Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas nėra rekonstravęs, remontavęs, atnaujinęs (modernizavęs) Buto, nėra keitęs Buto paskirties ar kitaip pertvarkęs Butą. Šių veiksmų taip pat nebuvo atlikusi ir ankstesnė Buto savininkė A. Č. ar dar ankstesni savininkai. Todėl pareiškėjo teigimu, ginčijamame VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas turėjo pateikti kokius nors papildomus dokumentus, pavyzdžiui, atnaujintą Buto kadastro duomenų bylą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Be to, pareiškėjas nėra atsakingas už viso gyvenamojo namo, kuriame yra suformuotas Butas, duomenų bylą ir net norėdamas negalėtų tokios bylos parengti, gyvenamasis namas yra sudarytas iš daugiau nei 20 atskirų, skirtingiems subjektams priklausančių, patalpų. Pažymi, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ginčijamame sprendime nurodoma pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį yra viso statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažyma, o ne susijusi išimtinai su Butu.

Nagrinėjamu atveju dėl nežinomų priežasčių 2007 metais buvo įregistruoti netikslūs Buto kadastro duomenys, o bankrutavus statytojui UAB „Skigra“, neigiamos pasekmės nepagrįstai tenka pareiškėjui, nors patekimas į rūsį yra tik iš Buto patalpų. Remiantis Vilniaus regioniniame valstybės archyve saugomais apmatavimų ir architektūrinių detalių brėžiniais, teigia, kad rūsio patalpa po Butu yra užfiksuota jau 1989-1990 metais, todėl jokie Buto rekonstrukcijos darbai įrengiant rūsį nebuvo atlikti. Taigi nurodo, kad Butas yra su rūsiu, kurio kadastriniai matavimai dėl nežinomų priežasčių įregistruoti netikslūs, tačiau, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis ir Nuostatais, Buto kadastro duomenys turi būti pakeisti, o ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, kaip neatitinkantis bendrųjų teisės principų.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nagrinėdamas Buto kadastro duomenų pakeitimo galimybę nustatė, kad gyvenamasis namas, kuriame yra Butas, nebaigtas statyti (rekonstruoti), (baigtumas 93 procentai), o pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, atskiri nekilnojamieji daiktai, sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017-10-30 raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-19033 įformintame sprendime nurodė Buto kadastro duomenų pakeitimo tvarką, t. y. pateikti kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuotas 100 procentų baigtumas ir Namo statybos užbaigimo aktą, kas sudarytų teisinį pagrindą pakeisti ir Buto kadastro duomenis. Šio VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo V. Č. neskundė, todėl laikytina, kad su juo sutiko arba šia teise nepasinaudojo.

Pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2018-01-16 pakartotinai pateikė rašytinį prašymą įrašyti patikslintus Buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Kartu su šiuo prašymu VĮ Registrų centro Vilniaus filialui papildomai buvo pateikta UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-09-01 parengta Buto (baigtumas – 93 procentai, bendras plotas – (duomenys neskelbtini) kv. m) kadastrinių matavimų byla bei UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017-12-15 raštas. Išnagrinėjęs šį prašymą bei pateiktus dokumentus VĮ Registrų centro Vilniaus filialas skundžiamu 2018-02-06 sprendimu Nr. VILKS-492 tokio prašymo netenkino. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą, o pareiškėjo pateikti dokumentai (UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-09-01 parengta Buto kadastro duomenų byla, UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017-12-15 raštas bei 2017-09-25 rašytinis įgaliojimas) šių reikalavimų neatitiko, be to nebuvo pateikti kiti privalomi dokumentai (atnaujinta Namo kadastro duomenų byla). Pareiškėjo teiginį, kad jis kreipėsi dėl Buto kadastro duomenų pakeitimo ne po Buto rekonstravimo, paneigia tiek A. Č., tiek jo paties pateikti UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-09-01 parengtose Buto kadastrinių matavimų bylose 1D formoje užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos matyti, kad UAB „KM Centras“ 2007-09-03 atliktų Buto kadastrinių matavimų metu rūsio po Butu nebuvo. Archyvinės nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Namo pusrūsio plane nuo 1968-09-05 iki 1999-01-07 užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad rūsys po Butu neužfiksuotas. Tačiau iš šio pusrūsio plano matyti, kad kitoje pusrūsio vietoje (ne po Butu) yra užfiksuotos rūsio patalpos, plane pažymėtos R-l, R-2, turinčios atskirą įėjimą, ir nuo R-l iki R-5, turinčios bendrą įėjimą. Todėl daro išvadą, kad viena iš neidentifikuotų, Namo pusrūsio plane pažymėtų rūsio patalpų buvo A. K. įgyta su butu 1992-04-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuris buvo sujungtas su butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytu V. G. F. 1993-03-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. šiuo metu pareiškėjui priklausantis Butas, tačiau akivaizdu, kad ši rūsio patalpa negali būti UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-09-01 kadastrinių matavimų metu po Butu užfiksuotas rūsys, plane pažymėtas R-l (25,06 kv. m).

Be to, pareiškėjas nepateikia jokių argumentų dėl skundžiamame VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018-02-06 sprendime Nr. VILKS-492 nurodytų motyvų dėl rašytinio 2017-09-25 įgaliojimo neatitikimo įstatymų nustatytiems reikalavimams. Kritiškai vertina ir pareiškėjo teiginį dėl nesančios galimybės parengti Namo bylą, teigia, kad tokios pareigos vykdymas nesiejamas su pastatą sudarančių patalpų skaičiumi, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis Namą sudaro septynios patalpos, priklausančios septyniems savininkams.

