Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovei L. G., atsakovo atstovui Edgardui Telinskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. individualiosios įmonės skundą dėl nutarimo pakeitimo atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. K. individualioji įmonė (toliau – pareiškėja, K. IĮ) padavė teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašo sumažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2014-04-29 nutarimu Nr. H 234656 paskirtą baudą ir paskirti mažesnę, nei Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali piniginė bauda.

Skunde paaiškina, kad 2014-04-29 K. IĮ buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nuspręsta K. IĮ skirti ekonominę sankciją – 5 000 Lt baudą. Skirdamas nuobaudą nutarimą priėmęs subjektas rėmėsi ne Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, bet Alkoholio kontrolės įstatymu, be to, nuobaudą skyrė ne fiziniam asmeniui, o juridiniam.

Paaiškina dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo. Ginčo nutarime, be kita ko, nurodyta, kad įmonė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 ir 11 p. bei 17 str. 2 d. 2 ir 9 p.

Paaiškina, kad įmonė yra įgijusi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Anksčiau įmonė niekada nėra bausta dėl minėto įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų, kurie susiję su prekyba alkoholiniais gėrimais. Kaip matyti iš Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. dispozicijos, ji yra alternatyvi ir susideda iš dviejų savarankiškų veikų, kurių kiekvienos pakanka atsakomybei atsirasti: (i) draudžiama gaminti, importuoti, parduoti alkoholinius gėrimus, kurie neįrašyti į licencijas bei (ii) draudžiama parduoti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Kaip matyti iš įmonės atžvilgiu surašyto nutarimo bei bylos faktinių aplinkybių, nebuvo užfiksuota alkoholinių gėrimų, kurie nebūtų buvę įrašyti į minėtą licenciją. Visiems alkoholiniams gėrimams, kurie buvo nurodyti nutarime, J. K. IĮ licencija buvo išduota, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad buvo prekiauta neįrašytais į minėtą licenciją alkoholiniais gėrimais. Taip pat negalima sutikti su pozicija, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduodami neturint juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad minėta teisės norma skirta traukti atsakomybėn subjektus, kurie prekiauja, įmonė gi, kaip nustatyta ir pačiame nutarime, jokios prekybos nevykdė, tik automobilinėje parduotuvėje šie daiktai buvo laikomi. Be to, faktinių aplinkybių neatitinka teiginiai, kad įmonė neturi alkoholinių gėrimų gabenimo ar įsigijimo dokumentų. Priešingai, nuo pat pradžių įmonės atstovas teigė, kad visus alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus turi. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. įmonė nepažeidė.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. dispozicija apibrėžta kaip „draudžiama parduoti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos“. Dėl šio pažeidimo iš dalies sutinka, kadangi įmonės automobilinė parduotuvė tikrinimo metu licencijos iš tiesų neturėjo, tačiau atkreipia dėmesį, kad įmonei nebuvo žinoma, kad tokio pobūdžio išvežiojamajai prekybai taip pat yra reikalinga atskira licencija alkoholio prekybai, šiuo metu tai yra žinoma, įmonė, siekdama toliau teisėtai prekiauti, kreipėsi į Elektrėnų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kur įgijo maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą bei laukia, kol bus išduota licencija. Tai patvirtina aplinkybę, kad įmonė sąmoningai nesiekia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, o priešingai, pageidauja tinkamai juos vykdyti. Klaidos ir nežinojimas neturėtų būti vertinami kaip piktybiškumas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad visi automobilinėje parduotuvėje rasti alkoholiniai gėrimai buvo su banderolėmis bei įgijimą patvirtinančiais dokumentais, dalį jų buvo norima tik nuvežti jų prašiusiems asmenims, prieš tai juos nupirkus įmonės parduotuvėje, kurioje prekiauti alkoholiniais gėrimais licenciją turi. Kiti gėrimai buvo tik pervežami iš įmonės (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini). Dėl tos priežasties mano, kad įmonė tik suklydo atlikdama nurodytus veiksmus, bet jokios žalos nei valstybės biudžetui, nei visuomenei nepadarė. Taigi mano, kad paskirta 5 000 Lt sankcija yra per griežta ir neatitinka proporcingumo principo.

