Utenos apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB „N“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. eidamas UAB „N“ direktoriaus pareigas neužtikrino, kad nuo 2018-06-18 kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), vadovo funkcijas atliktų M. L. UAB „N“ naudai tik po to, kai sudaryta bei pasirašyta darbo sutartis, darbuotojui įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią pranešta ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taip pat 2018-07-20, 11.55 val., operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad kavinėje nebuvo laikomas naudojamo elektroninio kasos aparato QUORION CR28 (korpuso Nr. 5500846) techninis pasas. Tokie R. R. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 str. 1 d., 162 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinius teisės nusižengimus, sutiko su visomis protokole nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį su partneriu įkūrė įmonę „B“, kuri užsiima vandens pramogomis ir pradėjo vykdyti veiklą Druskininkuose. 2018 m. gegužės mėnesį savo veiklą pradėjo vykdyti ir Zarasuose. Kol vyko konsecijos sutarties derinimo darbai su savivaldybe, kai kuriuos darbuotojus buvo įdarbinę įmonėje „B“. Pasirašius konsecijos sutartį, buvo įkurta kita įmonė „N“, kuri faktiškai vykdė veiklą Zarasuose. Dėl šių aplinkybių per klaidą M. L. nebuvo įformintas kaip UAB „N“ darbuotojas, t. y. Zarasuose veikiančios įmonės padalinio vadovas, o buvo įformintas kaip įmonės „B“ darbuotojas. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, prašo skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina institucijos atstovui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos piliečių dirbamo nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatas nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris dirbamas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Nelegalaus darbo konstatavimui pakanka tiek aplinkybės dėl rašytinės darbo sutarties nebuvimo, tiek nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą.

Tai, kad M. L. patikrinimo dieną dirbo UAB „N“ Zarasų padalinio vadovu patvirtina byloje surinkti įrodymai. 2018-07-20 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-3340 (b. l. 5-6), kurioje nurodyta, kad 2018-07-20 atlikus patikrinimą kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje veiklą vykdo UAB „N“, nustatyta, kad kavinėje dirba N. K., D. P. ir M. L.. Patikrinimo metu nustatyta, kad kavinėje esančio kasos aparato kasos operacijų žurnalas yra prekybos vietoje, tačiau kasos aparato techninis pasas nelaikomas darbo vietoje. Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus 2018-08-22 tarnybiniame rašte Nr. (30.22-OKS)-33-523 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog nuo 2018-06-18 kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), vadovo funkcijas atliko M. L., su kuriuo nebuvo sudaryta bei pasirašyta darbo sutartis. Darbuotojui nebuvo įteiktas antrasis sutarties egzempliorius bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią nepranešta ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kaip to reikalauja LR DK 42 str. 2 d., 43 str. 1 d. reikalavimai. 2018-08-22 UAB „N“ direktorius R. R. pateikė 2018-07-17 darbo sutartį sudaryta su M. L. bei elektroninio kasos aparato techninį pasą. Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 12) matyti, kad M. L. valstybinio socialinio draudimo pradžia yra nuo 2018-07-24.

R. R. pažeidė LR DK 42 str. 2 d., 43 str. 1 d., ir Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1283, 15 p., nustatytus reikalavimus. R. R. padaryti administraciniai nusižengimai teisingai kvalifikuoti pagal LR ANK 95 str. 1 d. ir 162 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – per klaidą buvo leista dirbti be darbo sutarties vienam darbuotojui, kuris tinkamai neįforminus įdarbinimo dokumentų dirbo trumpą laiką. Atsižvelgtina ir į R. R. asmenybę – dirba, anksčiau administracine tvarka nebaustas, į jo požiūrį į padarytus nusižengimus – pripažino nusižengimus, nuo tyrimo pradžios bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais, davė išsamius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, M. L. nusižengimo padarymo metu, dirbo UAB „ B“ ir jo darbo teisiniai santykiai iš esmės atitiko Lietuvos Respublikoje galiojantį šių santykių teisinį reglamentavimą/b.l. 4/. Byloje nėra duomenų, kad M. L., nusižengimo padarymo metu dirbo dvejose darbovietėse ir tokiu būdu jo darbdavys, stengėsi išvengti mokestinių prievolių. Teismas laiko, kad šiuo atveju yra padaryti formalaus pobūdžio administraciniai nusižengimai. Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad R. R. veiksmais buvo sukeltos žalingos pasekmės. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad net ir minimali nuobauda, numatyta ANK 95 str. 1 d., nagrinėjamu atveju būtų per griežta. ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. LR Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vien tik formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, todėl už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti ir tarp siekiamo tikslo bei pasirinktų priemonių tam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. Konstitucinio teismo nutarimai). Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-201; 2AT-7-4-2013 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas laiko, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 str. 5 d. ir paskyrus mažesnę nei šio kodekso 95 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Galutinė nuobauda R. R. skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (LR ANK 32 str., 34 str., 38 str. 2 d.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 646 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą LR ANK 95 str. 1 d. ir pritaikius LR ANK 34 str. 5 d. paskirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Jį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 162 str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 70 Eur (septyniasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ANK 38 str. 2 d., nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti R. R., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank, AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, įmokos kodą (1001) ir ROIK: 18090513286. Išaiškinti, kad, nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.