Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. F. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos – Federalinės Teisingumo tarnybos (Bundesamt fur Justiz) prašymas dėl 2023 m. vasario 21 d. piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal teismingumą 2025 m. rugpjūčio 5 d persiuntė Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. rugpjūčio 27 d. skundžiama nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymą tenkino. Nutartyje nurodoma, kad byloje nesant duomenų apie tai, jog E. F. būtų sumokėjęs jam paskirtą piniginę sankciją, taip pat nenustačius pagrindų, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 365¹ straipsnio 3 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakytų pripažinti piniginę sankciją ir negalėtų būti vykdomas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas Lietuvos Respublikoje, paskirta piniginė sankcija pripažintina ir vykdytina pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus. Pirmosios instancijos teismo nutartimi E. F. buvo įpareigotas 98,50 Eur dydžio piniginę sankciją sumokėti per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Skundas tenkinamas.

5. Susipažinus su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu matyti, kad teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, konstatavo, jog BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje išvardintų pagrindų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, paskirtą kompetentingos institucijos Federalinės Teisingumo tarnybos (Bundesamt fur Justiz) 2023 m. vasario 21 d. priimtu sprendimu, nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nors E. F. prašė teismo leisti savanoriškai sumokėti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimų paskirtą piniginę sankciją, tačiau dokumentų teismui apie piniginės sankcijos sumokėjimą tiesiogiai į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos banko sąskaitą nepateikė, ir piniginę sankciją pripažino bei nutarė ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog E. F. paskirtą baudą sumokėjo per teismo nustatytą terminą, todėl pirmosios instancijos sprendimas naikintinas.

6. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas nevertina ir nepasisako dėl paties padaryto teisės pažeidimo fakto nustatymo ir jo nekvestionuoja. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos rašytinės bylos medžiagos matyti, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos 2023 m. vasario 21 d. priimtu sprendimu E. F. buvo paskirta 98,50 Eur piniginė sankcija, kurią sudaro 70 Eur bauda bei 28,50 Eur proceso išlaidų už tai, jog jis, 2022 m. lapkričio 2 d., 13.24 val., Hamburgo mieste, (duomenys neskelbtini), važiuojant link miesto, vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną maksimalų 30 km/h greitį ir įvertinus paklaidą važiavo 46 km/h greičiu, leistiną greitį viršijo 16 km/h, t. y. šiais veiksmais buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pagal StVO (Kelių eismo taisyklių) 41 straipsnio 1 dalį kartu su 2-u priedu, 49 straipsnį, ; StVG (Kelių eismo įstatymo) 24 straipsnį. Vertinant šias aplinkybes, spręstina, kad E. F. nubaustas už pažeidimą, kurie patenka į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų sąrašą, t. y. Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija pagrįstai kreipėsi, prašydama pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje paskirtą piniginę sankciją.

7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog E. F. būtų sumokėjęs paskirtą baudą. Kaip matyti iš prie skundo pridėto AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo Nr. 153, E. F. 2025 m. rugpjūčio 18 d. atliko 98,50 Eur pavedimą į Vokietijos kompetentingos institucijos sprendime nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57, 60) ir tą pačią dieną pavedimo kopiją išsiuntė Vilniaus regiono teismui elektroniniu paštu vilniaus.regiono@teismas.lt (1 t., b. l. 58–59), tačiau ši informacija prašymą nagrinėjusiai teisėjai Jolantai Bagdonienei buvo pateikta tik 2025 m. rugsėjo 5 d., t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2025 m. rugpjūčio 27 d. praėjus beveik 10 dienų (1 t., b. l. 58, teisėjos rezoliucija). Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo raštinės vyriausiosios specialistės A. A. 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikto paaiškinimo, matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo gautas elektroninis laiškas su pavedimo kopija dėl baudos apmokėjimo E. F. byloje Nr. E1-1049-927/2025, tačiau dėl žmogiškosios klaidos nebuvo įregistruotas į bylą (1 t., b. l. 61). Pažymėtina, ir tai, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos pranešimas, iš kurio matyti, jog E. F. 2025 m. rugpjūčio 18 d. savanoriškai sumokėjo 98,50 Eur baudą ir sprendimą priėmusios valstybės – Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija prašymą dėl piniginės sankcijos vykdymo atsiima (1 t., b. l. 71–78).

8. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje, išskyrus sprendimą priėmusią valstybę, nubaustam asmeniui buvo priimtas sprendimas dėl tų pačių veikų ir tas sprendimas buvo įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog E. F. paskirta piniginė sankcija yra įvykdyta, pateikti tai patvirtinantys dokumentai ir kompetentinga institucija savo prašymą atsiėmė, į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl sankcijos pripažinimo buvo priimta dėl žmogiškosios klaidos teisėjai savalaikiai negavus patvirtinimo apie baudos sumokėjimą, dėl to skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymą pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje E. F. skirtą piniginę sankciją netenkinamas.

9. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo raštinės specialistės, atsakingos už gaunamų dokumentų registravimą bylose ir pateikimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, turėtų atidžiau tikrinti teisme gaunamus dokumentus ir tinkamai juos užregistruoti, kad prašymą nagrinėjantis teisėjas laiku gautų sprendimo priėmimui reikalingą informaciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 365¹ straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

tenkinti E. F. skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti pripažinti ir vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos – Federalinės Teisingumo tarnybos (Bundesamt fur Justiz) 2023 m. vasario 21 d. sprendimu byloje Nr. 9750.48.252800.3 E. F. paskirtą piniginę sankciją.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.