Pareiškėjos nuomone, įmonė pažeidė tam tikras Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, tačiau tai padarė dėl nežinojimo, bet jokiu būdu ne siekdama neteisėtos finansinės naudos ar padaryti žalą valstybės biudžetui. Todėl prašo įvertinti svarbias faktines bei juridines aplinkybes, kurios suponuoja baudos mažinimo teisės įgyvendinimą.

Remiasi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 7–8 d., 41 str. 3 d. nuorodomis. Paaiškina, kad 2014-04-29 nutarime nurodyta, kad įmonės veikloje yra šios lengvinančios aplinkybės: įmonės vadovė J. G. dėl padaryto pažeidimo gailisi, pripažino kaltę; J. K. IĮ prekybos nevykdė; pažeidimas padarytas pirmą kartą, nors įmonė veikia 4 metus; įmonėje dirba 9 darbuotojai ir iki šių metų pelno iš vykdomos veiklos neturėjo. Jokių sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nors minėtoje normoje nustatyta, kad, esant lengvinančių ir nesant sunkinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, įmonei buvo paskirta net 5 000 Lt bauda, o jos dydžio nuobaudą paskyręs pareigūnas neargumentavo. Mano, kad, esant nurodytoms faktinėms ir juridinėms aplinkybėms, įmonei galėjo būti paskirta ne didesnė nei 1 000 Lt bauda.

Remiasi viešojo administravimo principais, įtvirtintais tiek Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tiek ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bei Lietuvos teismų jurisprudencijoje, ypač proporcingumo principu.

Paaiškina, kad 2014-04-29 įmonei surašytas procesinis dokumentas yra pavadintas nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, nors, kaip matyti iš paties nutarimo turinio, sankcija paskirta remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 12 str. nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiami tik fiziniai asmenys, kuriems sukakę 16 metų. Todėl už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus administracinėn atsakomybėn, už administracinius teisės pažeidimus juridinis asmuo apskritai negali būti traukiamas. Nurodyto turinio ir formos dokumento surašymas apsunkina atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Paaiškina, kad su skundo argumentais nesutinka. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktuose, 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose yra aiškiai nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti ir gabenti alkoholio produktus draudžiama, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos ir neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų prekybos (sandėliavimo) vietoje.

Institucijos nuomone, J. K. IĮ policijos pareigūnų užfiksuotas pažeidimas yra visiškai įrodytas, kadangi tiek pažeidimo dieną, tiek medžiagos nagrinėjimo dieną J. K. IĮ savininkė L. G. dėl padaryto pažeidimo iš dalies sutiko, labai gailėjosi. Iš policijos pareigūnų, fiksavusių įmonės pažeidimą, tarnybinių pranešimų ir kitos medžiagos aiškiai matyti, kad J. K. IĮ automobiline parduotuve „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais, neturėdama nustatyta tvarka išduotos licencijos ir prekybos vietoje neturėjo minėtų alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčių privalomų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kuriuos pateikė tik po užfiksuoto pažeidimo, dėl to J. K. IĮ taikyta 5 000 Lt ekonominė sankcija buvo pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas nesutinka su skunde nurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Teigia, kad J. K. IĮ ir toliau nesilaiko Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų nuostatų reikalavimų, nes yra tokių duomenų.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio „Įstatymo pažeidimų protokolas ir bylų nagrinėjimo terminai“ 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų (iš jų ir policijos) tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą, surašo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nustatyto turinio protokolą (260 str.), patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-164 „Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų blankų formų patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nedviprasmiškai yra nurodyta, kad kontrolės institucijų (tarp jų ir policijos) tam įgaliotiems darbuotojams (pareigūnams) nustačius, kad įstatymo reikalavimai pažeisti, surašomas ATPK nustatyto turinio protokolas. Teisės aktai nenustato institucijai pareigos fiksuojant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus surašyti atskirą protokolą, nes nustatydami pažeidimo faktą pareigūnai pažeidimą patvirtinančias aplinkybes gali fiksuoti remdamiesi tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais ir kt., tai yra visais leistinais įrodymų šaltiniais. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas nenustato įrodymų rinkimo būdo ir jų rūšių, todėl šiuo atveju būtina vadovautis ATPK 256 str., o protokolas yra vienas iš dokumentų, kuriuo gali būti fiksuojamos įrodinėtinos aplinkybės. Vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, toks Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo fiksavimo būdas, kurį taikė Institucija, yra tinkamas.

