečia preliminariąją sutartimi nustatytas sąlygas ir iš esmės pakeičia ieškovo, kaip preliminariosios sutarties šalies pareigas, sudaro sąlygas atimančias iš jo galimybę įgyvendinti ketinimą pirkti butą, sudaro sąlygas betiksliam veiksmų ir turėtų išlaidų susijusių su paskolos gavimu, atlikimui, t.y. iš esmės pakeičia jo pareigas. Kainos sumokėjimo formos klausimas, praplečia preliminariąja sutartį ir atitinkamai uždeda pirkėjui pareigas, apie kurias sudarant preliminariąją sutartį ieškovas nebuvo informuotas. Todėl atsakovės atsikirtimas, kad ieškovas, siekdamas atsiskaityti už buto pirkimą banko paskola praplėtė jos nenaudai sąlygas yra nepagrįstas, neatitinkantis faktinės situacijos. Ne ieškovas, bet atsakovė šiuo atveju, siekia praplėsti preliminariąja sutartimi aptartas sąlygas taip, kad ieškovui būtų atimta galimybė realizuoti teisę į pagrindinės sutarties sudarymą.
Teisinis reglamentavimas irgi negarantavo teisės atsakovei K. K. gauti pardavimo kainą jos atsiliepime ir atstovės paaiškinimuose nurodytu teismui būdu, nes CK 6.397 str. 1 d., nustatanti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainos reguliavimą neleidžia taikyti CK 6.313 str. 2-6 dalyse nurodytų taisyklių. Tai, kad šalys preliminariojoje sutartyje neaptarė kainos mokėjimo formos labiau tikėtinai įrodo, kad mokėjimo forma šalims nebuvo esminiu kriterijumi, kad tai nebuvo esminė sutarties sąlyga, kad svarbiausia ir esminė sutarties sąlyga, esminis susitarimas buvo sulygtos kainos, t.y. 197 000 Eur sumokėjimas už perkamą butą. Dabartiniu metu valstybėje yra nusistovėjęs stereotipas, kad nekilnojamas turtas, tame tarpe ir didelės vertės butai yra perkami iš skolintų lėšų ir kaip taisyklė tokiais atvejais perkamo buto kreditoriumi, būna bankas, kurio lėšomis ir vyksta atsiskaitymas/dalimis atsiskaitymas su buto pardavėju. Tokia pardavimo praktika yra nusistovėjusi, yra pakankamai aiški ir visuotinai suprantama. Labiau yra tikėtina, kad perkamas butas, kurio vertė didelė yra perkamas gauto iš banko kredito lėšomis, negu kad priešingai. Išimtiniu atveju laikomas brangaus buto pirkimas vien pirkėjo lėšomis ir atsiskaitant šiomis lėšomis sandorio forminimo metu. Taigi, kaip ir butų rinkoje nusistovėję streotipai, taip ir preliminariojoje sutartyje akcentuotas kainos klausimas neaptariant papildomai sutartos kainos mokėjimo būdo, įrodo, kad pardavėjai nebuvo svarbus kainos sumokėjimo būdas, kad šis argumentas atsirado tik tada, kai atsakovė dėl jai žinomų ir nuo jos valios priklausančių priežasčių nebenorėjo tęsti buto pardavimo procedūrų, sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės argumentas, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl to, kad sudarant pagrindinę sutartį šalys nebesusitarė dėl atsiskaitymo būto yra atmetamas, nes toks susitarimas išeina iš preliminariąja sutartimi susitartų sąlygų ribų, praplečia esminę sutarties sąlygą ir suvaržo ieškovo teisę būti pageidaujamo pirkti turto pirkėju. Atsakovės argumentacija prieštarauja ir nusistovėjusiai šalių santykių raidai. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas turėjo lėšų reikalingų atsiskaityti už perkamą turtą, jam buvo suteikta paskola, jis galėjo sumokėti sulygtą kainą. Dėl to tarp šalių ginčo nėra. Taigi, ne ieškovo, bet atsakovės nepateisinami veiksmai, susiję su reikalavimu dėl apmokėjimo už parduodamą turtą būdo sąlygojo tai, kad šalys nesudarė pagrindinės sutarties.
