- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-383-883/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01250-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“
- Skolininkas
- akcinei bendrovei „Gubernija“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ investicija atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2154-841/2016 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ investicija pareiškimą skolininkui akcinei bendrovei „Gubernija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. priėmė teismo įsakymą dėl 43443,01 Eur skolos, 186,38 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių metinių palūkanų už priteistą 43629,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. vasario 9 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 218 Eur žyminio mokesčio ir 140,18 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininko AB „Gubernija“ kreditoriui UAB „Respublikos“ investicija.Skolininkas AB „Gubernija“ 2016 m. vasario 15 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. teismo įsakymo, nurodydamas, kad dėl pareiškime nurodytos tarp šalių 2004 m. gruodžio 28 d. sudarytos kreditavimo sutarties bei 2013 m. lapkričio 12 d. skolos mokėjimo išdėstymo sutarties vyksta ginčas dėl sutarčių modifikavimo, ši byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Minėtoje byloje 2015 m. gruodžio 22 d. buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria kreditoriui UAB „Respublikos“ investicija yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Respublikos“ investicija uždrausta nutraukti 2004 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutartį ir 2013 m. lapkričio 12 d. Skolos mokėjimo išdėstymo sutartį bei uždrausta pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus pagal minėtas sutartis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi 2016 m. vasario 9 d. priimtą teismo įsakymą panaikino, kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtu, prašymo skirti baudą netenkino.Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje šalių ginčas vyksta dėl 2004 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutarties ir 2013 m. lapkričio 12 Skolos mokėjimo išdėstymo sutarties, kad minėtoje byloje 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, UAB „Respublikos“ investicija uždrausta nutraukti 2004 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutartį ir 2013 m. lapkričio 12 d. Skolos mokėjimo išdėstymo sutartį bei uždrausta pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus pagal minėtas sutartis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kad ši nutartis yra galiojanti, konstatavo, kad teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, be to pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skolininkui pasiūlė apie tokį pažeidimą informuoti bylą nagrinėjantį teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Respublikos“ investicija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. kaip tą reglamentuoja CPK 439 straipsnio 3 dalis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas pažeidė procesines teisės normas, kurios nustato procesinių veiksmų tvarką, gavus skolininko prieštaravimus.Teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo sprendė bylų tapatumo klausimą.Teismas, aiškindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir konstatuodamas, jog kreditorius pažeidė ja taikomas laikinąsias apsaugos priemones, neteisėtai viršijo savo kompetenciją ir pažeidė procesinės teisės normas bei teisminės gynybos prieinamumo principą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas AB „Gubernija“ prašo kreditoriaus UAB „Respublikos“ investicija atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas pagrįstai panaikino teismo įsakymą nenustatydamas termino ieškiniui pareikšti, kadangi užtikrindamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, įvertino, jog kreditoriaus ieškinys skolininko atžvilgiu dėl skolos pagal sutartį priteisimo negalėtų būti priimtas teisme, nes šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, be to, šioje byloje yra uždrausta kreditoriui pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus pagal sutartį.Visais atvejai, kai skolininkas CPK nustatyta tvarka pareiškia prieštaravimus, teismo įsakymas (jo dalis) yra panaikinamas, nepriklausomai nuo to, ar kreditorius pasinaudoja teise pareikšti ieškinį.Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje kreditoriui uždrausta pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje, kreditorius negali imtis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas
Byloje keliamas klausimas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, gavęs skolininko prieštaravimus, išsprendęs jų priėmimo klausimą, tačiau apie gautus prieštaravimus nepranešęs kreditoriui, panaikino teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą, Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Respublikos“ investicija kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko AB „Gubernija“. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 9 d. priėmė teismo įsakymą ir išsiuntė jį skolininkui. Dėl minėto teismo įsakymo skolininkas 2016 m. vasario 15 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė ir 2016 m. vasario 17 d. nutartimi panaikino 2016 m. vasario 9 d. teismo įsakymą, kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtu bei skolininko prašymo skirti baudą netenkino. Kreditorius pateikė atskirąjį skundą.CPK XXIII skyrius reglamentuoja bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus ir šiame skyriuje įtvirtinta teisena skiriasi nuo ieškininės teisenos ir yra speciali. Esant priimtiems skolininko prieštaravimams, byla nagrinėjama toliau ir kreditorius turi teisę pateikti ieškinį, jo nepateikus, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikomas nepaduotu, o pats įsakymas panaikinamas (CPK 439 str. 3, 6 d.). Tuo tarpu teismas, priėmęs skolininko prieštaravimus, nepaisant to, kokios aplinkybės paaiškėjo, privalo apie tai pranešti kreditoriui ir skirti 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Jeigu kreditorius to nepadaro, teismo įsakymas turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo įsakymo galiojimas, jo įvykdymas netenka galios nuo to momento, kada yra priimami skolininko prieštaravimai. Nuo to momento, kreditorius savo teises gali ginti tik pareikšdamas ieškinį. Todėl kreditoriaus informavimas apie skolininko prieštaravimus yra privalomas visais atvejais.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurioje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis kreditoriui UAB „Respublikos“ investicija yra uždrausta pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus pagal 2004 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutartį ir 2013 m. lapkričio 12 d. Skolos mokėjimo išdėstymo sutartį iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikino teismo įsakymą ir paliko kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtu, nepranešęs kreditoriui apie skolininko prieštaravimus ir neskyręs įstatyme numatyto termino ieškiniui pareikšti. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad teismas, aiškiai pažeidęs CPK normas, nustatančias procesinių veiksmų tvarką, gavus skolininko prieštaravimus, neturėdamas faktinio pagrindo (ieškovo ieškinio), sprendė klausimą dėl bylų tapatumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog kreditorius UAB „Respublikos“ investicija, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė, nes nei pareiškimo dėl teismo pateikimas teismui, nei teismo įsakymo išdavimas nesukelia teisinių pasekmių: šias pasekmes šalims sukelia įsiteisėjusio teismo įsakymo, kaip vykdomojo dokumento (CPK 587 str.), pateikimas priverstiniam vykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui atlikti veiksmus, numatytus CPK 439 straipsnio 3 dalyje (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir byla grąžinti pirmosios instancijos teismui atlikti veiksmus, numatytus CPK 439 straipsnio 3 dalyje.