Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-01-21 · Byla Nr. TS-2-319/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
TS-2-319/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00024-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
T. D.
Kategorijos
Byla Nr. TS-2-319/2021
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00024-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 21 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2019 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 64 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams dvejiems mėnesiams ir 3 000 eurų bauda (įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 27 d). 2020 m. rugpjūčio 11 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1, 2 dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trejiems mėnesiams ir 1 800 eurų bauda (įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 1 d). Bausmės pradžia – 2019 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 15 d.

Alytaus pataisos namuose T. D. bausmę atlieka nuo 2020 m. sausio 9 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – vieneri metai du mėnesiai dvidešimt devynios dienos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose ??????(toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. D., 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 357-271 (toliau – Nutarimas) netaikyti nuteistajam T. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dalyvauti tikslinėse elgesio korekcijos programose, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, nustatant 6 mėnesių šios rekomendacijos įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2021 m. birželio 16 d. Komisija Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu T. D. yra atlikęs daugiau kaip 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis yra įgijęs profesiją, tačiau turi menką darbinę patirtį, būdamas laisvėje nebuvo motyvuotas dirbti. Nors vertinimo metu pateikė pažymą apie galimybę įsidarbinti, tačiau išėjus į laisvę galimos problemos dėl darbo išlaikymo, darbinių įgūdžių stoka gali tiesiogiai didinti jo kriminalinio elgesio riziką ateityje. Turto valdymo skyrius pateikė informaciją, kad šiuo metu nuteistojo atžvilgiu gauta vykdomųjų dokumentų, kurių suma 273,75 eurų, likę išmokėti 273,22 eurų. Iki nusikaltimo įvykdymo nuleistasis turėjo finansinių įsipareigojimų, kuriuos vengė įvykdyti, taip pat pastebima, kad T. D. nesistengia ir nėra motyvuotas spręsti turimų finansinių problemų, jas ignoruoja, ir tai gali būti veiksnys, kuris sąlygos vengimą dirbti oficialiai, didins nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje. T. D. kartais siekia greito, tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų, kartoja klaidas, priima sprendimus neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Nuteistajam nėra būdingas agresyvus elgesys, tokio elgesio apraiškų nebuvo ir bausmės atlikimo metu, tačiau praeityje yra bent vienas atvejis kai nuteistasis elgėsi agresyviai, tokio elgesio pasireiškimo tikimybę gali padidinti ir alkoholio vartojimas. T. D., prieš imdamasis veiksmų, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, daugiau dėmesio sutelkia į teigiamus aspektus, ignoruodamas galimus neigiamus padarinius. Jis pernelyg pasitiki ir sėkmės tikimybe, iš anksto nesiruošia galimiems sunkumams. Kalbėdamas apie nusikaltimus bendrai, jų nepateisina ir suvokia daromą žalą, tačiau savo nusikaltimų nesureikšmina, linkęs juos sumenkinti, racionalizuoti, pateisinti. Bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka, šiuo metu nuobauda galiojanti. Šį pažeidimą T. D. taip pat linkęs pateisinti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nežymiai, tik 5 balais ir yra vertinama 52 balais – vidutinė. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, Komisijos nuomone, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. D., nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas Komisijos Nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog Komisija Nutarime neteisingai nurodė, jog būdamas laisvėje jis vengė įsipareigojimų, kadangi prieš patenkant į įkalinimo įstaigą jis registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o vėliau įsidarbino įmonėje vadybininku, mokėjo turimus finansinius įsiskolinimus. Komisijos jam rekomenduojamos resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės – dalyvavimo tikslinėse elgesio korekcijos programose, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, vykdyti jis neturi galimybių, kadangi dėl Lietuvoje paskelbto karantino užsiėmimai nevyksta. Jau šių metų pradžioje jis pats pateikė prašymus dalyvauti įvairiose resocializacijos programose. Pažymėtina, kad šiuo metu jis mokosi dvyliktoje klasėje, pataisos namuose nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio dirba. Pateikė pažymą, kad išėjęs į laisvę taip pat turės darbo vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog jis turi neįgalias motiną ir močiutę, kuriomis išėjęs į laisvę rūpintųsi. Šiuo metu daugiau nėra kam jų prižiūrėti, nes sesuo išvykusi į Angliją. Komisija Nutarime nurodė, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nežymiai, tik 5 balais, tačiau jis yra užsirašęs į visas įmanomas programas, dirba, mokosi. Taip pat Komisija nurodė, jog išėjęs į laisvę jis gali daryti naujus nusikaltimus, tačiau taip spręsti nėra jokio pagrindo, kadangi jis turi darbo sutartį, o išėjus į laisvę jam reikėtų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jį kontroliuotų probacijos tarnyba. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, daugiau tokių klaidų nekartos, labai jaudinasi dėl artimųjų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. D. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo T. D. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė didžiąja dauguma – 5 Komisijos nariai buvo prieš ir tik vienas T. D. lygtinį paleidimą.

Nuteistasis T. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. T. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Įkalinimo įstaigoje dirba, mokosi. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo T. D. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 52 balai pagal OASys, iš jų 10 balų sudaro statiniai, nekintantys balai ir net 42 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau privalo mažinti. Atsižvelgiant į tokį didelį dinaminių balų skaičių, turi būti nustatyta ženkli ir akivaizdi pažanga juos mažinant, tačiau nagrinėjamu atveju tokia pažanga nenustatyta – nuo paskutiniojo vertinimo T. D. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 5 balais. Toks nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas laikytinas neženkliu ir neduodančiu objektyvaus pagrindo manyti, kad T. D. esmingai pakeitė savo elgesį tinkama linkme ir yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl sutiktina su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, jog T. D. viso bausmės atlikimo metu buvo 1 kartą baustas drausmine nuobauda. Nors ši nuobauda jau negaliojanti, tačiau vien jos buvimo faktas vertinant kitų bylos aplinkybių kontekste yra itin svarbus, kadangi jis tiesiogiai rodo nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu ir jo pastangas taisytis. Be to, T. D. nei karto nebuvo ir skatintas, kas rodo, jog nuteistojo elgesys nėra nuosekliai besikeičiantis teigiama linkme ir neduodantis pagrindo manyti, kad laisvėje jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

T. D. savo skunde nurodo, jog sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti į tai, jog išėjęs į laisvę jis turės darbo vietą, pateikė tai įrodančią pažymą, šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę taip pat dirba ir mokosi. Tai, kad T. D. įkalinimo įstaigoje dirba, vertinama teigiamai, tačiau kaip pats nuteistasis nurodė savo skunde, jis įsidarbino tik 2020 m. rugsėjo mėnesį, tai yra dirba dar trumpą laiko tarpą, todėl vertinti T. D. nuostatas į darbą dar per anksti. Be to, kaip iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. D. darbinė patirtis laisvėje yra menka, pats nuteistasis apie ją pasakoja padrikai, nurodydamas skirtingas aplinkybes. Nors nuteistasis pateikė pažymą, kad išėjęs į laisvę dirbs, tačiau tokios pažymos teismų praktikoje nėra sureikšminamos, kadangi negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje bendrovėje. Atsižvelgtina ir į tai, kad T. D. turi didelių finansinių įsipareigojimų: nuosprendžiu jam priteista 3 000 eurų bauda, taip pat nuteistasis turi neapmokėtų baudų už administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu gauta vykdomųjų raštų, kurių suma 273,75 eurų, likusi neišmokėta sumos dalis –273,22 eurų. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai ir menka darbinė patirtis T. D. gali apsunkinti integraciją į visuomenę ir paskatinti pinigų prasimanyti neleistinais būdais, juolab, kad paskutinįjį nusikaltimą T. D. ir įvykdė būtent dėl finansinio nestabilumo ir pinigų trūkumo.

T. D. skunde taip pat pažymėjo, kad viena iš priežasčių kodėl jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra tai, kad jis turi neįgalias močiutę ir motiną, kurioms reikalinga jo pagalba, be jo daugiau nėra kam jomis pasirūpinti. Teismas šiuo atveju pažymi, kad T. D. apie artimiesiems daromą žalą ir nepatogumus privalėjo pagalvoti prieš nusikalsdamas, tačiau akivaizdu, kad to nepadarė ir artimųjų ligos jo nuo nusikaltimų darymo nesustabdė. Nuteistasis skunde nurodė, kad šiuo metu dėl artimųjų jaudinasi ir išgyvena, kas yra suprantama, tačiau tai negali būti priežastis dėl kurio jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Bausmės paskirtis ir tikslas būtent ir yra tai, jog nuteistasis patirtų tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, kurie padėtų įvertinti savo elgesį ir ateityje nebenusikalsti.

Vertinant T. D. argumentus dėl to, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, daugiau nekartos tokios klaidos pažymėtina, kad jie nėra visiškai teisingi, o T. D. linkęs save pateisinti. T. D. skunde duoda suprasti, kad šis jo nusikaltimas atsitiktinio pobūdžio, tačiau akivaizdu, kad taip nėra, nes praeityje jis jau ne kartą yra teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Nors ankstesni teistumai negali būti vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau teismas į juos atsižvelgia kitų aplinkybių kontekste.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis T. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame aiškiai nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu Komisija sprendė, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir, įvertinusi šias aplinkybes, rekomendavo nuteistajam tęsti socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę, nustatydama šios rekomendacijos įgyvendinimo terminą, todėl nėra pagrindo Komisijos nutarimo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. D. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas Rimas Švirinas