Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui M. D., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Kadangi atsakovas ieškinį pripažino visiškai, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2015 m. spalio mėnesį per socialinį tinklą „Facebook“. 2015 m. spalio 10 d. M. D. atvyko į jos motinos namus (duomenys neskelbtini), kur ji tuo metu gyveno. Jie artimiau susipažino, jis jai patiko, pradėjo intymiai bendrauti. Po penkių dienų ji su savo dukra Austėja, kartu su M. D. išvyko į Mažeikius, apsigyveno M. D. bute (duomenys neskelbtini). Su M. D. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pasijutusi nėščia, 2015 metų gruodžio mėnesį apie tai pasakė M. D., kuris apsidžiaugė tapsiąs tėvu. Tarp jos ir atsakovo kildavo konfliktai, barniai, jis yra smurtavęs prieš ją, tačiau jis pripažino, kad yra jos vaiko tėvas, vaiku žadėjo rūpintis, jie žadėjo susituokti. 2016 metų balandžio mėnesį ji su dukra Austėja ir M. D. išvyko pas savo seserį J. J. į (duomenys neskelbtini) padėti seseriai prižiūrėti vaiką. Atsakovas nenorėjo padėti ūkio darbuose, jie susipykę ir atsakovas išėjęs iš jos sesers namų. Nuo to laiko jų bendras gyvenimas nutrūko. 2016 metų balandžio pabaigoje ji su savo seserimi ir jos draugu buvo nuvykusi į Mažeikius pas M. D. pasiimti savo asmeninių daiktų. Seseriai užsiminus apie būsimo vaiko išlaikymą, M. D. davė jai 13 Eur, sakydamas, kad daugiau to momentu pinigų neturįs. Toliau su atsakovu bendravo tik per „Facebook“, jis klausinėdavo apie vaiką, yra sakęs, kad anūką nori pamatyti jo mama. Sūnaus atsakovas nelankė, vaikui jokio išlaikymo neteikia, vaiku visiškai nesirūpina. Ji viena augina sūnų, pragyvena iš socialinių pašalpų, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 130 Eur per mėnesį nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės.

Atsakovas patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes apie jų bendrą gyvenimą, šeimyninius santykius, ketinimą susituokti. Jis nurodė, kad pripažįsta, jog ieškovės sūnus Tajus yra jo vaikas, paaiškino, kad jis būtų pripažinęs tėvystę gera valia, tačiau jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš jo paimtas pasas, todėl jis negali atlikti jokių veiksmų, reikalingų tėvystės pripažinimui. Jis turi neįgalumą, gauna invalidumo pašalpą, sutinka sūnui kas mėnesį mokėti po 130 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, vaiko tėvu gimimo įraše gali būti įrašytas vyras, tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.

Iš vaiko gimimo liudijimo (b. l. 4) matyti, kad ieškovės sūnaus T. B. tėvas jo gimimo liudijime nenurodytas.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. balandžio vidurio. Teismo posėdyje atsakovas dalyvavo, pripažino, kad yra ieškovės sūnaus Tajaus, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti jo galimybe būti ieškovės vaiko tėvu, jis nenurodė, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, DNR ekspertizės atsisakė. Tėvystės pripažinimą patvirtino raštu (b. l. 45). Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, t. y. gyvenant šeimyninį gyvenimą, buvo pradėtas jų vaikas, kuris ieškovei gimė (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimai, atsakovo tėvystės pripažinimas yra patikimas įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus tėvas. Kadangi atsakovas pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo civilinės metrikacijos įstaigai nepateikė, todėl tėvystė pripažįstama teismo sprendimu. Pagal CPK 392 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Šalių sūnus gyvena su ieškove (b. l. 5), atsakovas pripažino, kad jis išlaikymo sūnui neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas nustačius atsakovo tėvystę, iš jo priteisti išlaikymą vaikui.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų (b. l. 7, 8) matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji niekur nedirba, viena augina ir išlaiko du vaikus, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, pragyvena iš socialinių pašalpų. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Iš jo paaiškinimų matyti, kad jis registruotas darbo biržoje, gauna 220 Eur neįgalumo pensiją, įrodymų, kad jis turėtų kitų išlaikytinių, nepateikė. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti vaiką, pareiga išlaikyti jį tenka tik jo motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Reikalaujama suma - 130 Eur - nedidelė, ši suma galėtų užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti jį maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį. Įstatyme yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis) ir jokių išimčių nenumatyta. Priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 130 Eur vienam vaikui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Toks išlaikymas, teikiamas kiekvieno iš tėvų, yra būtinas vaiko svarbiausių poreikių tenkinimui.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. vaikui gimus. Kadangi atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neteikia, išlaikymas priteistinas nuo vaiko gimimo dienos – 2016 m. rugpjūčio 4 d. - iki vaiko pilnametystės.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Kaip matyti iš pažymų apie ieškovės šeimos sudėtį (b. l. 6) ir deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 5) ieškovės ir atsakovo sūnus T. B. gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), atsakovas neginčija, kad sūnus ir toliau gyventų su motina. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b. l. 21-22) nurodyta, jog dėl socialinių įgūdžių stokos Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymu ieškovės šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau duomenų, kad ieškovė nesirūpintų sūnumi ar gyventų amoralų gyvenimą, piktnaudžiautų alkoholiu, byloje nėra, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir sūnaus T. B. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nėra, ieškovė nurodydama, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku be apribojimo, iš esmės jokios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, teisme patvirtino, kad tėvas su vaiku nebendrauja visiškai ir jokie apribojimai nereikalingi, todėl ieškinys dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu).

Patenkinus ieškinį, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas) (b. l. 10-11), ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susidariusios iki bylos išnagrinėjimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis): žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo 41 Eur, dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo 46,80 Eur (130x12x3%=46,80), 7,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 94,93 Eur.

Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (b. l. 10-11), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (b. l. 34-35), šioje byloje yra 115,80 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.174 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nustatyti, kad M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, T. B. – M. D. vaikas.

Priteisti iš M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnui T. B., (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad T. B. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaiko motina V. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ieškinį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš M. D. 210,73 Eur (du šimtus dešimt eurų 73 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 80 centų), sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.