Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus: 1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1991-02-25 nuosprendžiu pagal BK 147 str. 2 d., 146 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2003-05-01) laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 47¹ str. nuosprendžio vykdymas atidėtas dvejiems metams; 2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1997-04-14 nuosprendžiu pagal BK 272 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija su pakeitimais ir papildymais iki 2003-05-01) laisvės atėmimu trejiems metams be baudos su ¼ turto konfiskavimu; 3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1999-06-14 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d., 225 str. 2 d. (1961 m. BK redakcija su pakeitimais ir papildymais iki 2003-05-01) laisvės atėmimu ketveriems metams 2 mėnesiams be baudos su turto už 200 Lt konfiskavimu; 4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2002-10-09 nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d., 271 str. 2 d. (1961 m. BK redakcija su pakeitimais ir papildymais iki 2003-05-01) laisvės atėmimu penkeriems metams su viso turto konfiskavimu; 5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. areštu 50 parų; 6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 2 mėnesiams; 7) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-05-06 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 6 mėnesiams; 8) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-03-02 nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., 186 str. 1 d., paskirta subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 24 d. 11.50 val. iki 2008 m. vasario 25 d. 16.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) butuose, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė G. P. A. kumščiais ir kojomis ne mažiau 26 smūgius į galvą, krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas, šluota-šepečiu sudavė ne mažiau 9 smūgius į galvą, krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas, kėde sudavė 1 kartą per galvą, ne mažiau 5 kartus smūgiavo ir pjovė peiliu į galvą ir ne mažiau 1 kartą į krūtinę, metaliniu semtuvėliu sudavė ne mažiau 8 kartus į šonus, nugarą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas G. P. A. galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, krūtinės ląstos dešinės pusės 1-8 šonkaulių lūžį, kairės pusės 7-9 šonkaulių lūžį, muštines ir pjautines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, muštines žaizdas kairiame ir dešiniame antakiuose, viršutinės lūpos gleivinėje ties dantenomis, dešiniame rieše, nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, dešiniame momenyje, nubrozdinimus dešiniame momenyje, dešiniajame rieše, dešiniame kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje, dešinės plaštakos pirštuose, kraujosruvas dešiniame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairio klubo išorėje, kairiame dilbyje, apatinės lūpos gleivinėje, kelių sąnariuose, kairiame rieše, kairiame žaste, dešinėje pečių juostoje, kaktos-smilkinių-momenų-pakaušio poodyje, taip tyčia itin žiauriai nužudė G. P. A., nes dėl galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir dėl daugybinių šonkaulių lūžių G. P. A. mirė. Šiais veiksmais N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p.

Apklaustas teisiamajame posėdyje dėl pateikto kaltinimo N. B. teigė neprisimenąs G.P. A. suduotų smūgių skaičiaus. N. B. parodė, kad 2008-02-24 apie 11 val. kartu su K. S., V. R., V. R., V. A. ir G.P. A. gėrė naminę degtinę V. R. bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki vakaro. V. R. kelis kartus už jo duotus pinigus parnešė naminės degtinės, kurią imdavo skolon G.P. A. vardu. Niekas iš bute buvusių asmenų nepapriekaištavo G.P. A. dėl to, kad jis neatsinešė butelio alkoholio. Visi išgėrė tris butelius naminės degtinės. Per tą laiką jis vienas pats buvo nuėjęs į alaus barą, kiti bute buvę asmenys nebuvo išėję. Geriant alkoholinius gėrimus V. R. bute K. S. sėdėjo ant fotelio priešais jį, už stalo galo sėdėjo V. R. su savo sugyventine, o G.P. A. sėdėjo ant lovos krašto iš dešinės pusės. Atsistojęs praėjo pro G.P. A. ir paėmęs prie durų buvusią šluotą, ja pradėjo mušti G.P. A.. Neprisimena, dėl ko taip pasielgė su G.P. A.. Prisimena, kad G.P. A. sudavė 4-5 smūgius šepečio kotu, kuris nuo smūgių sulūžo. Pamatęs, kad G.P. A. bėga kraujas, nustojo jį mušti. Kol mušė G.P. A., kiti bute buvę asmenys nieko jam nesakė, sėdėjo prie stalo tose pačiuose savo vietose. Po suduotų smūgių G.P. A. atsisėdo ant žemės ir jis su K. S. ir V. R. G.P. A. nunešė į gretimą butą – (duomenys neskelbtini), kur G.P. A. paguldė į lovą. Mano, kad V. R. drabužiai krauju galėjo išsitepti nešant G.P. A., nes V. R. laikė G.P. A. galvą. Sugrįžus į V. R. butą, dar išgėrė alkoholinių gėrimų ir nuėjo miegoti, o kitą dieną atėjusi kaimynė V. A. pasakė, kad G.P. A. miręs.

Tokius pačius parodymus N. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu bei juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 63-64, 65-73, 100-101, t. 2).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusiuoju A. H. A. patvirtino anksčiau savo duotus parodymus ir parodė, kad G.P. A. buvo jo brolis. Savaitgalį paskambino G.P. A. sugyventinės sūnus ir pasakė, kad G.P. A. yra užmuštas. Nuvykus jam nurodytu adresu, ten rado atvykusią policiją ir tyrėją. Matė, kad G.P. A. gulėjo lovoje ant šono, galvoje buvo matyti pjautinė žaizda. Žino, kad G.P. A. gaudavo senatvės pensijos apie 700 Lt, mirus sugyventinei iš kalėjimo grįžęs jos sūnus G.P. A. išvarė iš buto, todėl G.P. A. neturėjo kur gyventi, nuomojosi butą. Nežino, iš kur G.P. A. imdavo degtinę. Ieškinio nereiškia.

Teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusiaisiais J. V. A. ir A. P. A. patvirtino anksčiau savo duotus parodymus ir parodė, kad G.P. A. buvo jų brolis, apie jo mirtį sužinojo iš kito brolio. Paties įvykio aplinkybių nežino. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad pas ją įvykio dieną gyveno N. B.. 2008-02-24 ji, N. B., V. R., V. A., G.P. A. susitiko pas V. R. ir visi gėrė alkoholinius gėrimus Iš pradžių dar buvo ir K. S., tačiau jis išėjo parnešti degtinės. Vakarop, kai nebeliko degtinės, įvyko konfliktas, nes N. B. liepė G.P. A. eiti parnešti dar degtinės, bet G.P. A. nėjo, sakė, jog degtinės negaus skolon, nes neturėjo pinigų. Tada N. B. kumščiu sudavė G.P. A., bet neprisimena į kurią vietą. Po šio smūgio G.P. A. nukrito. Po to G.P. A. į krūtinę buvo suduoti 5 smūgiai kumščiu, paskui 2-3 kartus suduota šluotos, stovėjusios prie krosnies, kotu per galvą, kol sulūžo šluotos kotas. Matė, kad N. B. G.P. A. sudavė 8 smūgius į šonus, per galvą, visur kur kliuvo. G.P. A. rankomis buvo užsidengęs galvą, kai N. B. mušė šluotos kotu. Smūgiai buvo stiprūs. Po to N. B. nuėjo į kitą butą, iš kurio pasiėmė kitą šluotą, grįžo atgal į V. R. butą, kur girdėjo bildesį ir darant duris. Ji nuėjo atsigulti į savo kambarį. Kai grįžo N. B., jis šluotos neparsinešė, jis buvo girtas, kraujo ant jo nematė. Kadangi N. B. dar turėjo pinigų, todėl nuėjęs pas V. R., jį pasiuntė parnešti dar degtinės. Ji taip pat nuėjo pas V. R., matė, kad jam yra praskelta kakta, matė, kaip N. B. padavė V. R. pinigus degtinei. V. R. parnešė degtinės. Tada G.P. A. gulėjo lovoje, pastebėjo, kad jis kvėpavo, kalbėjo. V. R. parneštą degtinė gėrė pas ją, taip pat degtinę gėrė ir G.P. A., kurį pakvietė N. B.. 2008-02-25 N. B. taip pat mušė G.P. A., iš pradžių kumščiu sudavė į galvą, po to 5-6 kartus sudavė semtuvėliu mediniu kotu per šonus, neprisimena, ar pataikė ir į galvą. Tuo metu G.P. A. gulėjo ant šono. N. B. nieko nesakė mušdamas G.P. A.. Kai buvo girti, tiek ji, tiek N. B. nuėjo miegoti. Ryte ji paėmė prie stalo ant grindų ant šono gulinčiam G.P. A. už rankos, jis jau buvo atšalęs, tada N. B. dar pažiūrėjo, pasakė, kad G.P. A. dar kvėpuoja, K. S. pasakė, kad G.P. A. reikia pernešti į lovą paguldyti. Tada matė, kad G.P. A. galvoje yra žaizdos, buvo sukrešėjęs kraujas, tada suprato, kad G.P. A. yra miręs. V. R., N. B. ir K. S. paguldė G.P. A. į lovą. Iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Liudytoja parodė, kad nematė, jog N. B. peiliu, kėde būtų mušęs G.P. A. ar būtų jį spardęs. Nematė kambaryje ant stalo jokio peilio ar šakutės. Taip pat parodė, kad kai N. B. mušė G.P. A., jie visi bandė neleisti N. B. mušti G.P. A., tačiau N. B. liepė jiems nesikišti. Kadangi N. B., būdamas neblaivus, yra agresyvus, o tą dieną jis buvo labai girtas, todėl jie policijos neiškvietė, nes bijojo N. B.. N. B. žinojo, kad G.P. A. yra pensininkas.

Tokius pačius parodymus liudytoja V. R. davė ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l. 109-116, t. 1) bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 99-108, t. 1).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. A. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad 2008-02-24 ji kartu su N. B., V. R., V. R., G.P. A. gėrė alkoholinius gėrimus pas V. R. bute. Pirmą dieną K. S. kartu su jais nebuvo, jis atėjo tik antrą dieną. Konfliktas tarp G.P. A. ir N. B. įvyko dėl to, kad G.P. A. neparnešė butelio degtinės, kurio prašė N. B.. G.P. A. sakė, kad degtinės nebeduoda be pinigų. Tada N. B. pradėjo G.P. A. mušti su šluota per galvą. Po pirmo suduoto smūgio G.P. A. nukrito, N. B. paimtos šluotos kotas sulūžo po suduotų 3-4 smūgių G.P. A. į pilvą, krūtinę, po to N. B. G.P. A. sudavė apie 2 smūgius į krūtinę plastikiniu vamzdžiu. Taip pat sudavė porą kartų per galvą G.P. A. metaliniu semtuvėliu, kurį laikė viena ranka. Neprisimena, ar tuo metu G.P. A. sėdėjo ar stovėjo. Po suduotų smūgių G.P. A. šliaužė link lovos, kai N. B. smogė kėde G.P. A. per galvą. Po to N. B. išėjo ir ji su V. R. G.P. A. įkėlė į lovą. Po 5 minučių N. B. sugrįžęs į butą, stalo peiliu, pasiimtu iš V. R. buto, dūrė ant lovos gulinčiam G.P. A. į krūtinę. Kadangi G.P. A. vilkėjo striukę, todėl peilis sulinko. Po šio smūgio peiliu N. B. vėl išėjo iš buto. Tuo metu bute jau nebebuvo V. R.. Pirmadienio rytą, t.y. 2008-02-25, G.P. A. nuėjo pas V. R., V. R. parnešė degtinės, apie 13 val. N. B. vėl liepė G.P. A. parnešti degtinės, bet kadangi visi buvo girti, todėl negalėjo paeiti. Tada N. B. sėdinčiam ant sofos G.P. A. sudavė 2 kartus kumščiais per galvą. Kadangi ji išgėrusi degtinės nuėjo miegoti, todėl nematė kas toliau vyko. G.P. A., paguldytą V. R. bute ant sofos rado kitą dieną apie 4.30 val., jai pasakė, kad G.P. A. negyvas. Iki tol ji, V. R., G.P. A. ir N. B. gėrė degtinę pas V. R.

Liudytoja taip pat parodė, kad N. B. peilio nesinešiodavo su savimi. Kai buvo mušamas G.P. A., ji norėjo išbėgti iš buto, tačiau N. B. neleido, kad neiškviestų policijos, mano, kad ir jai N. B. būtų smogęs. Žino, kad iki to įvykio, G.P. A. buvo sužalotas, buvo lūžę šonkauliai, bet G.P. A. atrodė normaliai, išgijęs.

Liudytoja tokius pat parodymus davė apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l. 132-136, t. 1) bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 125-131).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju V. R. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad nežinąs, kas vyko dieną prieš tai, nes jo ten nebuvo, o 2008-02-25 gėrė degtinę, jis buvo labai girtas, todėl visų aplinkybių gerai neprisimena. Žino, kad G.P. A. vieną kartą parnešė naminės degtinės. Vėliau N. B. dar kartą liepė G.P. A. parnešti degtinės, tačiau G.P. A. jam atsakė, kad neturi pinigų, bet N. B. toliau reikalavo parnešti degtinės. Po to N. B. kėde ir šluotos kotu sudavė smūgius G.P. A., tačiau neprisimena dėl kokios priežasties. Smūgius šluotos kotu N. B. davė tol, kol sulūžo šluotos kotas, ir jį N. B. laikė dešine ranka, o kėdę N. B. laikė abiem rankomis ir smūgių sudavimo metu ji buvo sulaužyta. N. B. smūgį kėde sudavė stovinčiam G.P. A. į viršugalvį, po šio smūgio G.P. A. nenugriuvo. Po to N. B. G.P. A. nusivedė į kitą kambarį, kur kumščiu sudavė smūgius, bet neprisimena kiek kartų. Matė, kad 2008-02-25 N. B. G.P. A. sudavė apie 10 smūgių kumščiais į krūtinę, galėjo pataikyti ir į galvą, 2-3 kartus spyrė kojomis sėdinčiam G.P. A. į krūtinę.

