Telšių apylinkės teismo nutarimas

2015-06-29 · Byla Nr. A2.6.-662-636/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
A2.6.-662-636/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01520-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Silva Gerybienė
Pažeidėjas
L. J.
Administracinė byla Nr. A2.6.-662-636/2015Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01520-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 29 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Gerybienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. , gyv. Mažeikių m. G. g. , Lietuvos Respublikos piliečio, neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2015-05-28 11.16 val. Panevėžio m., ties Klaipėdos g. 2 ir Dariaus ir Girėno gatve, vairuodamas automobilį „RENAULT MEGANE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio gretima, antra eismo juosta važiavusiam krovininiam automobiliui „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Taip pat protokole nurodoma, kad L. J. iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino.

Nurodė, kad tokiais savo veiksmais L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 219.1, 101, 104 punktų reikalavimus, už kurių pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

L. J. teismo posėdyje parodė, kad pažeidimus iš dalies pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad važiuojant pirmąja eismo juosta, priešais važiavęs automobilis staigiai stabdė, todėl jis nusprendė persirikiuoti į antrąją juostą. Tokį sprendimą jis buvo priverstas priimti dėl priešais važiavusio automobilio sukeltos pavojingos situacijos. Prieš jam sukant į antrą juostą, joje buvo pakankamai laisvos vietos automobiliui persirikiuoti. Baigus persirikiuoti pajuto nestiprų bakstelėjimą į automobilio galą ir išgirdo garsą panašų į krepšinio kamuolio bumbtelėjimą. Nepamanė, kad tai eismo įvykis. Kadangi jis nebuvo sudaręs avarinės situacijos, nuvažiavo tolyn. Važiuojant girdėjosi iš automobilio sklindantis pašalinis garsas, todėl jis išvažiavęs už miesto, sustojo ir apžiūrėjęs savo automobilį pamatė, kad yra nubrozdintas automobilio galinis sparnas, tačiau būdamas įsitikinęs, kad jo automobilis nėra apgadintas taip, kad reikėtų jį remontuoti ir nemanydamas, kad jis sukėlė autoįvykį, nuvažiavo toliau. Šiuo metu suvokia, kad jis pasielgė netinkamai, jog nuvažiavo nepranešęs policijai. Pabėgti iš įvykio vietos tyčios neturėjo. Jis neneigia, kad ko gero nesmarkiai atsitrenkė į „SCANIA“. Pažymėjo, kad vairuoja jau 36 metus ir niekada nebuvo sukėlęs eismo įvykio. Prašo teismo atsižvelgti į visas įvykio aplinkybes, į tai, kad jis neturėjo tyčios pabėgti, nes ir automobiliai apgadinti labai nedaug.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Remiantis bylos duomenimis matyti, jog nėra jokių abejonių, kad L. J. vairuojamas automobilis „RENAULT MEGANE“, kliudė antroje eismo juostoje važiavusį automobilį „SCANIA“, t. y., kad buvo sukeltas eismo įvykis. Tačiau iš administracinėn atsakomybės traukiamo asmens L. J. duotų parodymų teismo posėdžio metu ir paaiškinimų policijos pareigūnams tiriant įvykį nustatyta, kad jis persirikiuojant į antrąją kelio juostą juto ir girdėjo, kad jo vairuojamas automobilis buvo kliudytas kito automobilio „SCANIA“, tačiau nesuprato, kad tai jis galėjo sukelti eismo įvykį, o toliau pavažiavęs ir apžiūrėjęs savo automobilį pamatė tik nežymiai nubrozdintą automobilio sparną bei nesant didesnių automobilio apgadinimo požymių, kad nereikia jo remontuoti, nemanė, kad būtina apie įvykį informuoti policiją.

Iš fotonuotraukų, darytų eismo įvykio vietoje, matyti, kad nukentėjęs automobilis „SCANIA“ buvo apgadintas nežymiai. Taip pat iš fotonuotraukų matyti, kad ir L. J. automobilis yra apgadintas nežymiai.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, t. y., kad jokio skuboto pasišalinimo iš eismo įvykio nebuvo, kad automobilių apgadinimai nėra itin žymūs, darytina išvada, jog L. J. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio nepasišalino, siekdamas išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. J. eismo įvykį sukėlė būdamas 66 metų amžiaus ir turėdamas 36 metų vairavimo stažą; jis nėra buvęs baustas administracine tvarka už pažeidimus kelių transporto srityje vairuojant transporto priemones, todėl, teismo nuomone, vairuotojo amžius galėjo turėti įtakos, jog jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Juo labiau, kaip nurodė pats L. J., jis nusprendė persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrąją, siekdamas išvengti susidūrimo su priešais važiavusiu automobiliu, kuris staiga pradėjo stabdyti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad L. J. įvykio metu buvo neblaivus ir todėl norėjo išvengti galimos atsakomybės. Taigi nėra nustatyta, kodėl jis būtų turėjęs kokį nors motyvą pasišalinti iš įvykio vietos. Teismas, atsižvelgęs į tokius bylos duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju L. J. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies prasme, todėl bylos teisena L. J. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nutrauktina.

L. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, eismo įvykio vietos schema, fotolentele, E. K. paaiškinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl L. J. už šį pažeidimą skirtina administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

L. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat tai, kad jis teisė pažeidimą padarė sulaukęs 66 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka vieną kartą baustas, tačiau nuobauda negalioja) bei padarytų pažeidimų pobūdį, nustatytas aplinkybes, laiko, kad pažeidėjui už padarytą pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti L. J. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 28,00 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kurioje L. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti L. J., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitą pateikti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Silva Gerybienė