Kitas atsakovės argumentas, kuriuo ji nurodo, kad pagrindinės sutarties sudarymo datą ji neatvyko pas notarą, nes iš ieškovo ir trečiojo asmens žinojo, kad tą dieną nebus sudaryta sutartis pripažįstamas nepagrįstu. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo 20-21 pastraipose nurodomo susirašinėjimo tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens analizės matyti atsakovės tikslas nukelti pagrindinės sutarties sudarymo laiką, kad ji nespėja atsiskaityti, kad ji siūlo atidėti sandorio sudarymą. Tokie pačios atsakovės pateikti įrodymai tik patvirtina jos nenorą sudaryti pagrindinę sutartį ir šį norą realizuoja įvairiausiomis tik nuo jos valios priklausančiomis priežastimis. Bylos duomenys rodo, kad pagrindinės sutarties sudarymo dienai atsakovė negalėjo įgyvendinti pardavėjo funkcijų, ji nebuvo atsiskaičiusi, nebuvo įvykdžiusi preliminariosios sutarties 4.2 punktu prisiimto įsipareigojimo. Kiti veiksmai : vėluojamas grįžimas į Lietuvą sandoriui sudaryti tik patvirtina atsakovės kaltę dėl nesudarytos pagrindinės sutarties. Teismas neatkartoja trečiojo asmens atsiliepime bei ieškovo ieškinyje įvardytų pagrįstų motyvų, jais remiasi ir daro išvadą, kad jie yra pagrįsti ir papildomai įrodantys atsakovės kaltę dėl nesudarytos pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties. Todėl atsakovei atsiranda atsakomybė, numatyta preliminariosios sutarties 6.3 punkte.
Dėl reikalavimo kylančio iš preliminariosios sutarties sudarytos parkavimo vietos atžvilgiu:
Tą pačią dieną, kaip ir buto atžvilgiu ieškovas su UAB ”I.” sudarė preliminariąją sutartį Nr. 2016 02 10 (2), pagal kurią buvo susitarta dėl parkavimo vietos (un.Nr. 4400-0091-2056), esančios (duomenys neskelbtini) būsimo pirkimo-pardavimo. Pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 5000 Eur įskaičiuotinos mokėtinos pardavimo kainos, kuri jam sugrąžinta. 6.3 punktu susitarė dėl to, kad ši suma atitinka minimalių nuostolių dydį tuo atveju jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma, kad nesudarius pagrindinės sutarties pardavėjas turi grąžinti gautą 5000 Eur mokėjimą ir atlyginti sutartus (šiuo atveju 5000 Eur) minimalius nuostolius. Pažymėtina, kad tiek preliminariojoje sutartyje sudarytoje buto atžvilgiu, tiek ir preliminariojoje sutartyje sudarytoje parkavimo vietos atžvilgiu buvo numatyta vienoda sąlyga ( atitinkamai 6.1 punktai) dėl to, kad parduodamas-perkamas butas ir parkavimo vieta yra susiję turto objektai, kurie turi būti parduodami vienu metu. Visas UAB ”I.” pardavėjo funkcijas vykdė šios bendrovės vadovė - atsakovė K. K., kuri pasirašė preliminarią sutartį ir parkavimo vietos atžvilgiu, taip kaip ir buto atžvilgiu dalyvavo jos vykdyme. Atsižvelgiant į šiuos požymius teismas neatkartoja motyvų, patvirtinančių, kad ir dėl parkavimo vietos neįvykusio pagrindinės sutarties sudarymo fakto yra atsakovo kaltė, nes susitarimas dėl neatskiriamų dviejų objektų pardavimo, dėl to paties asmens K. K. atliktų vienodų, tapačių veiksmų preliminariųjų sutarčių vykdymo atžvilgiu atsakovo UAB ”I.” kaltė yra įrodyta.
