Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-688-1199/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
e1-688-1199/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04621-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Nuteistasis
Šalčininkų rajono apylinkės teismo
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-688-1199/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04621-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) penkis kartus, paskutinį kartą nuteistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2023 m. vasario 5 d, apie 21.37 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine B. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 1,47 ‰ girtumo laipsnis), dešine ranka tyčia vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją B. V., dėl ko pastaroji, krisdama, susitrenkė galvą į durų kampą. Tokiais savo veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, R. S. sukėlė nukentėjusiajai B. V. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Parodė, kad B. V. yra jo sugyventinė, su ja kartu veda bendrą ūkį apie 5 metus. Abu gyvena jo nuomojamame bute byloje nurodytu adresu. Alkoholio dažnai nevartoja, bet būna kartais, kad išgeria. Nukentėjusioji alkoholį vartoja dažniau. Kaltinamasis nurodė, kad 2023 m. vasario 5 d. buvo namuose kartu su nukentėjusiąja. Apie 14 val. išvažiavo į miestą, į parduotuvę. Kol jis buvo išvykęs, B. V. pasiėmė skardinę namuose stovėjusio alaus „Tauras tradicinis“ 6 laipsnių stiprumo. Kaltinamasis grįžo namo apie 15 val. Tuomet jie su nukentėjusiąja pradėjo vartoti alkoholį kartu. Iš pradžių išgėrė apie vieną pakuotę (24 skardines) alaus „Tauras“ 6 laipsnių stiprumo, vėliau, kai pasibaigė alus, abu pradėjo gerti degtinę, kuri stovėjo šaldytuve. Su B. kartu išgėrė apie 0,5 litro degtinės. Po išgertuvių, apie 21 val., B. V. buvo kur kas girtesnė nei kaltinamasis. Ji pradėjo lakstyti po namus, daryti nesąmones. Jis ją perspėjo, kad ji liautųsi. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Apie 21.30 val., konfliktui besitęsiant, nukentėjusioji sugalvojo, kad nori išeiti į koridorių parūkyti. R. S. bandė ją atkalbėti, sakė, kad laiptinėje rūkyti negalima, siūlė jai parūkyti tualete, tačiau nukentėjusioji neklausė. B. V. beeinant pro lauko duris, kaltinamasis jai stovėjo iš dešinės pusės ir dešine ranka ją pastūmė link kambario. Kadangi B. V. buvo labai neblaivi, ji neišlaikė pusiausvyros ir krito tarp virtuvės ir kambario staktos, susitrenkdama galvą į staktą. Iš jos kaktos kairės pusės pradėjo bėgti kraujas. R. S., pamatęs, kad bėga kraujas, nuėjo į virtuvę, ten paėmė rankšluostį, jį sudrėkino šaltu vandeniu ir davė B., kad ji laikytų vietą, kur susitrenkė. Kraujas neužilgo nustojo bėgti. Kaltinamasis paėmė telefoną ir paskambino 112, nes išsigando, kad galėjo sužeisti nukentėjusiąją. Kol jis kalbėjo telefonu, B. V. kažkur išėjo. Ji jam nepasakė, kur eina, todėl kur ji išėjo jis nežino. Iki policijos pareigūnų atvykimo kaltinamasis buvo namuose. Dėl savo veiksmų labai gailisi ( el. b. l. 111–113).

Kaltinamojo R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 6 d., 0.11 val., R. S. buvo nustatytas 1.47 prom. girtumas ( el. b.l. 51–52).