Liudytojas parodė, jog nematė kaip N. B. metaliniu semtuvėliu mušė G.P. A.. Taip pat liudytojas parodė, kad kambaryje N. B. ir jam lazda sudavė per galvą, bet nežino dėl kokios priežasties. Po to jis išėjo. Žino, kad N. B. taip pat buvo išėjęs. Jis su K. S. išvažiavo vežti metalo laužo. Vėliau G.P. A. kartu su K. S. pernešė ir paguldė į lovą, tada G.P. A. dar nebuvo atšalęs, pagalvojo, kad G.P. A. miega, nesuprato, kad jis yra miręs. Matė G.P. A. galvoje tris žaizdas. Prašė I. K. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau ji neiškvietė, o pats to padaryti negalėjo, nes neturėjo telefono.

Liudytojas tokius pat parodymus davė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l. 26-29, t. 2) bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 14-25).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad paties įvykio nematė, bet pavakary pas ją atbėgo kaimynas V. R. ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kadangi nežinojo G.P. A. tikslios pavardės ir gimimo metų, todėl davė kalbėti V. R., tačiau jis buvo girtas ir greitoji medicinos pagalba atsisakė atvykti. V. R. jai nesakė, kad G.P. A. yra sumuštas, pasakė, kad jam pasidarė bloga. Maždaug po pusvalandžio vėl atbėgęs pas ją V. R. pasakė kviesti policiją, nes G.P. A. mirė. Nepastebėjo, kad V. R. buvo sumuštas, jis buvo girtas. Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Prisimena, kad tą dieną ji matė G.P. A. einantį, jis jai atrodė blaivus. V. R. gyvena kitame bute, jų butus skiria siena, tačiau įvykio dieną ji jokio triukšmo V. R. bute negirdėjo. N. B. pažįsta kaip savo sūnaus draugą, jis jai buvo geras. Mano, kad V. R. taip pat yra kalta dėl to, kas įvyko. Išgėręs N. B. būdavo agresyvus, mėgo muštis, kaip ir visi vaikai.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju K. S. patvirtino anksčiau savo duotus parodymus ir parodė, kad įvykio metu gyveno pas V. R.. Tikslios datos neprisimena, vieną 2008 m. vasario dieną, girtavo pas V. R. iki vėlumos, degtinės buvo parnešęs G.P. A. ir V. R.. Kol girtavo jokių konfliktų tarp N. B. ir G.P. A. nebuvo. Apie 4 val. nuėjo miegoti į kambarį, nes buvo labai girtas, kiti sugėrovai pasiliko prie stalo. 2008-02-25 ryte, apie 10-11 val., virtuvėje sutiko V. R., kuris paprašė padėti pervesti G.P. A. į jo kambarį ir paguldyti į lovą. Suprato, kad G.P. A. buvo girtas, nes jis nepaėjo, nepastovėjo ant kojų, todėl jis, V. R. ir N. B. nutempė G.P. A. į V. R. kambarį, paguldė į lovą. Nešant G.P. A., jis kažką sumurmėjo. Dėl prieblandos nematė, ar G.P. A. buvo sužalotas ar jo galva praskelta, bet pastebėjo, kad jo kakta buvo nubrozdinta ir buvo nubrozdinimų galvoje, o kraujosruva G.P. A. buvo iš anksčiau. Po to tą pačią dieną kartu su V. R. išvažiavo vežti metalo laužą parduoti. Grįžo vakare ir kieme pamatė atvažiavusią greitosios medicinos pagalbos automobilį. Jam V. R. pasakojo, kad N. B. susipyko su G.P. A., po ko N. B. šluotos kotu sudavė smūgius G.P. A. per galvą. Jis nematė kaip buvo mušamas G.P. A., nes buvo nuėjęs miegoti, o kiti pasiliko dar girtauti, taip pat matė, kad jis gulėjo ant grindų.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.14-25, t. 2).

Iš 2008-02-25 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur lovoje gulimoje padėtyje rastas G.P. A. lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: kėdė, peilio rankena, geležtė, grindų šepečio galva, vasarinė kepurė, 2 tušti buteliai, grindų šepečio galvos plastmasinė detalė, plastikinis strypas, pagalvės užvalkalas, baltos spalvos striukė su dėme, panašia į kraują, vyriška juodos spalvos striukė, su dėme panašia į kraują, medinė nuolauža, 3, kaip buvo įtarta, kraujo mėginiai (b.l. 14-38, t. 1). 2008-10-07 pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros 2008-09-17 nutarimą buvo sunaikinti 2 buteliai (b.l. 167-168, 171, t. 1).

Iš 2008-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta rudos spalvos odinė striukė ir jos vidinėje kišenėje esantis virtuvinis peilis (b.l. 40-43, t. 1).