Ginčo šalys susitarė, kad minimalių nuostolių dydis atitinkamai buto atžvilgiu sudaro 15 000 Eur, o parkavimo vietos atžvilgiu 5000 Eur (preliminariųjų sutarčių 6.3 punktai). Dėl to pardavėjams: atsakovei K. K. tenka sutartinė pareiga sumokėti ieškovui 15 000 Eur, o atsakovui UAB ”I.” – 5 000 Eur. Be to , ieškovas byloje įrodė, kad dėl atsakovų kaltės neįvykusio turto (buto ir parkavimo vietos) pirkimo jis patyrė nuostolius, kad nuostoliai buvo tiek turtinio tiek neturtinio pobūdžio. Ieškovas, turėjo materialinių išlaidų susijusių su dokumentų tvarkymu, nuoma, kraustymosi iš vienos vietos į kitą ir panašių, išlaidų susijusių su vykimu pas notarą, pas atsakovės pasamdytą turto pardavim o brokerį ir panašių kitų išlaidų. Ieškovas patyrė ir neturtinius nuostolius, didelius nepatogumus. Ieškovas pateikė į bylą santuokos liudijimo kopiją, kuri patvirtina ieškovo motyvą, kad jis ketino pirkti butą, pagerinti gyvenimo sąlygas, pasidovanoti savo šeimai santuokos trisdešimtmečio proga naują būstą. Toks noras galėjo būti įgyvendintas jeigu ne atsakovų kaltė. Ieškovas tikėdamasis įsigyti naują būstą ir atlikęs jo lūkesčius leidžiančius išsipildyti veiksmus pardavė turėtą butą. Tai patvirtina byloje esantis buvusią turėtą nuosavybę patvirtinantis nekilnojamojo turto registro išrašas. Ne ieškovo, bet atsakovės veiksmai lėmė tai, kad ieškovas turėjo nuomotis kitą butą, ką liudija byloje esanti nuomos sutartis. Tokia padėtis lėmė ir tai, kad ieškovas dėl atsakovės kaltės buvo priverstas papildomai kraustytis iš savo turėto buto į nuomojamą butą, vėliau į kitą naujai įsigytą butą. Tokie papildomi kraustymaisi visada yra susiję su daliniais praradimais, kraustymosi metu dūžta daiktai, jie iš dalies patiria papildomų prekinės išvaizdos pokyčių ir pan. Situacija į kurią pateko ieškovas, būdamas potencialiu pirkėju, faktiškai jau susigyvenęs su perkamu turtu ir rūpestingai ir apdairiai atlikęs veiksmus, kurie garantuoja jo teisę būti išsirinkto pirkti turto savininku, bet dėl pardavėjos kaltės neįgyvendinęs savo lūkesčių yra stresinė. Tokia situacija sukelia neigiamus pojūčius, nuoskaudą, jausmą, kad buvo pasinaudota ieškovo teisėtu lūkesčiu, kas vistik tolygu žeminimo jausmui. Teismas pripažįsta, kad ieškovo charakteristika, jo įvertinimas sudaro sąlygas būti pasitikėjimą savimi turinčia asmenybe, kuri į jos atžvilgiu pažeidžiančias teises, susitarimų nevykdymą linkusi priimti skaudžiau ir sunkiau, kas atitinkami didina patirtų nuoskaudų mastą. Iš teismui pateiktų kvietimų matyti, kad sutarties pasirašymo laikotarpiu ieškovas buvo kviečiamas dalyvauti įvairose konferencijose. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad tokie kvietimai yra siunčiami daugeliui asmenų, kad paprastai ne kiekvienas kvietimas yra įgyvendinamas, kad kviečiami dalyviai turi pasirinkimo teisę ir kad atsakovo nuomone, pats ieškovas savo valia pasirinko nedalyvauti kviečiamuose renginiuose. Šioje dalyje vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Ieškovo valia dalyvauti ar atmesti kvietimus dalyvauti renginiuose buvo sąlygota situacijos, kuri ir yra nagrinėjamo ginčo dalyku. Jeigu šios situacijos nebūtų buvę, ieškovo valia nebūtų ribojama, tik nuo ieškovo valios būtų priklausęs jo dalyvavimas renginiuose. Gi, šiuo atveju pats situacijos pobūdis, pagal aukščiau nustatytą požymį – stresinė situacija turėjo besąlygišką poveikį formuoti ieškovo valią, ir atitinkamai lėmė mažesnes ieškovo galimybių pasirinkimą. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovui dėl nesudarytos pagrindinės turto (buto ir parkavimo vietos) pirkimo-pardavimo sutarties atsirado nuostoliai, kad šie nuostoliai atsirado dėl neteisėtų, kaltų atsakovų veiksmų, kad atsakovų kalti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusiais nuostoliais . T.y. byloje yra įrodyti visi Civilinio kodekso 6.246-6.248, 6.249, 6.250 str. nustatyti civilinės atsakomybės pagrindai. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo šalių elgesį, į atsakovų kaltais veiksmais sukurtas pasekmes pripažįsta, kad sutartas preliminariosiomis sutartimis minimalių nuostolių dydis šiuo atveju nėra per didelis, jis atitinka ieškovo patirtų nuostolių įvertinimą. Atsakovė darbinga, užsiimani anot liudytojos I. P. paaiškinimų, pelningu veslu, kurį plėtoja tiek užsienio šalyje, tiek ir Lietuvoje, valdanti didelės vertės turtą, užimanti vadovaujančias juridinių asmenų pareigas. Todėl pagrindo atsakovų atsiliepimuose nurodytais motyvais mažinti prašomų minimalių nuostolių atlyginimo dydį, nėra.