Institucija, skirdama J. K. IĮ ekonominę sankciją, atsižvelgė į užfiksuotą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo pobūdį, į tai, kad įmonė tokios rūšies pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat įmonės atstovė L. G. dėl padaryto pažeidimo labai gailėjosi, ir skyrė 5 000 Lt ekonominę sankciją su alkoholinių gėrimų konfiskavimu, t. y. įmonei paskirta 5 000 Lt ekonominė sankcija su alkoholinių gėrimų konfiskavimu yra paskirta pagrįstai ir teisėtai įvertinus visas byloje esančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2014-04-29 nutarimo Nr. H 234656 teisėtumo ir pagrįstumo tik dėl paskirtosios sankcijos. Nors pareiškėja ir kelia procedūrinių pažeidimų klausimus, dėl kurių, jos manymu, priimtas nutarimas galimai yra neteisėtas, tačiau nutarimo panaikinti neprašo.

Nutarime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 11 punktų ir 2 dalies 2 ir 9 punktų reikalavimus, už tai jai skirta ekonominė sankcija – 5 000 Lt bauda.

Pagal byloje esančią medžiagą Institucijos vyresnioji tyrėja surašė 2014-04-25 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. PN 012384 (b. l. 57), kuriame konstatavo, kad 2014-03-31 apie 16.15 val. J. K. IĮ savininkė L. G. (turinti licenciją Nr. 259, kurioje nurodyta prekybos vieta (duomenys neskelbtini), neturėdama išduoto leidimo mažmeninei prekybai iš automobilinių parduotuvių, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, specialiai pritaikytame prekybai automobilyje laikė ir gabeno alkoholio produktus (jie išvardyti 2014-03-31 daiktų ir dokumentų paėmimo protokole), siekiant juos realizuoti, neturėdama jų gabenimo juridinę galią turinčių privalomų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Protokole nurodoma, kad taip pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktų, 2 dalies 2 ir 9 punktų reikalavimus.

Iš esmės šių aplinkybių pareiškėjos atstovė neneigė, tačiau teisme aiškino, kad gabeno tuos alkoholinius gėrimus į įmonei priklausantį barą, kuriam yra išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais. Pareigūnams tikrinant, pareiškėjos atstovė neturėjo dokumentų, kurie patvirtintų alkoholio produktų įsigijimo teisėtumą, tačiau nurodė, kad tuos alkoholinius gėrimus tik pervežė, nesiruošė jais prekiauti automobilinėje parduotuvėje.

Be to, protokole aprašytas aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų 2014-03-31 tarnybiniai pranešimai (b. l. 59, 60, 61), jie detaliai aprašyti ir skundžiamame nutarime. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio daroma išvada, kad alkoholiniai gėrimai buvo ne tik laikomi ir gabenami, bet išvežamajai prekybai pritaikytas automobilis, iš kurio buvo išimti alkoholiniai gėrimai, nurodyti kituose dokumentuose, atvykus pareigūnams buvo pasiruošęs prekybai, nes buvo atidarytos vitrinos ir pradėta prekyba, alus išstatytas, o stipresni gėrimai aptikti šaldytuve, po automobilio sėdyne, daiktadėžėje. Tai, kad jokie dokumentai, leidžiantys prekiauti šiais alkoholiniais gėrimais, pateikti nebuvo, nurodyta tarnybiniuose pranešimuose, tos aplinkybės neginčija ir pareiškėjos atstovė.

Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto pažeidimo sudėtį sudarančius faktus iš dalies patvirtina ir L. G. 2014-03-31 paaiškinimas (b. l. 62). Pažeidimą patvirtina 2014-03-31 Daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 65). Nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybė yra išdavusi J. K. IĮ licenciją Nr. 259 (b. l. 78) prekybai išsineštinai licencijoje nurodytomis alkoholinių gėrimų rūšimis nuo 8 val. iki 22 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje yra duomenų, kad pareiškėjai Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-17 įsakymu Nr. P2-1215 yra išduota licencija Nr. LI-475 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 86). Skundžiamame nutarime nurodomas pažeidimo aplinkybes patvirtina ir kita policijos pareigūnų surinkta medžiaga, taip pat nuotraukos (b. l. 88–93, 96, 97, 98), VPK 2014-04-28 kvitas B, kuriame yra alkoholinių gėrimų, paimtų iš L. G., aprašas (b. l. 101), 2014-04-28 nutarimas perduoti daiktus saugoti į daiktų saugyklą Nr. 10-28-IL-393 (b. l. 102) ir kt.

Ištyrus objektyviais įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo pareiškėją pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktų ir 2 dalies 2 ir 9 punktų reikalavimus.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, 17 straipsnio 2 dalies nuostatos reiškia, kad draudžiama laikyti ir gabenti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus neturint Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos, 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti ir gabenti alkoholio produktus neturint Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos.

Todėl, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimas kvalifikuotas teisingai. Nors pareiškėjos atstovė vėliau pateikė rastų alkoholinių gėrimų įsigijimo ir gabenimo dokumentus, tačiau dokumentai buvo skirti kitai prekybos vietai. Prekybos, laikymo ir gabenimo vietoje įmonė Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų privalomų dokumentų neturėjo. Teisme pareiškėjos atstovė aiškino, kad vežė gėrimus į kavinę, kuriai yra išduota licencija prekybai alkoholiniais gėrimais, tačiau ši aplinkybė padaryto pažeidimo esmės nekeičia, nes jau laikydama ir gabendama alkoholio produktus įmonė turėjo užtikrinti, kad reikiami dokumentai būtų. Be to, pažeidimas nustatytas būtent tuo momentu, kai automobilinė parduotuvė pradėjo prekybą, todėl prekybos vietoje turėjo būti atitinkami dokumentai. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad alkoholiniai gėrimai buvo pervežami į kavinę (barą), kuriai išduota licencija, kelia abejonių ir dėl to, kad pažeidimo tyrimo metu L. G. aplinkybes aiškino kitaip: teigė, kad veža alkoholinius gėrimus senyvo amžiaus žmonėms pagal jų prašymą.

Pareiškėja yra dviejų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja, todėl yra atsakinga už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, reguliuojančių alkoholio produktų verslą, taigi ji privalo užtikrinti, kad nebūtų pažeistas draudimas prekybos vietoje laikyti alkoholinius gėrimus be jų įsigijimo dokumentų, neturint licencijos prekiauti toje vietoje ar juos laikyti ir gabenti be juridinę galią turinčių dokumentų.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2014-03-31–2014-04-29) 34 straipsnio 1 dalį, už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą baudas juridiniams asmenims turi teisę skirti ir policija, už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktuose ir 2 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą baudas skiria policija (ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas). Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyta, kad 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų įgalioti pareigūnai, nustatę, kad įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Iš skundžiamo nutarimo turinio daroma išvada, kad pareiškėjos atstovė L. G. dalyvavo pažeidimo bylos nagrinėjime, teikė paaiškinimus. Pareiškėjos atstovė šio fakto neginčijo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pateikė ir papildomus alkoholio produktų įsigijimo dokumentus, kurie nutarime yra įvertinti.

