Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-279-878/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-30
Bylos Nr.
e1-279-878/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02718-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-279-878/2023Teisminio proceso Nr.1-01-1-02718-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.9.13; 1.2.25.6; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 30 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. S. (duomenys neskelbtini) apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas).

Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir yra registruotas jo vardu. Teisė vairuoti jam yra atimta. (Duomenys neskelbtini) namuose išgėrė 1,5 l alaus ir iškart, apie 17.00 val., automobiliu išvažiavo pas brolį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pabuvęs apie pusvalandį, važiavo namo, tačiau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jo vairuojamą automobilį švyturėlių pagalba sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą. Pirmu tikrinimu nustatytas virš 3 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu - (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas. Su nustatytu girtumu sutiko. Nuoširdžiai gailisi. Prašo neskirti piniginės baudos, parinkti kitą bausmės rūšį.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. S. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) A. K. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodė, jog patruliuodamas (duomenys neskelbtini) apie 17.44 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo pravažiuojantį įtartinai manevruojantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Panaudoję šviesos ir garso signalą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu. Automobilyje buvo tik vairuotojas, jam atsidarius langą, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pareikalavus vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis nurodė, jog vairuotojo pažymėjimas atimtas už analogišką nusižengimą. Patikrinę duomenų bazėje „POLIS II“ nustatė, jog automobilį vairuoja R. S. R. S. nurodė, jog alkoholį vartojo maždaug prieš 2 valandas. Alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 17.50 val. jam nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 18.14 val. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas. Automobilį autovežis nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), įvykis filmuotas BODY kameromis.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu.

Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) 17.45 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ekipažas sustabdė automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus ir neturintis teisės vairuoti R. S. Jam (duomenys neskelbtini)17.50 val. pirmuoju tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 18.14 val. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini)18.15 val. užfiksuoti R. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. R. S. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš dvi valandas, neblaivumas patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmo tikrinimo metu 17.50 val. jam nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 18.14 val. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. S. sutiko.

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini) 18.40 val. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra R. S.. Nurodyta, kad paskutinė registravimo operacija atlikta 2021 m.

Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo 1 380 Eur.

(Duomenys neskelbtini) N. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu iki (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) paskiriant turto saugotoju (duomenys neskelbtini), o laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)K. M. automobilį perdavė saugoti pačiam kaltinamajam R. S.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis R. S. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis R. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. S. sutiko ir su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. S. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). R. S. neteistas, dabar nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas baustas administracine tvarka, paskutinį kartą kad (duomenys neskelbtini) nutarimu R. S. skirta 1 000 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kelyje vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivumas, kai jam nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, kai nepraėjo metai nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Be to, R. S. yra baustas ir (duomenys neskelbtini) pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai). Tą kartą jam nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. S. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad kaltinamasis įrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose nėra, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog tokio pobūdžio teisės pažeidimą kaltinamasis R. S. padarė pirmą kartą, tačiau jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini)neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu – (duomenys neskelbtini)promilių, antrojo tikrinimo metu – (duomenys neskelbtini)promilių neblaivumas). Teismas vertina ir tai, jog R. S. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kurią yra praradęs dėl administracinių nusižengimų – automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas neblaivumas, netgi itin artimas ribai, nuo kurios jau kyla baudžiamoji atsakomybė, neblaivus vairuoja automobilį jau trečią kartą. Tai jį charakterizuoja kaip tikrai nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, akivaizdžiai linkusį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, jog R. S. daromos teisei priešingos veikos, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tik sunkėja. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo R. S. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam R. S. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas artimas jos vidurkiui – 45 paros (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo R. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam R. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis R. S. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog R. S. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, nes jis vairavo padidinto pavojaus šaltinį, būdamas sunkaus girtumo laipsnio ir rizikuodamas kitų asmenų, dalyvaujančių viešajame eisme, sveikata ir gyvybe. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs R. S. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, tai, kad jam nustatytas net (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, bei tai, kad kaltinamajam R. S. dėl administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) nutarimu kartu su bauda buvo skirta administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) ir jis šios administracinės poveikio priemonės nevykdė, ją visiškai ignoravo ne tik vairuodamas automobilį, tačiau tai darydamas esant sunkaus neblaivumo laipsnio, tai liudija, jog iš ankstesnių nubaudimų tinkamų išvadų nepadarė, kaip transporto priemonių vairuotojas iš bylos duomenų yra charakterizuojamas neigiamai, sprendžia, jog tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui – 5 metams, siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Šis terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. S. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) tiesiogiai panaudojo, darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, taigi automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius.

Teismų praktikoje nurodoma, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog R. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė esant jam taikytam draudimui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Taigi kaltinamasis yra linkęs piktybiškai ignoruoti jam paskirtas poveikio priemones, akivaizdžiai nepaiso teisės aktų reikalavimų, atitinkamai tokiu savo elgesiu rizikuoja tiek savo, tiek visuomenės gerove. Siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltinamojo interesus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas konfiskuoti R. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų klausimų

(Duomenys neskelbtini) N. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. S. priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Prokurorės nutarimu turto saugotoju paskirtas (duomenys neskelbtini), tačiau automobilis (duomenys neskelbtini) K. M. (duomenys neskelbtini) surašytu laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolu vėliau atiduotas saugoti pačiam kaltinamajam jo gyvenamosios vietos adresu. R. S. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama tik pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą trisdešimčiai parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.

Išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam penkerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai saugomą R. S. adresu (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) N. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu R. S. turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti R. S.

Teisėja Inga Liubinienė