2008-02-27 Specialisto išvada Nr. M 158/08(04) nustatyta, kad G.P. A. kūne rasti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, krūtinės ląstos dešinės pusės 1-8 šonkaulių lūžis, kairės pusės 7-9 šonkaulių lūžis, muštinės ir pjautinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, muštinės žaizdos kairiame ir dešiniame antakiuose, viršutinės lūpos gleivinėje ties dantenomis, dešiniame rieše, nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, dešiniame momenyje, dešiniame rieše, dešiniame kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje, dešinės plaštakos pirštuose, kraujosruvos dešiniame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairio klubo išorėje, kairiame dilbyje, apatinės lūpos gleivinėje, kelių sąnariuose, kairiame rieše, kairiame žaste, dešinėje pečių juostoje, kaktos-smilkinių-momenų-pakaušio poodyje. Pjautinės žaizdos momenų vidurinėje-užpakalinėje dalyje ir pakaušyje padarytos kietais aštriais daiktais, visi kiti sužalojimai - kietais bukais daiktais. Pjautinės žaizdos momenų vidurinėje-užpakalinėje dalyje padarytos 3 smūginių kontaktų kietais aštriais daiktais poveikyje, pjautinės žaizdos pakaušyje padarytos 2 smūginių kontaktų kietais aštriais daiktais poveikyje. Visi kiti sužalojimai padaryti suduodant 1 smūgį į dešinio momens sritį, 1 - į dešinį smilkinį, ne mažiau 10 smūginių kontaktų į veidą, 1-į kairį žastą, 1-į dešinę pečių juostą, 1-į kairę plaštaką, 1-į dešinį riešą, 1-į dešinę plaštaką, 1-į kairį riešą, 1-į kairį dilbį, po 1-į abu kelio sąnarius, 1-į kairio klubo išorę, 1-į kairės ausies sritį, ne mažiau 3 smūginių kontaktų į krūtinės ląstą poveikyje. G.P. A. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, buvus daugybiniam šonkaulių lūžiui. Galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, atskirai paėmus atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Daugybinis šonkaulių lūžis, atskirai paėmus, priklausomai nuo nukentėjusiojo būklės gali būti priskiriamas prie nesunkaus arba sunkaus sveikatos sutrikdymo. Visi kiti sužalojimai paėmus visumoje ir kiekvieną atskirai, atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau galvos sužalojimų visuma sukėlė galvos smegenų sumušimą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. G.P. A. kraujyje rasta 0,24 promilės etilo alkoholio. G.P. A. kūne pomirtinių sužalojimų nerasta. Po sužalojimų padarymo visumos nukentėjęs turėjo prarasti sąmonę ir savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo. Nustatyti kokiais konkrečiai kietais bukais daiktais padaryti sužalojimai nėra duomenų. Kadangi sužalojimai lokalizuoti skirtinguose kūno paviršiuose, todėl negalima nustatyti kokia buvo užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis. Nukentėjusiojo drabužiuose pažeidimų nerasta. Nėra duomenų, ar po mirties buvo keičiama mirusiojo poza. G.P. A. sirgo lėtine išemine širdies liga ir aortos ateroskleroze. Sužalojimai rasti G.P. A. kūne griuviminei traumai nebūdingi (b.l. 49-59, t. 1).

2008-03-12 Specialisto išvada Nr. PM 11-158(04) nustatyta, kad G.P. A. pjautinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje galimai padarytos specialistui pateikto peilio geležtės ašmenimis, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje galimai specialistui pateikto peilio geležtės nugarėle. Visi kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai plastikine lazda šepečio galva ar kėde, konkrečiai nustatyti kokie sužalojimai padaryti apžiūrai pateiktais daiktais nėra vizualinių duomenų (b.l. 60-61, t. 1).

2008-03-12 Specialisto išvadoje Nr. PM 12-158(04) nurodyta, kad nėra duomenų, kurie sužalojimai padaryti pateiktu semtuvėliu (b.l. 63-64, t. 1).

2008-08-06 Specialisto išvadoje Nr. PM 32-158/08(04) nurodyta, kad G.P. A. mirtis galėjo įvykti maždaug prieš 42 valandas iki jo lavono tyrimo pradžios 2008-02-27 11.00 val. Rasti sužalojimai G.P. A. kūne padaryti paros bėgyje iki jo mirties. Konkrečiai nustatyti, kurie sužalojimai galėjo būti padaryti 2008-02-24 ir kurie 2008-02-25 negalima. Esant rastiems sužalojimams mirtis įvyksta ne staiga, laikas skaičiuojamas valandomis, kartais paromis. Kiekvienu atveju laikas yra skirtingas. Galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais sukėlė smūgių visuma į galvos sritį – vienas į dešinę momens sritį, vienas į dešinį smilkinį, ne mažiau 10 smūginių kontaktų į veidą, penkių smūginių kontaktų aštriais kietais daiktais į galvos plaukuotąją dalį poveikyje. Kairės pusės 7-9 šonkaulių lūžius, dešinės pusės 1-8 šonkaulių lūžius sukėlė ne mažiau kaip trys smūginiai kontaktai į krūtinės ląstos sritį poveikis (b.l. 66-67, t. 1).

Iš 2008-02-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. B. pateikė sportinius batelius, maikutę, kelnes, juodos spalvos džemperį su užrašu ,,Adidas“ (b.l. 142, t. 1). Pagal 2008-10-07 pakvitavimą N. B. buvo grąžinti baltos spalvos sportiniai batai, baltos ir juodos spalvos ruoželiais marškinėliai, mėlynos spalvos kelnės (b.l. 167-168, 170, t. 1).

Iš 2008-02-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. S. pateikė žalsvos spalvos džemperį su užrašu ,,Nike“, sportines kelnes „Adidas“ (b.l. 143, t. 1). Pagal 2008-09-17 pakvitavimą K. S. grąžintos jo juodos spalvos sportinės kelnės su baltomis juostelėmis (b.l. 167-168; 169, t. 1).

Iš 2008-03-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. R. pateikė metalinį mediniu kotu semtuvėlį, skirtą šiukšlėms semti (b.l. 144, t. 1).

Iš 2008-03-14 ir 2008-03-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, kad lyginamajam tyrimui paimti V. R., K. S. ir N. B. kraujo pavyzdžiai (b.l. 145-146, 147-148, 149-150, t. 1).

2008-06-25 Specialisto išvada Nr. S 264/08(01) nustatyta, kad nuoplovose nuo grindų kambaryje tarp sofos-lovos ir kušetės, nuo grindų už kambario durų, ant kėdės, K. S. džemperio yra G.P. A. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Ant kepurės su snapeliu, strypo, šepečio, N. B. bliuzono yra V. R. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Nuoplovoje nuo slenksčio iš virtuvės į kambarį, ant medinės rankenos, peilio geležtės, metalinės geležtės rasti žmogaus kraujo pėdsakai, tačiau DNR profilių tinkamų asmens identifikavimui negauta. Ant peilio rankenos DNR profilių tinkamų asmens identifikavimui negauta. Ant rankenos nuolaužos, semtuvėlio, šepečio nuolaužos, K. S. sportinių kelnių, N. B. marškinėlių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui nerasta (b.l. 151-166, t. 1).

Iš asmens neblaivumo pažymos matyti, kad 2008-02-25 18.09 val. N. B. buvo nustatytas 1,10 promilių girtumas (t. 2, b. l. 57).

Iš 2008-05-14 specialisto išvados Nr. 96TPK-206 matyti, kad N. B. tyrimo metu vengė atpasakoti nusikalstamos veikos aplinkybes, teigdamas, kad nieko neprisimena, vėliau, teigė , kad „neprisimena, kaip pasakojo“. Iš pateiktos tiriamojo asmens sveikatos istorijos iš Radviliškio PSC žinoma, kad tiriamasis gydytas vieną kartą 2004 m. Šiaulių psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, iš bendrosios asmens sveikatos istorijos žinoma, kad kelis kartus kreipėsi dėl žaizdų, būdamas girtumo būsenoje. N. B. lėtinio psichikos sutrikimo požymių nestebima, tačiau dėl sunkaus nusikalstamos veikos pobūdžio ir tiriamojo nuostatos nebendradarbiauti, jam siūloma atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 75, t. 2).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-49 išvados matyti, kad N. B. nusikalstamos veikos padarymo metu (2008-02-24 ir 2008-02-25) nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar kt. patologine būkle, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu N. B. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar kt. patologine būsena. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. N. B. priverstinis gydymas nereikalingas. N. B. psichikos būklė leidžia jam atkurti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo individualios psichologinės ypatybės bei pažintinių funkcijų ypatumai netrukdo jam atkurti inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (b.l. 74-97, t. 2).

