Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-462-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-17
Bylos Nr.
1A-285-462-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Rasa Valentinienė, Violeta Miliuvienė
Nukentėjusysis
L. J.
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Petras Matažinskas
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-285-462/2010

Teisėja Jurgita Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; 2.1.15.3.2.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Rasos Valentinienės ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui advokatui Petrui Matažinskui,nukentėjusiajam L. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-26 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, taip pat per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Iš A. J. nukentėjusiojo L. J. naudai priteista 3000 Lt turtinei žalai ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo:

jis 2009-06-13, apie 22 val., Gargžduose, Gamyklos g. 11A–11, konflikto metu L. J. smogė ne mažiau kaip vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairę akį, paskui lauke pastarąjį pastūmė, dėl to L. J. parvirto ant betoninių laiptų pakopos. Dėl šių A. J. veiksmų L. J. buvo padarytas skeveldrinis dešiniojo blauzdikaulio lūžimas apatiniame trečdalyje ir dešiniojo šeivikaulio skeveldrinis lūžimas viršutiniame trečdalyje, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-26 nuosprendį, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, perkvalifikuoti jo veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti bei atmesti nukentėjusiojo L. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po žodinio konflikto ir pasakytų necenzūrinių žodžių L. J. kibo į jį, o jis norėdamas ištrūkti pastūmė L. J.. Atstumdamas L. J. nuo savęs, nesiekė, kad jis nugriūtų ir užsikabintų koja už betoninių laiptų, o siekė tik išsilaisvinti nuo nukentėjusiojo. Nuteistasis A. J. teigia, kad stumdamas L. J. nepagalvojo, jog jis gali užsikabinti už laiptelių ir to nesiekė, todėl jo veiksmai turi būti vertintini kaip neatsargūs. Apeliantas pažymi, kad įvykio metu nukentėjusysis L. J. girtuokliavo, o po žodinio konflikto išbėgo paskui jį ir pirmas įsikibo į jį, tokiu būdu pakartotinai išprovokuodamas konfliktą. Nukentėjusiajam L. J. žala buvo padaryta dėl jo paties neteisėtų veiksmų, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas.

Atsikirsdamas į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą nukentėjusysis L. J. prašo neatmesti civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsikirtime nukentėjusysis L. J. nurodo, kad tarp jo ir A. J. kilo konfliktas, jie apsižodžiavo. A. J. jam smogė du kartus į veidą ir stumdamas duris prispaudė jo koją. Nukentėjusysis teigia, kad visą laiką juo rūpinosi ir vaistus pirko seserys, o A. J. tik pasirūpino parvežimu iš ligoninės. Atėjęs pas jį A. J. prašė keisti parodymus, kadangi jau yra teistas. L. J. pažymi, kad priteista materialinė ir moralinė žala nėra per didelė, nes jis patyrė didelį skausmą, nepatogumus. Koja nėra sugijusi, todėl turėjo išeiti iš darbo, kadangi pagal jo darbingumo lygį darbdavys darbo suteikti negalėjo.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apeliantą A. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti ir su jomis sutinka.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog nuteistojo A. J. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam L. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.). Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatytas specialisto išvada. Apylinkės teismas byloje esančius įrodymus tyrė ir juos vertino kaip visetą įrodymų, neatskirdamas vienų įrodymų nuo kitų, pagrįstai juos susiedamas tarpusavyje.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde iškelia argumentus, kuriuose nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis A. J. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. J. sveikatą dėl neatsargumo. Nepagrįstas nuteistojo A. J. apeliacinio skundo teiginys, kad stumdamas L. J. nepagalvojo, jog jis gali užsikabinti už laiptelių, ir to nesiekė. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, nuteistasis A. J. tyčia sudavė smūgį ir pastūmė nukentėjusįjį L. J. konflikto metu. Nuteistasis A. J. ikiteisminio tyrimo ir teismo metu patvirtino, kad įvykio metu buvo blaivus, matė, kad nukentėjusysis L. J. yra neblaivus, prieš pastumdamas nukentėjusįjį L. J. matė, jog jis stovėjo ant laiptų, todėl turėjo suvokti ir numatyti, kokias pasekmes gali sukelti smūgio sudavimas ir nukentėjusiojo L. J. pastūmimas.

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad suduodamas vieną smūgį į kairę akį ir pastumdamas nukentėjusįjį L. J., nuteistasis A. J. veikė netiesiogine tyčia. Nors didelės įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir jos pasekmėms turėjo provokuojantys nukentėjusiojo L. J. veiksmai, tačiau A. J. suvokė, kad suduodamas vieną smūgį ir pastumdamas nukentėjusįjį L. J., gali nesunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Nukentėjusiajam buvo nustatytas skeveldrinis dešiniojo blauzdikaulio lūžimas trečdalyje ir dešiniojo šeivikaulio skeveldrinis lūžimas viršutiniame trečdalyje, sukėlęs L. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1696/09(03) nurodyta, kad dėl šio kojos sužalojimo L. J. sveikata sutrikdyta ilgą laiką – jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 55–56).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius A. J. veiksmuose tyčią, kvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo nėra teisinio pagrindo. A. J. veika dėl tyčinio nesunkaus nukentėjusiojo L. J. sveikatos sutrikdymo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., tai yra pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nuteistojo A. J. prašymas atmesti nukentėjusiojo L. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, todėl jis privalo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nukentėjusysis L. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydama atlyginti jam padarytą 6689 Lt turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą, kurią įvertino 5000 Lt. Remdamasis byloje surinktais įrodymais apylinkės teismas pagrįstai patenkino civilinio ieškovo L. J. ieškinį ir teisingai nustatė jo dydžius. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo sumažintas nuo 6689 Lt iki 3000 Lt, o dėl neturtinės žalos – nuo 5000 Lt iki 4000 Lt. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su tokiu apylinkės teismo nustatytu civilinio ieškinio dydžiu bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-26 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjos Rasa ValentinienėVioleta Miliuvienė