Kitos bylos aplinkybės ir įrodymai esminės reikšmės kitokiam bylos išsprendimui neturi, todėl jos papildomai nėra aptariamos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta iš atsakovės K. K. yra priteisiam a 15 000 Eur, o iš UAB ”I.” 5 000 Eur ieškovo G. V. naudai minimalių nuostolių atlyginimo. Kadangi priteisiamas piniginis mokėjimas, tai vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovų ieškovo naudai yra priteisiamos metinės procesinės 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo, t.y. nuo 2016-04-22 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo. Pareikštas patikslintas ieškinys tenkinamas.
Patenkinus ieškinį išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Pagrindo mažinti turėtų bylinėjimosi išlaidų nėra. Visos išlaidos yra pagrįstos, atitinka nustatytus kriterijus, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsniu, bei 98 straipsniu yra priteisiamos iš atsakovų. Šios bylinėjimosi išlaidas sudaro (84,38+337,49)421,87 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovo advokato pagalbos ir kitos susijusios su bylos nagrinėjimu (vertimo) išlaidos sudaro (50+300+50+250+120,71) 770,71 Eur. Bylos trečiojo asmens advokato išlaidos sudaro 400 Eur. Visos šios išlaidos yra priteisiamos iš atsakovų jas atitinkamai paskirstant. A. K. Konovalovos atžvilgiu pareikšto reikalavimo dalis sudaro 75 procentus viso ieškinio , o UAB ”I.” atžvilgiu 25 procentai. Atitinkamai iš K. K. yra priteisiama 316,40 Eur, o iš UAB ”I. 105,47 Eur žyminio mokesčio. Iš K. K. priteisiama 578,03 Eur, o iš UAB ”I. 192,68 advokato pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. V. naudai; iš K. K. priteisiama 300,00 Eur advokato pagalbos išlaidų V. R. naudai ir iš UAB ”I.” priteisiama 100 Eur advokato pagalbos išlaidų V. R. naudai. Pažymėtina, kad ieškovo ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra mažesnis už atsakovų išlaidas. Iš to daroma išvada, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra minimalios.
Byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliekama galioti teismo sprendimo įvykdymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuivos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 , 270 straipsniais teismas nusprendžia :
Patikslintą ieškinį patenkinti.
Priteisti iš K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) minimalių nuostolių atlyginimo, ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2016-04-22) iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo ir 316,40 Eur (tris šimtus šešiolika eurų ir 40 eurocentų) žyminio mokesčio 578,03 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 3 eurocentus) kitų bylinėjimosi išlaidų G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai .
Priteisti iš UAB ”I.” , j.a.k. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) minimalių nuostolių atlyginimą ir 5 (penkių) procesntų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo ( 2016-04-22) iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo ir 105,47 Eur (vieną šimtą penkis eurus ir 47 eurocentus) žyminio mokesčio ir 192,68 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus ir 68 eurocentus) kitų bylinėjimosi išlaidų G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 100 Eur (vieną šimtą eurų ) bylinėjimosi išlaidų V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.