Iš Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės 2008-04-30 pažymos matyti, kad 2004-09-17 N. B. nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (b.l. 190, t. 2).

Iš VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro 2008-04-25 pažymos matyti, kad 2004-09-15 N. B. nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, o 2004-10-05 nustatyta diagnozė – priklausomybės sindromas alkoholiui (b.l. 192, t. 2).

Iš 2008-07-25 Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, jog tyrėjas N. B. apibūdina kaip linkusį daryti nusikaltimus asmenį, nes 2007-09-05, 2007-10-31 ir 2007-11-26 jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, taip pat N. B. piktnaudžiauja alkoholiu bei linkęs vartoti narkotines medžiagas. Iš kaimynų dėl N. B. elgesio nusiskundimų negauta (b.l. 202, t. 2).

Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos 2008-05-06 pažymos matyti, kad N. B. gyvenamosios vietos Radviliškio mieste nebuvo deklaravęs, gyveno – (duomenys neskelbtini). Nusiskundimų N. B. elgesiu iš kaimynų, kitų institucijų Radviliškio miesto seniūnijoje pastaraisiais metais nebuvo gauta (b.l. 203, t. 2).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais ir išdėstytais įrodymais, tame tarpe ir kaltinamojo prisipažinimu sudavus smūgius G.P. A. į įvairias kūno vietas, teismas daro išvadą, kad būtent kaltinamasis N. B., dėl menkavertės priežasties – neparneštos naminės degtinės bei nukentėjusio G.P. A. atsisakymo parnešti naminės degtinės, suduodamas smūgius G.P. A. per galvą bei į įvairias kūno vietas, padarė pastarajam sužalojimus, kurie sukėlė nukentėjusio mirtį.

Pagal susiformavusią teismų praktiką nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsirandančių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Vertinant teismo medicinos specialistų išvadas (b.l. 49-59, 60-61, 63-64, 66-67, t. 1) sąryšyje su kitais byloje ištirtais įrodymais, nustatyta, kad G.P. A. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, buvus daugybiniam šonkaulių lūžiui. Teisme apklaustas kaltinamasis prisipažino G.P. A. sudavus 4-5 smūgius šluotos kotu, tačiau iš teisme apklaustų liudytojų parodymų, kurie vieni kitus papildo, matyti, kad kaltinamasis G.P. A. sudavė žymiai daugiau nei 4-5 smūgius ir ne tik šluotos kotu. Nors liudytojai, kaip ir pats kaltinamasis, dėl įvykio metu vartoto alkoholio kiekio neprisimena visų nusikaltimo aplinkybių ir jų eiliškumo, tačiau jų parodymai esminėse aplinkybėse sutampa bei vieni kitus papildo, liudytojai apie nusikaltimo aplinkybes parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei parodymus patvirtino ne tik apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją bet ir patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad liudytojai meluoja ar apkalba kaltinamąjį. Iš liudytojų parodymų visumos matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir G.P. A. 2008-02-24 prasidėjo dėl naminės degtinės neparnešimo, dėl ko kaltinamasis sudavė smūgius ne tik kumščiu į krūtinę, bet ir pagalbinėmis priemonėmis – kėde, mediniu šluotos kotu, kuris nuo smūgių sulūžo, plastmasiniu šluotos kotu ir smūgius sudavė į galvą bei kitas kūno vietas. Liudytojai taip pat matė, kad kaltinamasis N. B. pasiėmęs nuo stalo peilį, juo nešinas nuėjo į kambarį, kur lovoje gulėjo G.P. A., matė, kad buvo rastas sulankstytas peilis, dėl ko jie nurodė, kad peiliu dūrė G.P. A.. Taip pat liudytojai parodė, kad girtaujama buvo ir 2008-02-25, jau liudytojos V. R. bute, kur G.P. A. atsisakius vykdyti kaltinamojo nurodymą parnešti naminės degtinės, kaltinamasis vėl panaudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu – kumščiais ir kojomis sudavė smūgius į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas. Be to, liudytoja V. R. parodė mačiusi, kad kaltinamasis G.P. A. sudavė 5-6 smūgius metaliniu semtuvėliu šiukšlėms semti. Liudytojų parodymai apie nukentėjusiajam G.P. A. suduotus smūgius neprieštarauja specialisto išvadoms, kuriomis nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtį nulėmę sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 20 tiesioginių smūgių poveikyje ir buvo padaryti ne tik kietais bukais daiktais, bet ir pjaunančiais daiktais. Specialisto išvadoje nurodyta, kad G.P. A. padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, nors tiek kaltinamasis, tiek ir liudytojai parodė, jog G.P. A. buvo nukritęs ant grindų, šliaužė link lovos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjęs susižalojo pats, o teisme įvykį mačiusieji liudytojai parodė, kad nukentėjusį G.P. A. mušė tik kaltinamasis. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad G.P. A. mirties priežastis buvo kaltinamojo N. B. atlikti tyčiniai veiksmai: smūgių sudavimas kėde, šluotos kotu, plastmasiniu šluotos kotu, metaliniu semtuvėliu šiukšlėms semti ir peiliu per galvą bei į įvairias kūno vietas, ir, suduodamas smūgius nukentėjusiam, turėjo ir galėjo numatyti, jog jo suduoti smūgiai gali sukelti atitinkamas pasekmes ir buvo abejingas galimoms pasekmėms.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamasis teigė neprisimenąs suduotų smūgių skaičiaus, pripažindamas dalį suduotų smūgių aiškino, kad nuo šių smūgių nukentėjęs G.P. A. negalėjo mirti. Tai yra, kaltinamasis neigė savo veikos subjektyviąją pusę, teigdamas, kad nuo jo suduotų smūgių G.P. A. negalėjo mirti. Byloje teismo medicinos specialisto išvadomis nustatyta, kad G.P. A. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir buvus daugybiniam šonkaulių lūžiams, liudytojai parodė, kad apart kaltinamojo daugiau niekas nemušė G.P. A.. Teisme liudytojai parodė, kad kaltinamasis smūgius G.P. A. sudavė ne tik per galvą, bet ir į įvairias kūno vietas, kas atitinka ir specialisto išvadose nurodytų G.P. A. kūno sužalojimų vietas. Tokiu būdu, įrodyta, kad G.P. A. sužalojimus, sukėlusius jo mirtį, padarė kaltinamasis. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, nes, kaip ir kiti įvykį matę liudytojai, vartojo alkoholinius gėrimus. Iš bylos medžiagos, specialisto išvados matyti, kad N. B. tyrimo metu vengė atpasakoti nusikalstamos veikos aplinkybes, teigdamas, kad nieko neprisimena, vėliau teigė, kad „neprisimena, kaip pasakojo“, o pagal teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvadą, kaltinamajam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kuris šiuo metu netrukdo suprasti veiksmų esmės ir jų valdyti bei jo psichikos būklė bei jo individualios psichologinės ypatybės bei pažintinių funkcijų ypatumai leidžia ir netrukdo atkurti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas kaltinamojo tvirtinimą, kad jis dėl įvykio metu vartoto alkoholio kiekio, neprisimena suduotų smūgių, laiko kaltinamojo pasirinkta gynybos versija ir daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis suprato savo veiksmus ir pilnai teisingai juos galėjo valdyti, kas nustatyta ir teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu, t.y. kaltinamasis suprato, jog sukelia nukentėjusiam skausmą. Taigi, kaltinamojo tyčios intelektualinis elementas – pavojingos draudžiamos veikos suvokimas ir pavojingų pasekmių numatymas sąlygojo valinį elementą – leidimą pasekmėms kilti: kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negalėdamas tinkamai įvertinti situacijos, įvykus konfliktui tarp jo ir nukentėjusio ir, būdamas priklausomas nuo alkoholio, tyčia sudavė smūgius jam, nors ir nesiekė nukentėjusio mirties, tačiau dėl girtumo, buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms ir leido joms atsirasti.

