- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-1080-1143/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pareiškėjas
- R. K., S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Irina Kizina
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjų S. K. ir R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Širvintų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, T. K., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti faktą, kad jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 37,06 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad susituokė (duomenys neskelbtini). 1990 m. pareiškėjo darbovietė (duomenys neskelbtini) prof. sąjungos nutarimu suteikė pareiškėjui dviejų kambarių butą bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrabučio pastatas buvo pastatytas 1987 m., ir minėtai įmonei šiame bendrabutyje buvo paskirti butai ir kambariai įmonės darbuotojų apgyvendinimui. Pareiškėjams bendrabutyje buvo paskirti du kambariai su koridoriumi, kurio dalyje buvo įrengtas tualetas ir kriauklė, o kadangi patalpos buvo apleistos, o dušas – tik bendro naudojimo bendrabučio koridoriuje, pareiškėjai iš savų lėšų jiems suteiktose patalpose įrengė vonią, sumažinus koridorių, kurio vienoje dalyje buvo tik tualetas ir kriauklė, šalia jų buvo pastatyta vonia ir įrengta pertvara, viename iš kambarių kambario dalyje įrengė virtuvę. Taip pat pareiškėjai suremontavo kambarius, sienines spintas ir visas patalpas, t. y. tokiu būdu iš savo lėšų pagerino jiems bendrabutyje suteiktų patalpų būklę. (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė sūnus T. K., kuris šiame bute su tėvais gyveno iki 2013 m., kol neišvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu dirba ir gyvena. Prasidėjus privatizacijos procesui pareiškėjai padavė prašymus privatizuoti jiems paskirtą butą ir patalpas. Visas bendrabučio privatizacijos procesas prasidėjo 1993 m. Pareiškėjai sumokėjo pinigus už privatizuojamą butą, nuo 1991 m. šiame bute nuolat gyvena ir jį prižiūri, kaip nuosavą butą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad buto privatizacijos procesas nebuvo užbaigtas, nes dėl neaiškios priežasties nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Tokia sutartis buvo parengta, tačiau pasirašyta tik pardavėjo (valdžios arba privatizacijos komisijos atstovų), bet jos nepasirašė pirkėjai ir jos nepatvirtino notaras. 2009-09-29 butas buvo perduotas Širvintų rajono savivaldybei. 2008-12-19 ir 2009-09-29 Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimų pagrindais minėtas butas, kuriame iki šiol nuolat gyvena pareiškėjai, įregistruotas, kaip Širvintų rajono savivaldybės nuosavybė. 2010-02-20 Širvintų rajono savivaldybė su pareiškėjais ir jų sūnumi T. K. sudarė šio buto neterminuotą nuomos sutartį. Šiuo metu pareiškėjai, kurie jau daugiau nei 10 metų abudu yra neįgalūs, nėra šio buto savininkai ir kas mėnesį privalo mokėti nuomojamo buto mokesčius. 1993 m. Valstybinio respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure pagal R. K. užsakymą buvo atlikta minėto buto inventorizacija ir sudaryta buto techninės apskaitos byla. Pareiškėjai akcentavo, kad toliau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp pareiškėjų ir įgaliotos institucijos buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo. 1993-09-14 valstybinė butų ūkio įmonė išdavė pareiškėjams privatizacijos tarnybai adresuotą pažymą apie pareiškėjų šeimos sudėtį. 1993-10-29 pareiškėjai padavė prašymą (duomenys neskelbtini) parduoti jiems aptariamą privatizuojamą butą. Tą pačią dieną pareiškėjai taip pat padavė dar vieną prašymą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad pareiškėjai negalėjo nustatytu laiku privatizuoti buto, nes jų „bendrabutis buvo neprivatizuojamas“. 1993-11-10 Širvintų rajono notaro biuro notarė G. Z. patvirtino pareiškėjų susitarimą, kad butas bus pirktas R. K. vardu, priklausys sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, R. K. pavesta paduoti pareiškimą pirkti minėtą butą. Iš savivaldybės išlikusio archyvo duomenų matyti, kad 1993-10-25 (duomenys neskelbtini) J. K. patvirtino privatizuojamo buto įkainavimo aktą, kuris buvo pabaigtas rašyti 1994-10-25. 