Teismo posėdyje atsakovo VĮ Registrų centras Vilniaus filialo atstovas prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje yra kilęs ginčas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. VILKS-492 ir VĮ Registrų centro 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. csprl-82 teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 16 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas ištaisyti nekilnojamojo turto registro įrašus, registro Nr. 44/754206, patikslinant buto/patalpos – buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąjį plotą – vietoje (duomenys neskelbtini) kv. m. nurodant (duomenys neskelbtini) kv. m. (el. b. l. 11).

VĮ Registrų centras 2017 m. spalio 30 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-19033 nurodė pareiškėjui, kad nepatikslinus pastato kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre, buto duomenys šiame kadastre taip pat negali būti pakeisti (el. b. l. 13).

Pareiškėjas 2018 m. sausio 16 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas įrašyti patikslintus Buto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. VILKS-492 nusprendė atsisakyti pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu (el. b. l. 15).

VĮ Registrų centras 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. esprl-82 teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą paliko nepakeistą (el. b. l. 17).

Nagrinėjamu atveju skundžiamais sprendimais teritorinis registratorius ir centrinis registratorius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą patikslinti Buto kadastro duomenis, motyvuodami, jog pareiškėjas kadastro tvarkytojui nepateikė gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos ir dokumento, patvirtinančio kadastro duomenų pakeitimą. Todėl teismas vertins ar toks atsisakymas buvo pagrįstas bei teisėtas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 23 d.).

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais. Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis), o prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikiami ir nagrinėjami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 3 dalis).

Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai (12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai). Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (12 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Kadastro nuostatų 84¹.2 punkte nurodyta, kad, teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir: 1) statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas; 2) deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti patvirtinta ir įregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 24 punktą, atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą.

Kai statinys yra padalytas į patalpas, kurios suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys apie statinį ir apie jo sudėtines dalis – patalpas (16 straipsnio 4 dalis). Vienas iš pagrindų atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra aplinkybė, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad statinio kadastro duomenys keičiami, jeigu statinys buvo rekonstruojamas, o tam, jog būtų pakeisti atskiros patalpos kadastro duomenys po statinio rekonstravimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama ne tik kadastro duomenų byla, bet ir statybos užbaigimo aktas kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą. Bet kuriuo atveju, atskiros patalpos, t. y. buto, kadastro duomenys keičiami tik po to, kai pakeisti viso namo, kuriame yra butas, kadastro duomenys.

Byloje pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Butas suformuotas pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pradėtas ir baigtas rekonstruoti 2007 m., būklė: nebaigtas statyti, baigtumo procentas 93 proc. (el. b. l. 8–10). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. gegužės 23 d. išdavė statytojui UAB „Skigra“ leidimą daugiabučio gyvenamojo namo daliai, kurioje įrengtas ginčo Butas, rekonstruoti (el. b. l. 22). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. rugsėjo 4 d. pažyma patvirtina, kad gyvenamasis namas, kuriame yra Butas, rekonstruojamas, statinio statybos būklė pažymos išdavimo metu – 93 proc., tai atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/6407 2007 m. rugsėjo 3 d. (el. b. l. 21). Pagal UAB „KM Centras“ 2007-09-06 kadastrinių matavimų bylos duomenis, bendras būti plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m. (el. b. l. 71). Pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ kadastrinių matavimų bylos duomenis 2015 m. rugsėjo 1 d. bendras buto plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m. (el. b. l. 25–33).

Taigi teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes pažymi, kad siekiant įrašyti pakeistus buto, kaip atskiro nekilnojamojo turto kadastro objekto, duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojui be kitų Kadastro nuostatuose nurodytų dokumentų turi būti pateikiama ir viso nekilnojamojo daikto, kuriame yra suformuotas butas, kadastro duomenų byla, nes, kai statinys yra padalytas į patalpas (butus), kurios suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi (pakeičiami) tiek duomenys apie statinį, tiek ir apie jo sudėtines dalis – patalpas (butus). Todėl nepateikus viso nekilnojamojo daikto, kuriame yra suformuotas butas, kadastro duomenų bylos, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į registro tvarkytoją nepateikė duomenų, jog būtų pakeisti viso statinio kadastro duomenys, o Nekilnojamo turto kadastre įrašytų duomenų netikslumą grindžia tik UAB „Geodeziniai matavimai“ kadastrinių matavimų 2015 m. rugsėjo 1 d. bylos duomenis. Taigi šiuo atveju atskirai suformuotos patalpos pastate kadastro duomenų keitimas negalimas tol, kol pastatas bus baigtas statyti, bus pateiktas statybos užbaigimą įrodantis dokumentas ir statinio kadastro duomenų byla. Duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas pakeisti Buto kadastro duomenis būtų pateikęs tokius dokumentus, nėra.

Pareiškėjo skunde nurodoma išimtis, jog nekilnojamojo turto kadastre nekilnojamojo daikto kadastro duomenys dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų gali būti pakeisti tik pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nagrinėjamu atveju netaikytina. Teismas pažymi, kad pareiškėjas prašo pakeisti kadastro duomenis pagal pateiktą 2015 m. rugsėjo 1 d. UAB „Geodeziniai matavimai“ kadastro duomenų bylą, tačiau ne taisyti ar atitinkamai keisti patalpos (buto) kadastro duomenų byloje Nr. 13/6407-(11) (el. b. l. 71) užfiksuotus bendro ploto duomenis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijami VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. VILKS-492 ir VĮ Registrų centro 2018 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. csprl-82 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl teismas neturi pagrindo jų naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.