Teismas nenustatė, kad kaltinamasis nusikalstamai veikė būtinosios ginties sąlygomis ar būdamas didžiai susijaudinęs, nes iš liudytojų parodymų matyti, kad G.P. A. nepuolė kaltinamojo, dėl ko N. B. būtų reikėję gintis nuo G.P. A., be to, kaltinamasis nebuvo įžeistas kokiu nors neteisėtu nukentėjusio poelgiu. Naminės degtinės neparnešimas ar atsisakymas eiti parnešti skolon dar degtinės nelaikytini neteisėtu ar įžeidžiančiu elgesiu, kuris būtų pagrindas staiga labai susijaudinti ir smurtauti prieš senyvo amžiaus žmogų.

Sugretinus byloje ištirtus įrodymų šaltinius dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo – paties kaltinamojo paaiškinimus, specialistų išvadas, liudytojų parodymus, kitus byloje užfiksuotus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nukentėjęs G.P. A. buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, t.y. nuo tiesioginių tyčinių smūgių sudavimo, nors kaltinamasis ir nesiekė nukentėjusio mirties, tačiau leido tokioms pasekmėms atsirasti. Tokiu būdu, tarp kaltininko nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusio mirties, yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamojo padarytas nusikaltimas laikomas baigtu, nes nuo jo neteisėtų veiksmų atsirado BK 129 str. dispozicijoje numatytos materialinės pasekmės – kito asmens – G.P. A. mirtis.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusio buvo konfliktas, kurio pasekmė – nukentėjusiam padaryti sužalojimai nulėmę G.P. A. mirtį. Kaltinamasis parodė, kad neprisimena įvykusio konflikto priežasties, tačiau teigė, kad jis pats buvo to konflikto iniciatorius. Įvykio vietoje buvę liudytojai parodė, kad konfliktas tarp N. B. ir G.P. A. prasidėjo nuo to, kad G.P. A. neparnešė naminės degtinės, o vėliau atsisakė vykdyti N. B. nurodymą – eiti ir parnešti naminės degtinės, paaiškinęs, kad jam degtinės skolon nebeparduosią, kadangi yra labai įsiskolinęs. Taip pat byloje nustatyta, kad būdamas girtas, N. B. yra agresyvus, liudytojai parodė, kad jo tuomet bijo, negali jam pasipriešinti, nes bijo būti sumušti. Pats kaltinamasis parodė, kad jei ne vartotas alkoholis, jis nebūtų mušęs G.P. A.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog konflikto priežastis buvo menkavertė ir asmeninio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam pareikštas kaltinimas, jog N. B. nužudė G.P. A. itin žiauriai, pasitvirtino teisme. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiam daug kūno sužalojimų ir šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjęs po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Nors teismo medicinos specialisto pateiktoje išvadoje nurodyta, kad G.P. A. kūno tyrimo metu nustatytas girtumas, tačiau po sužalojimų padarymo visumos nukentėjęs turėjo prarasti sąmonę ir savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad G.P. A. buvo suduoti smūgiai ne tik į galvą, bet ir per šonus, nugarą, dėl ko nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai, be to, liudytojai bei pats kaltinamasis parodė, kad G.P. A. po jam suduotų smūgių nepastovėjo ant kojų, jį N. B., K. S. ir V. R. nunešė į kitą kambarį ir paguldė į lovą. Byloje apklausti įvykį matę liudytojai parodė, kad N. B. smūgiai buvo stiprūs. Tai patvirtina aplinkybę, jog G.P. A. sužalojimas buvo skausmingas, sukėlė didelį fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmais sukeliantis didelį skausmą G.P. A. patvirtina aplinkybė, jog G.P. A. šluotos kotu mušė tol, kol sulūžo šluotos kotas ir G.P. A. pradėjo bėgti kraujas, be to, kaltinamasis žinojo, kad jis už G.P. A. yra žymiai jaunesnis, ir stipresnis, liudytojų prašomas nesiliovė mušti G.P. A., liepė liudytojams nesikišti, tuo parodydamas savo žiaurumą konkrečiam asmeniui, t.y. G.P. A.. Be to, G.P. A. žalojimas truko dvi paras, nes smūgiai buvo suduoti girtaujant 2008-02-24 V. R. bute bei 2008-02-25 – V. R. bute.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, kolegija laiko, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo veikos faktines aplinkybes, tyčios turinį ir veikos juridinę kvalifikaciją pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. ir N. B. veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis nužudymas esant kvalifikuojančių požymių. Tokiu būdu, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 24 d. 11.50 val. iki 2008 m. vasario 25 d. 16.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) butuose, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė G.P. A. kumščiais, kojomis, šluota-šepečiu, kėde, peiliu, metaliniu semtuvėliu sudavė daug smūgių į galvą, krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas, padarydamas G.P. A. galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, daugybinius šonkaulių lūžius ir kitus sužalojimus, kurie visumoje lėmė G.P. A. mirtį, taip N. B. tyčia itin žiauriai nužudė G.P. A..

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi LR Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausmę, numatytą LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamasis N. B. prisipažino G.P. A. sudavęs 4-5 smūgius mediniu šluotos kotu, dėl ko gailisi. Iš bylos matyti, kad kitų smūgių N. B. nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad daugiau G.P. A. nemušė, o teisme nurodė, kad dėl girtumo neviską prisimena. Pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nors įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nesutiko, jog nuo jo suduotų smūgių G.P. A. galėjo mirti. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia kaip tokią turi būti pilnai išpildytos abi sąlygos, t.y. turi būti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pasakė, jog nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau iš įrodymų visumos matyti, kad jo gailėjimasis nėra nuoširdus, nes liudytojams yra pasakęs, kad „jam vis vien, nes yra trys bylos“. Kadangi kaltinamasis N. B. prisipažįsta ir gailisi dėl G.P. A. suduotų 4-5 smūgių, bet ne dėl didesnio suduoto smūgių skaičiaus ir ne dėl to, kad jo suduoti smūgiai buvo G.P. A. mirties priežastimi, todėl teismas nepripažįsta N. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Taip pat teismas nenustatė ir kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Baudžiamojoje byloje liudytojų ir paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad N. B. tiek iki įvykio, tiek pačią įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Pats kaltinamasis paaiškino, kad būdamas blaivas, nebūtų sudavęs smūgių G.P. A., tam įtakos turėjo girtumas, dėl kurio daugelio suduotų smūgių ir aplinkybių neprisimena. Be to, teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu ir pažymomis iš psichikos sveikatos centro bei Šiaulių psichiatrijos ligoninės nustatyta, kad N. B. yra psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromas alkoholiui. Po nusikalstamos veikos padarymo, laikinai sulaikius N. B., jam nustatytas 1,10 promilių girtumas (t. 2, b. l. 57). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad N. B. vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nukentėjusysis A.H. A. prašė pripažinti kaltinamojo N. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė prieš seną, negalintį pasipriešinti žmogų. LR BK 60 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo – pripažįstama, kai nusikalstamos veikos auka pasirenkamas asmuo, kuris dėl savo amžiaus, bejėgiškos būklės ar kitų savybių negali kaltininkui pasipriešinti. Bejėgiškumo būklė apibūdinama kaip tokia asmens būsena, kai dėl savo fizinės ar psichinės būklės (fizinių trūkumų, psichinės ligos, kitokios liguistos arba nesąmoningos būsenos) jis negali suprasti savo ar kaltininko daromų veiksmų pobūdžio ir reikšmės arba negali pasipriešinti kaltininkui. Bejėgiška būklė būna dvejopa – fizinis ar psichinis bejėgiškumas. Fizinis bejėgiškumas esti tada, kai nukentėjusysis, suprasdamas su juo atliekamų veiksmų esmę, fiziškai negali pasipriešinti kaltininkui (pvz. dėl ligos, invalidumo, senatvės ir pan.), o psichinis bejėgiškumas rodo tai, kad nukentėjusysis dėl savo psichinių savybių ar ligos nesuvokia jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės ir jiems nesipriešina ar neprieštarauja. Į šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę galima atsižvelgti tik tuomet, jei kaltininkas žinojo apie bejėgišką nukentėjusiojo būklę ir darydamas nusikalstamą veiką tyčia tuo pasinaudojo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjęs G.P. A. buvo bejėgiškos būklės, t.y. nenustatyta, kad jis sirgo kokia nors liga ar jam buvo nustatytas neįgalumas, dėl ko G.P. A. negalėjo pasipriešinti kaltinamojo veiksmams ar nesuprato kaltinamojo atliekamų veiksmų. Tai kad nukentėjęs įvykio metu buvo beveik 70-ties metų amžiaus nėra pakankamas pagrindas teigti, jog dėl senatvės G.P. A. buvo bejėgiškos būklės. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 6 p. Tokiu būdu, teismas nepripažįsta kaltinamojo N. B. atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės.

N. B. padarė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 6 d.), veikdamas netiesiogine tyčia, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes – nukentėjusio G.P. A. mirtį. LR BK 129 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiam, kai tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Kaltinamasis N. B. buvo baustas administracine tvarka, yra teistas 8 kartus, iš jų 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtiniams interesams. Iki šio nusikaltimo padarymo N. B. buvo teistas 5 kartus, paskutinį kartą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d., todėl laikomas nusikalstamą veiką padaręs neišnykus teistumui. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamasis niekur nedirbo, nors seniūnijoje jo elgesiu skundų nebuvo gauta, tačiau kaltinamasis apylinkės inspektoriaus ir byloje apklaustų liudytojų charakterizuojamas neigiamai, kaip agresyvus ir piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo, liudytojai parodė, kad būdamas išgėręs N. B. yra agresyvus, jo visi bijodavo, bandant apginti G.P. A., liudytojams kaltinamasis grasino, liepė nesikišti, taip pat minėjo, kad „jam vis vien, nes yra trys bylos“, o ikiteisminio tyrimo metu liudytojai V. A. ir V. R. parodė, kad N. B. jiems grasino susidorojimu, jei praneš policijai (b.l. 134, t. 1, b.l. 28, t. 2). Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, jo žiaurumą ir pavojingumą visuomenei. Iš byloje esančių pažymų ir teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės išvadų matyti, jog N. B. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas alkoholiui, tačiau tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu kaltinamasis galėjo ir gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 74-97, 190, 192, t. 2).

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. B. tyčinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą (BK 129 str. 2 d. 6 p.) padarė būdamas teistas penkis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą (Radviliškio rajono apylinkės teismo 1991-02-25 nuosprendžiu pagal BK 147 str. 2 d., 146 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2003-05-01), Radviliškio rajono apylinkės teismo 1997-04-14 nuosprendžiu pagal BK 272 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija su pakeitimais ir papildymais iki 2003-05-01), Radviliškio rajono apylinkės teismo 1999-06-14 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d., 225 str. 2 d. (1961 m. BK redakcija su pakeitimais ir papildymais iki 2003-05-01), Radviliškio rajono apylinkės teismo 2002-10-09 nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d., 271 str. 2 d. (1961 m. BK redakcija su pakeitimais ir papildymais iki 2003-05-01) ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d.), t.y. būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d. – nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o toks asmuo yra recidyvistas). Kadangi šioje byloje N. B. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą praėjus tik mėnesiui po Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžio paskelbimo bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimą pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis N. B. pripažintinas pavojingu recidyvistu, nes būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą.