1994-10-26 pareiškėjai sumokėjo už privatizuojamą butą 174,11 Lt, ką patvirtina tą pačią dieną surašytas mokėjimo pranešimas. 1996-06-28 pareiškėjai pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), baigti įforminti buto, kuris priklausė (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentus. Prašyme buvo nurodyta, kad šiame bute gyvena nuo 1990 m., o nustatytu laiku dėl pareiškėjų ligų nepavyko užbaigti buto privatizacijos proceso. 1996-07-25 (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino aptariamo buto pardavimą pareiškėjams. Minėto buto privatizacijos dokumentuose taip pat išliko 1996 m. parengta buto pareiškėjams pirkimo-pardavimo sutartis, kurią turėjo patvirtinti notaras, tačiau notaro patvirtinimo ir pirkėjų parašų šiame dokumente nėra, sutartis pasirašyta tik pardavėjo (valdžios arba privatizacijos komisijos atstovo) parašu. Tokiu būdu pareiškėjai įgijo teisę privatizuoti suteiktą būstą lengvatine tvarka, apmokėjo privatizuojamo buto kainą, tačiau proceso nebaigė, nesudarė notarų biure buto pirkimo-pardavimo sutarties, kas rodo, kad neįvykdė visų galiojusiame Butų privatizavimo įstatyme numatytų būtinų privatizavimo sąlygų. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas neteko galios ir pareiškėjai neturi galimybės užbaigti privatizavimo procedūros. Pažymėjo, kad pareiškėjai nuolat remontuoja butą ir gerina jo būklę, pakeitė visus buto langus į plastikinius, įrengė šarvuotas duris, nuolat prižiūri minėtą butą ir moka visus buto mokesčius, skolų ir įsiskolinimų už komunalinius mokesčius neturi. Šiame bute pareiškėjai gyvena ir juo naudojasi bei rūpinasi kaip nuosavu būstu nuo 1990 m. Butui gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančią nuosavybės teisę ir užpildyti nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragas. Mano, kad šiuo atveju nustatytos visos CK 4.68 str. – 4.71 straipsniuose įtvirtintos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepime su pareiškėjų pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad aptariamu atveju ginčo turtas nuosavybės teise priklauso Širvintų rajono savivaldybei, todėl mano, kad nėra visų būtinųjų sąlygų pareiškėjų nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas.
4. Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad aptariamas butas nuosavybės teise priklauso Širvintų rajono savivaldybei, todėl šiuo atveju nėra teisinių prielaidų (sąlygų visumos) nuosavybės atsiradimui į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį, todėl pareiškėjų pareiškimas negali būti tenkinamas. Mano, kad pareiškėjai į teismą turėjo kreiptis kitu teisiniu pagrindu.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja R. K. teismo posėdyje pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad dėjo pastangas privatizuoti butą, sumokėjo pinigus, tačiau taip susiklostė, kad kuomet reikėjo pasirašyti galutinę sutartį ji sirgo, galiausiai taip ir liko nepasirašyta.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoto asmens Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog neginčija, kad pareiškėjai atliko dalį buto privatizavimui reikalingų veiksmų; ir jei teismas nustatys visas būtinas sąlygas nuosavybės įgijimo faktui pagal įgyjamąją senatį, Širvintų rajono savivaldybės administracija neginčys tokio procesinio sprendimo, tam neprieštaraus. Supranta, kad pareiškėjai turi teisę į tą nuosavybę. Nurodė, kad perimant butą savivaldybės nuosavybėn, dirbo kiti darbuotojai, ir negali paaiškinti, ar jiems buvo žinoma apie pareiškėjų atliktus veiksmus (dėl buto privatizavimo).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams esant santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), 1990 m. pareiškėjo darbovietė (duomenys neskelbtini) (Širvintų rajono savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2007-07-05 sprendimu minėtos įmonės veiklą pripažino pasibaigusia) suteikė pareiškėjui dviejų kambarių butą bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas su sutuoktine nuo 1992-01-21 deklaruoja gyvenamąją vietą, ir kuriame kartu su pareiškėjais iki 2013 m. gyveno ir pareiškėjų sūnus T. K., gim. (duomenys neskelbtini).