Dėl paskirtos baudos. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktuose nustatytų reikalavimų ir 2 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo 1 000 iki 50 000 litų bauda. Konkretaus baudos dydžio nustatymo taisyklės yra išdėstytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje, o 8 ir 9 dalyje nurodytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Nutarime konstatuota, kad J. K. IĮ pažeidė minėtus draudimus, tačiau atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, o vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais nutarta skirti mažesnę ekonominę sankciją, nei nustatytas baudos vidurkis. Nurodoma, kad atsižvelgiama į tai, jog įmonės atstovė gailisi dėl padaryto pažeidimo, prisipažino visiškai, prekybos nevykdė, pažeidimą padarė pirmą kartą, nors įmonė veikia 4 metus, įmonėje dirba 4 darbuotojai, iki 2014 metų įmonė pelno iš vykdytos veiklos neturėjo. Skirta 5 000 Lt bauda.

Pareiškėja skunde teismui prašo baudą mažinti, kadangi bauda yra neproporcinga, jos dydžio parinkimas nutarime nepagrįstas ir kt.

Su pareiškėjos argumentais sutikti nėra pagrindo. Nutarime nurodyta, kad institucija atsižvelgia į išvardijamas lengvinančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad baudos parinkimas nebuvo motyvuotas ir pagrįstas. Skirti minimalią ar dar mažesnę baudą, kaip prašo pareiškėja, nėra pagrindo, nes jos atstovė visgi skirtingai aiškino alkoholio produktų laikymo ir gabenimo aplinkybes pareigūnams ir teismui, o tai leidžia daryti išvadą, kad institucijai tyrimo metu nebuvo padedama sąžiningai. Nepagrįstas ir pareiškėjos aiškinimas skunde teismui, kad ji nesiekė padaryti žalos valstybės biudžetui. Pareiškėja yra licencijų verstis alkoholio produktų prekyba turėtoja, todėl turi suprasti visas šio verslo taisykles, taip pat ir tai, kad yra įpareigota laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, nes jie yra formalaus pobūdžio, pažeidimui konstatuoti pasekmių nustatyti nereikia, reikalavimų nesilaikymas ir reiškia, kad daroma žala valstybės biudžetui.

Paskirtoji bauda yra artima minimaliai, laikytų ir gabentų alkoholio produktų kiekis nėra mažas (b. l. 101), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtoji bauda yra neadekvati ir neproporcinga padarytam įstatymo pažeidimui.

Dėl nutarimo formos. Tas faktas, kad nutarimas yra pavadintas nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, nedaro jo neteisėtu ir nepagrįstu, nes tai nėra esminis procedūrinis pažeidimas. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnas nutarimą pradėjo forminti naudodamas policijos įstaigoje naudojamą formą (b. l. 56), turinčią atitinkamą numerį. Tačiau visas nutarimo turinys perkeltas ir surašytas ne šioje formoje, o atskirame dokumente. Nutarime nurodyta, kad juo skiriama ekonominė sankcija, tai nurodyta nutarimo įžanginėje, aprašomojoje ir nusprendžiamojoje dalyse, nutarimas pagrįstas visomis taikytomis Alkoholio kontrolės įstatymo normomis, todėl pareiškėjai nebuvo pagrindo manyti, kad galimai ginčijant nutarimą reikia vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. Pareiškėjos skunde tuo klausimu nurodyti argumentai nepatvirtina, kad nutarimo pavadinimas pažeidė jos teisę į gynybą.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą vertinti pareiškėjai paskirtą baudą kaip netinkamai individualizuotą, neadekvačią padarytam pažeidimui. Darytina išvada, kad pareiškėjai skirta bauda atitinka įstatymo reikalavimus ir yra objektyvi, skundžiamame nutarime motyvuotas jos parinkimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas, nes yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. K. individualiosios įmonės skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.