LR BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl kaltinamajam skirtina būtent tokios rūšies bausmė. Kadangi byloje yra nustatyta tik kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bei atsižvelgiant į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 61 str. 2 d., skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio. Pagal BK 61 str. 3 d., bausmės vidurkis apskaičiuojamas sudėjus minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydžius ir gautą rezultatą padalinus pusiau. Nusikalstamos veikos metu galiojusi BK 129 str. 2 d. redakcija numatė laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų, todėl bausmės vidurkis šiuo metu yra 14 metų laisvės atėmimas. Kadangi kaltinamasis N. B. pripažintinas pavojingu recidyvistu, tai, vadovaujantis LR BK 56 str. 2 d., jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, kaltinamajam skirtina griežtesnė, t.y. savo dydžiu didesnė, nei BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad N. B. iki šio nuosprendžio priėmimo yra pripažintas kaltu ir nuteistas dar 3 nuosprendžiais: 2008-04-07, 2008-05-06 ir 2009-03-02. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-03-02 nuosprendžio matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos bausmės buvo subendrintos pagal LR BK 63 str. taisykles. Nors kaltinamasis N. B. nusikalstamą veiką padarė neatlikus Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžiu paskirtos bausmės, dėl ko yra pagrindas bausmes bendrinti BK 64 str. taisyklėmis, tačiau tiek iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-04-07, tiek ir iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-05-06 nuosprendžių matyti, kad N. B. paskirtos bausmės buvo bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta ar jau subendrinta bausme. Tai yra, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžiu paskirta bausme, o ši Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri savo ruožtu buvo subendrinta su paskesniu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-03-02 nuosprendžiu. Tokiu būdu, kaltinamojo atžvilgiu taikant BK 64 str. taisykles, tektų pakeisti po Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžio priimtus nuosprendžius, kas pagal naujai pakoreguotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi Nr. 2K-P-193/2007, teismų praktiką yra negalima. Minėta plenarinės sesijos nutartimi teismams buvo išaiškinta, jog kai nuosprendžiu pirmojoje byloje buvo paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos su nuosprendžiu pirmojoje byloje paskirta subendrinta bausme, o ne su už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Tokiu būdu, teismas šioje byloje bendrindamas N. B. bausmes, netaiko bausmių išbendrinimo principo ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina su paskutiniu priimtu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais N. B. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendžiu), nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 259 str. 1 d., 284 str. 1 d., 182 str. 1 d., 186 str. (atitinkamai Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-01-24, 2008-05-06 nuosprendžiais ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-03-02 nuosprendžiu) ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-04-07 nuosprendžiu), kurie labai skiriasi pagal pavojingumą nuo šioje baudžiamojoje byloje įrodyto nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 6 p., todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina taikant bausmių apėmimo subendrinimo taisyklę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.). Kadangi ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių N. B. nebuvo atlikęs, todėl nėra pagrindo taikyti BK 63 str. 9 d. nuostatų ir į bausmės laiką įskaityti bausmes, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad N. B. buvo laikinai sulaikytas bei suimtas, todėl vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną suėmimo dieną bei laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kadangi N. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal LR BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant G.P. A. tyčinį nužudymą, apžiūrėjus įvykio vietą, rasti ir paimti daiktai: kėdė, peilio rankena, geležtė, grindų šepečio galva, vasarinė kepurė, 2 tušti buteliai, grindų šepečio galvos plastmasinė detalė, plastikinis strypas, pagalvės užvalkalas, baltos spalvos striukė su dėme, panašia į kraują, vyriška juodos spalvos striukė, su panašia į kraują dėme, medinė nuolauža, 3, kaip buvo įtarta, kraujo mėginiai (b.l. 14-38, t. 1). Taip pat N. B. pateikė savo baltos spalvos sportinius batelius, baltos ir juodos spalvos ruoželiais marškinėlius, mėlynos spalvos kelnes, juodos spalvos džemperį su užrašu ,,Adidas“ (b.l. 142, t. 1), kurie pagal 2008-10-07 pakvitavimą buvo grąžinti (b.l. 167-168, 170, t. 1). Liudytojas K. S. pateikė žalsvos spalvos džemperį su užrašu ,,Nike“, juodos spalvos sportines kelnes „Adidas“ su baltomis juostelėmis (b.l. 143, t. 1), kurie pagal 2008-09-17 pakvitavimą K. S. buvo grąžinti (b.l. 167-168; 169, t. 1). Liudytoja V. R. pateikė metalinį mediniu kotu semtuvėlį, skirtą šiukšlėms semti (b.l. 144, t. 1).

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-09-17 nutarimu daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nepripažinti du tušti buteliai, kurie 2008-10-07 buvo sunaikinti (b.l. 167-168, 171, t. 1),

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pripažinti 2008-02-25 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti daiktai: kėdė, peilio rankena, geležtė, grindų šepečio galva, vasarinė kepurė, grindų šepečio galvos plastmasinė detalė, plastikinis strypas, pagalvės užvalkalas, baltos spalvos striukė, su dėme panašia į kraują, vyriška juodos spalvos striukė, su panašia į kraują dėme, medinė nuolauža, paimti 3 kraujo mėginiai, bei 2008-02-26 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti daiktai: rudos spalvos odinė striukė ir virtuvinis peilis, 2008-02-25 įtariamojo N. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktas juodos spalvos bliuzonas su užrašu ,,Adidas“, 2008-02-27 liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktas žalsvos spalvos džemperis ,,Nike“, 2008-03-12 liudytojos V. R. prokurorui pateiktas metalinis mediniu kotu semtuvėlis, V. R., K. S., N. B. kraujo lyginamieji pavyzdžiai. Visi šie daiktai yra saugomi Radviliškio rajono apylinkės prokuratūroje.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai nepageidavo grąžinti konkrečių daiktų, kurie pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, N. B. juodos spalvos bliuzonas su užrašu „Adidas“, K. S. žalsvos spalvos džemperis „Nike“ grąžintini atitinkamai N. B. ir K. S., o kiti daiktai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301-308 str. str., 310 str.,

nusprendžia:

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d. (Žin. 2007, Nr. 81-3309) redakcija) (itin žiauriai nužudžius G. P. A.) ir nuteisti laisvės atėmimu šešiolikai metų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-03-02 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 m. kovo 19 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2008 m. vasario 25 d. iki 2008 m. vasario 27 d. (2 paras), ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. vasario 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę - suėmimą N. B. palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus, saugomus Radviliškio rajono apylinkės prokuratūroje – kėdę, peilio rankeną, geležtę, grindų šepečio galvą, vasarinę kepurę, grindų šepečio galvos plastmasinę detalę, plastikinį strypą, pagalvės užvalkalą, baltos spalvos striukę, vyrišką juodos spalvos striukę, medinę nuolaužą, 3 kraujo mėginius, rudos spalvos odinę striukę ir virtuvinį peilį, V. R. pateiktą metalinį mediniu kotu semtuvėlį, V. R., K. S., N. B. kraujo lyginamuosius pavyzdžius nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. N. B. pateiktą juodos spalvos bliuzoną su užrašu ,,Adidas“ grąžinti pagal priklausomybę N. B..

K. S. pateiktą žalsvos spalvos džemperį ,,Nike“ grąžinti pagal priklausomybę K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.