8. Prasidėjus privatizacijos procesui, 1993 m. Valstybinio respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure pagal R. K. užsakymą buvo atlikta minėto buto inventorizacija ir sudaryta buto techninės apskaitos byla; o 1993-10-29 pareiškimu pareiškėjai kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydami parduoti minėtą privatizuojamą butą, pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, taip pat pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad pareiškėjai negalėjo nustatytu laiku privatizuoti buto, nes jų „bendrabutis buvo neprivatizuojamas“. 1993-11-10 Širvintų rajono notaro biuro notarė G. Z. patvirtino pareiškėjų susitarimą, kad butas bus pirktas R. K. vardu, priklausys sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, R. K. pavesta paduoti pareiškimą pirkti minėtą butą. 1993-10-25 (duomenys neskelbtini) J. K. patvirtino privatizuojamo buto įkainavimo aktą, kuris buvo pabaigtas rašyti 1994-10-25. 1994-10-26 pareiškėjai sumokėjo už privatizuojamą butą 174,11 Lt, ką patvirtina tą pačią dieną surašytas mokėjimo pranešimas. 1996-06-28 pareiškėjai pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), baigti įforminti buto, kuris priklausė (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentus. Prašyme buvo nurodyta, kad šiame bute gyvena nuo 1990 m., o nustatytu laiku dėl pareiškėjos ligos nepavyko užbaigti buto privatizacijos proceso. 1996-07-25 (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino aptariamo buto pardavimą pareiškėjams. Minėto buto privatizacijos dokumentuose taip pat išliko 1996 m. parengta buto pareiškėjams pirkimo-pardavimo sutartis, kurią turėjo patvirtinti notaras, tačiau notaro patvirtinimo ir pirkėjų parašų šiame dokumente nėra, sutartis pasirašyta tik pardavėjo (valdžios arba privatizacijos komisijos atstovo) parašu. Visos šios aplinkybės ir minėti teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai pradėjo aptariamo buto privatizavimo procesą, tačiau jis nebuvo pabaigtas.
9. Iš byloje pateikto 2009-10-20 Gyvenamųjų patalpų perėmimo Širvintų rajono savivaldybės nuosavybėn akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad aptariamas butas, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008-12-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-29 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš (duomenys neskelbtini) buvo perimtas Širvintų rajono savivaldybės nuosavybėn, ką patvirtina ir VĮ Registrų centro duomenys, bei byloje pateikti minėti savivaldybės tarybos sprendimai, 2009-10-20 Gyvenamųjų patalpų perėmimo Širvintų rajono savivaldybės nuosavybėn aktas Nr. (duomenys neskelbtini. Remiantis šiais Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir minėtu 2009-10-20 aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-26 tarp Širvintų rajono savivaldybės administracijos ir pareiškėjos buvo sudaryta Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria aptariamas butas buvo neterminuotai išnuomotas pareiškėjams, ir 2010-02-26 Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktu jiems perduotas.
10. Pareiškėjai prašo nustatyti faktą, kad jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į aptariamą butą, kurio visas privatizavimo procedūras jie buvo atlikę, tačiau privatizavimo procesas nebuvo baigtas (likęs tik sutarties pasirašymas), ir kuriame jie nuo 1990 m. gyvena, rūpinasi butu, jį remontuoja, moka visus mokesčius.
11. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose, nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo, pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
13. 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įtvirtino gyventojų teisę įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Minėtame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse, patvirtintose 1991-07-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 309, ir kt.) buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sąlygos ir tvarka. Vertinant tai, ar turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017).
14. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, aptartų šio sprendimo 8 punkte, matyti, kad prasidėjus privatizavimo procesui, pareiškėjai išreiškė valią privatizuoti jiems suteiktą aptariamą butą, t. y., 1993-10-29 pareiškimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydami parduoti minėtą privatizuojamą butą pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, taip pat pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad pareiškėjai negalėjo nustatytu laiku privatizuoti buto, nes jų „bendrabutis buvo neprivatizuojamas“; 1993-11-10 Širvintų rajono notaro biuro notarės patvirtintas pareiškėjų susitarimas, kad butas bus pirktas R. K. vardu, priklausys sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, R. K. pavesta paduoti pareiškimą pirkti minėtą butą. 1993-10-25 (duomenys neskelbtini) patvirtintas privatizuojamo buto įkainavimo aktas; 1994-10-26 pareiškėjai sumokėjo už privatizuojamą butą 174,11 Lt; 1996-06-28 pareiškėjai pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), baigti įforminti buto, kuris priklausė (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentus, nurodant, kad šiame bute gyvena nuo 1990 m., o nustatytu laiku dėl pareiškėjos ligos nepavyko užbaigti buto privatizacijos proceso.
15. Vis tik privatizavimo procesas dėl nenustatytų aplinkybių nebuvo pabaigtas, ko pasekoje turtas buvo perimtas Širvintų rajono savivaldybės nuosavybėn. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai daugiau nei 30 metų gyvena aptariamame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos 2015-10-30 sudaryta pastato bendro naudojimo vietų ir inžinerinės įrangos administravimo ir eksploatavimo sutartis, pateikti mokėjimo pranešimai už komunalines paslaugas. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai sąžiningai įgijo nurodytą turtą (butą) bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1990 m., t. y. daugiau negu 10 metų, valdė kaip savo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjų nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Tačiau, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjams nebaigus privatizavimo proceso, aptariamas turtas tapo Širvintų rajono savivaldybės nuosavybe.
16. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje aptartus įrodymus, toks aptariamo turto tapimas Širvintų rajono savivaldybės nuosavybe buvo formalus, sprendimas įtraukti aptariamą turtą į Širvintų rajono savivaldybei nuosavybe teise priklausančio turto sąrašą buvo priimtas neatsižvelgus į šio buto vykdytą privatizavimo procedūrą. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 1996-07-25 (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino aptariamo buto pardavimą pareiškėjams; 1996 m. parengta buto pareiškėjams pirkimo-pardavimo sutartis, kurią turėjo patvirtinti notaras, tačiau notaro patvirtinimo ir pirkėjų parašų šiame dokumente nėra. Atsižvelgiant į tai, kad 1996-06-28 būtent pareiškėjai pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), baigti įforminti buto, kuris priklausė (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentus, ko jie nepadarė 1994 m. dėl pareiškėjos ligos, būtent Širvintų rajono savivaldybė turėjo imtis tolimesnių veiksmų dėl pareiškėjų prašymo, juo labiau, kad buvo atlikti visi būtini veiksmai, sumokėti pinigai už privatizuojamą turtą. Tokia situacija, kaip nurodė ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovė, susiklostė todėl, kad perimant butą savivaldybės nuosavybėn, dirbo jau kiti darbuotojai, kuriems, tikėtina, nebuvo žinoma apie pareiškėjų atliktus veiksmus dėl buto privatizavimo.
17. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą, pakartotą 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad dėl savivaldybės darbuotojų kaltės, galiojant Butų privatizavimo įstatymui asmeniui, negalėjus tinkamai įgyvendinti teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamosios patalpos, pripažintina, kad tokia asmens teisė turi būti ginama. Be to, privatizavimą vykdančiai savivaldybės tarnybai buvo nustatyta pareiga informuoti apie privatizavimą vykdžiusios savivaldybės tarnybos atliktus atitinkamus veiksmus, po kurių turėjo sekti buto pirkėjo veiksmai, nes būtent savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą. Netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-318/2012, Nr. 3K-3-240/2012, 3K-3-566-695/2016).
18. Esant byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad aptariamas turtas buvo perimtas Širvintų rajono savivaldybės nuosavybėn tinkamai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjams neturėtų būti užkirstas kelias įgyti nuosavybės teises į aptariamą butą pagal įgyjamosios senaties institutą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į aptariamą butą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjai R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.