Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1296-311/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
1-1296-311/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
G. M.
Kaltinamasis
A. K.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Sigrida Samoškienė
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-1296-311/20131-26-1-01345-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1.; 1.2.4.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei,dalyvaujant :prokurorui Mariui Kuzminovui,gynėjai advokatei Sigridai Samoškienei,nukentėjusiajai G. M.,kaltinamajam A. K.,nedalyvaujant civilinio ieškovo-Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2012-10-11 apie 01.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas be jokios dingsties užpuolė G. M., kuriai tyčia sudavė ne mažiau 18 smūgių peiliu į įvairias kūno vietas, tuo G. M. padarydamas sunkų kūno sužalojimą, o būtent: daugybines durtines-pjautines kairės krūtinės ląstos žaizdas su širdies ir kairio plaučio pažeidimais bei daugybines durtines-pjautines rankų žastų ir dilbių žaizdas ir pjautinę žaizdą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su II piršto tiesiamosios sausgyslės pažeidimu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-10-11 jis gavo bedarbio pašalpą, nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės, parėjo namo, kur dviese su sugyventine gėrė. Jis pasigėrė, po kiek laiko atėjo nukentėjusioji G. M.. Jie visi dar išgėrė degtinės ir A. K. visai apsvaigo. Nežino, kas jam pasidarė, gal „krito ant proto“, nes jam jau buvo sutrikusi psichika, buvo prisigėręs ir jam jau pradėjo „važiuoti smegenys“, nes ilgą laiką gėrė. Jam pradėjo vaidentis vampyrai, t.y. jam pasirodė, kad yra kambaryje vampyras ir pagalvojo, kad pas jį namuose vampyrų nebus. Tada pasiėmė peilį ir pradėjo bandyti nukentėjusiąją G. M.. Po to pagalvojo, kad blogai daro ir nustojo badyti, paskambino greitajai pagalbai. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka..

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad 2012-10-12 ji savo namuose su savo draugais šventė savo gimtadienį. Po kiek laiko išėjo į lauką pavedžioti šuniuką. Kadangi niekada nesipykdavo su kaimynu A. K. ir jo sugyventine, todėl su šuneliu nuėjo pas juos į svečius pratęsti savo gimtadienį, nes dar trūko alkoholio. Po to nieko neatsimena, atsipeikėjo reanimacijoje gal po kokių dviejų savaičių. Anksčiau su kaimynu A. K. santykiai buvo geri, piktumų jokių nebuvo. Šiuo metu pažina savo civilinį ieškinį ir prašo iš A. K. priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Liudytoja I. P. parodė, kad su A. K. susipažino prieš dešimt metų, praėjus pusmečiui po jo sūnus mirties. Ji taip pat gyveno viena, jau senai yra išsituokusi.

2012-10-11 vakare kaimynė G. atsinešė alkoholio. Prieš tai ir I. P., ir A. K. jau buvo stipriai išgėrę. Jie visi dar gėrė degtinę. Po to ji nuėjo į virtuvę atnešti šaltienos.Jai grįžtant iš virtuvės į kambarį, viską atsimena kaip per miglą. Atrodė, kad A. K. laikė žirkles rankose, tada ji jas griebė, kur jas metė-neatsimena. Kaip A. K. smeigė nukentėjusiajai, ji nematė.

Pagarsinus liudytojos I. P. parodymus, duotus ikiteisminio tytrimo metu (b. l. 34), ji nurodė, kad šie parodymai teisingi, nors ji nematė tikrai, kaip A. K. su žirklėmis dūrė nukentėjusiajai, mano, kad ją kas privertė sakyti taip. Kaip badė, ji tikrai nematė, nežino, kodėl taip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Galėjo būti, kad neatsimena visko, nes buvo neblaivi,

Iš įvykio vietos apžiūros protokolomatyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimta: trys stikliukai, supakuoti dėžėje, dvi taurės su galimais DNR pėdsakais, virtuvinis peilis juoda, plastikine rankena su raudonos spalvos dėmėmis, raktas su pakabuku „Chevrolet", voke įdėta 12 cigarečių nuorūkų, pagalvė ir pledas su raudonos spalvos dėmėmis (3-12 b.l.).

Iš specialisto išvada Nr. G 2725/12(02) matyti, kad 1. G. M. padarytos daugybinės durtinės-pjautinės kairės krūtinės ląstos žaizdos su širdies ir kairio plaučio pažeidimais bei daugybinės durtinės-pjautinės rankų žastų ir dilbių žaizdos ir pjautinė žaizda dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su II piršto tiesiamosios sausgyslės pažeidimu. Sužalojimai padaryti duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-10-11. Kitokio pobūdžio sužalojimai medicininiuose dokumentuose neaprašyti. Durtiniai - pjautiniai sužalojimai G. M. galėjo būti padaryti G. M. esant tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Remiantis medicininiais dokumentais sužalojimai krūtinės ląstos kairėje pusėje padaryti dvylikos trauminių poveikių pasėkoje. Tiksliai nustatyti sužalojimų skaičiaus abiejose rankose nėra galimybės, kadangi jie tiksliai neaprašyti. Tiksliai nurodytos tik dvi žaizdos dešiniame dilbyje ir viena pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje. Kadangi nurodyta kad yra žaizdos abiejuose žastuose ir abiejuose dilbiuose, todėl galima būtų sakyti, kad žaizdų abiejose rankose buvo padaryta ne mažiau kaip šešios. Durtiniai - pjautiniai sužalojimai su širdies ir kairio plaučio pažeidimais vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje su II piršto tiesiamosios sausgyslės pažeidimu vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti durtiniai-pj autiniai sužalojimai būtų vertinami, galimai kaip nežymus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas, priklausomai nuo jų sugijimo trukmės ir sveikatos sutrikdymo laiko (23-24 b.l.).