2023 m. vasario 5 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad pareiškėja B. V. parodė, jog 2023 m. vasario 5 d., apie 21.37 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. S. dešine ranka ją pastūmė, ji atsitrenkė į durų kampą ir pajuto fizinį skausmą.(el. b. l. 42–43).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V. parodė, kad 2023 m. vasario 5 d. kartu su kaltinamuoju visą dieną vartojo alkoholį. Iki vakaro išgėrė kažkur 4 l alaus „Tauras“ ir butelį degtinės. Vakarop ji buvo stipriai apgirtusi. Apie 21.30 val. norėjo išeiti į laiptinę parūkyti, tačiau R. S. pasakė, kad neitų, nes nenorėjo, kad kaimynai matytų, jog ji yra neblaivi. Prasidėjo žodinis konfliktas. Nukentėjusioji jau norėjo eiti pro lauko duris, tačiau kaltinamasis dešine ranka pastūmė ją nuo durų kambario link. Jam pastūmus, B. V. prarado lygsvarą ir krito. Krisdama savo kaktos kaire puse atsitrenkė į durų staktą. Pajuto vidutinį fizinį skausmą. Jai pradėjo bėgti kraujas. Tuomet R. padavė jai sudrėkintą rankšluostį, kad pridėtų prie žaizdos. Nukentėjusiajai pridėjus rankšluostį, kraujas greitai nustojo bėgti. Kaltinamasis nuėjo į kambarį, o ji išėjo parūkyti į laiptinę. Laiptinėje sutiko kaimyną. Kadangi buvo labai neblaivi, jai skaudėjo galvą ir buvo pikta ant R. S., paprašė kaimyno iškviesti policiją. Kaimynas paskambino 112 ir davė jai su jais pakalbėti, nes ji telefono neturi, telefonu dalinasi su kaltinamuoju. Pareigūnų sulaukė laiptinėje kol rūkė. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad greitosios pagalbos ji atsisakė, medikai jos neapžiūrinėjo, į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes nemato reikalo ( el. b. l. 129–131).

2023 m. vasario 6 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės raštu, kuriuo buvo atsakoma į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo raštą dėl B. V. turimų medicininių dokumentų pateikimo, nustatyta, kad B. V. ligoninės pacientų duomenų bazėje neregistruota (el. b. l. 128).

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 5 d., 23.15 val., B. V. buvo nustatytas 2.32 prom. girtumas (el. b. l. 44–45).

2023 m. vasario 6 d. apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašą ID 92139250631, nustatyta, kad į BPC kreipėsi vyras, kuris nurodė, kad moterį sumušė sugyventinis. Moteris kruvina. Į pokalbį įsitraukė B. V., kuri pasakė savo ir savo sugyventinio anketinius duomenis, nurodė, kad greitosios medicininės pagalbos jai nereikia.(el. b. l. 97–99).

2023 m. vasario 28 d. kitų daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamera įvykio vietoje filmuoti vaizdo įrašai, kuriais nustatyta, kad ant moters galvos kairiojo šono matėsi raudonos spalvos dėmės ir nubrozdinimo žymės ties žandu. Taip pat raudonos spalvos dėmės matėsi ant moters palaidinės, krūtinės srityje. Patikrinus moters blaivumą, buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas (el. b. l. 132–135).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be paties R. S. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji patvirtino jautusi kaltinamojo netesėtais veiksmais sukeltą fizinį skausmą, tačiau atsisakė bet kokios medicininės pagalbos, medikų apžiūrėta nebuvo; policijos pareigūnų kūno kamera padaryti vaizdo įrašai, kuriais nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiosios kūno matėsi kraujo žymės; BPC garso įraše užfiksuotas vyro pranešimas, kuomet jis nurodo, kad jo kaimynę sumušė sugyventinis, moteris kruvina. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad R. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia sukėlė nukentėjusiajai B. V. fizinį skausmą.

Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktu šeimos narių sąvokos išaiškinimu ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, su kuria, jo paties teigimu, penkerius metus kartu veda bendrą ūkį.

Bausmės skyrimo motyvai

R. S. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 154–157).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. S. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Jis konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką R. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas (el. b. l. 143–149), baustas administracine tvarka (el. b. l. 77–88), šiuo metu nedirbantis (el. b. l. 74–76). Duomenų apie R. S. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes (nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą nukritusi nuo kaltinamojo pastūmimo ir susitrenkusi galvą), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, su skirtinu atitinkamu įpareigojimu, kuris, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

R. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

R. S. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę B. V.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kiti klausimai

R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. vasario 5 d. 22.30 val. iki 2023 m. vasario 6 d. 15.19 val. (viena diena) (el. b. l. 28–31, 117–119). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir BPC garso įrašais, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, gydymusi ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, gydymusi ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. vasario 5 d. 22.30 val. iki 2023 m. vasario 6 d. 15.19 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir BPC garso įrašais, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti R. S., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

R. S. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Liudmila Larionova