Iš specialisto išvada Nr. G 2652/12(02) matyti, kad A. K. konstatuota odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kuris padarytas kietu buku daiktu prieš 7-11 dienų iki apžiūros VTMT Kauno skyriuje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų, kurie būtų padaryti 2012-10-10-11 dienomis, nekonstatuota (73 b.l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad LSMU slaugytoja V. Š. pateikė G. M. drabužius: megztinį, kelnes, kojines, dekį (lovos užtiesalą) (50 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta G. M. drabužiai: megztinis, kelnės, kojinės, užklotas (lovos užtiesalas), G. M. raktas su pakabuku „Chevrolet" nuo jos buto durų spynos (67-68 b.l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis A. K. pateikė: vieną porą sportbačių „Adidas", juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, įvairiaspalvį megztinį, baltos spalvos marškinius (44 b.l.).

Iš VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos rašto matyti, kad siunčiamas GMP kvietimo pokalbio garso įrašas, 1 kompaktinis diskas (CD-R) (64 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2012-10-11 pagalbos kvietimo garso įrašas (65-66 b.l.).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2745 matyti, kad A. K. alkotesteriu nustatytas 3,00 promilių girtumas (76 b.l.).

Sveikatos sutrikdymas-žmogaus sužalojimas, pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sveikatos sutrikdymą objektyviai sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai-žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3. priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. LR BK 135 str. 1 d. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 135 str. 1 d. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystimąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas..

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. K. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d., nes kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai G. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, veikdamas neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Kaltinamasis, smogdamas peiliu nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, turėjo ir privalėjo suprasti, kad tokiais veiksmais jis gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, t.y. nors ir nesiekė tokio nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kaltinamasis A. K. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsbvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamajam A. K. skirtina bausmė-laisvės atėmimas LR BK 135 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, kaltu prisipažino, tačiau niekur nedirba, pastovaus pajamų šaltinio ir pastovios gyvenamosios vietos neturi, nukentėjusiajai padarytos žalos neatlygino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gynyba, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir gailisi, prašė skirti švelnesnę bausmės rūšį nei lauisvės atėmimas.

LR BK 54 str. 3 d. nuostatos taikomos tik tada, kai nustatoma, jog švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju nors kaltinamasis ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jis padarė sunkų nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip nurodė pats kaltinamasis, jis alkoholį vartoja senai, jam nuo to aptemsta sąmonė, atsiranda įvairūs vaizdiniai. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieštarautų teisingumo pricipui, t.y. nenustatyta, kad kaltinamasis sirgų kokia nors nepagydoma liga, kuri apsunkintų ar trukdytų jam atlikti laisvės atėmimo bausmę, materialiai išlaikytų mažamečius, nepilnamečius vaikus ar neįgalius asmenis, turėtų kokių nors didelių įsipareigojimų bankams ar kitoms kreidoto įstaigoms.

Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginomo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad toks jos pareikštas ieškinys nerealus, ji mažina ieškinmio dydį ir prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR CPK 178 str., kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. LR BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei jos maksimumas nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris privalo vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad A. K. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai G. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocines depresijas, buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, taip pat į tai, kad kaltinamasis A. K. yra darbingas, todėl vertina, kad nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys 5000 Lt sumai yra pagrįstas, įrodytas bylos emdžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš A. K..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir priteistinas visiškai iš kaltinamojo A. K..

Daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme-kompaktinė plokštelė (t. 1, b.l. 21), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme- 3 (trys) stikliukai, 2 (dvi) taurelės, 12 (dvylika) cigarečių nuorūkų, lovos užtiesalas, pagalvė, pledas, virtuvinis peilis, marškiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-megztinis, kelnės, kojinės, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai G. M., striukė, kelnės, megztinis-A. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti jį 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę A. K.-suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą A. K. sulaikius ir suėmus nuo 2012-10-11 iki 2013-04-25 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios G. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš A. K. 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš A. K. 3521,08 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną litą ir 08 cnt).

Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme-kompaktinį diską (CD-R), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme- 3 (tris) stikliukus, 2 (dvi) taureles, 12 (dvylika) cigarečių nuorūkų, lovos užtiesalą, pagalvę, pleda, virtuvinį peilį, marškinius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti..

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-megztinį, kelnes, kojines, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai G. M., striukę, kelnes, megztinį-A. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam A. K.-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas