Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Silva Gerybienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-135/2010

2010 m. balandžio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., J. S. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009 m. balandžio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trims) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš nuteistojo J. S. priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo A. G. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent 2008 m. liepos 17 d., apie 19 val., veikdamas bendrai su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešais namą Nr.17, liepė mažametei M. G. atiduoti rankoje turėtą mobilaus ryšio telefoną, vienam iš dviejų tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant metalinį strypą, sukėlė nukentėjusiajai M. G. baimę, kad prieš ją gali būti panaudotas fizinis smurtas ir ji gali būti sužalota, taip atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė iš mažametės nukentėjusiosios M. G. svetimą turtą – jos tėvui A. G. priklausantį 800 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 5310 Xspress Music“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo J. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Nuteistojo J. S. prašymas jo veiką iš plėšimo perkvalifikuoti į vagystę nepagrįstas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, J. S. neigė padaręs BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusioji pati sutiko jam duoti mobilaus ryšio telefoną paskambinti ir leido su paskolintu telefonu eiti pirkti alaus, o nuteistasis, išėjęs pirkti alaus, iš matymo pažįstamam vaikinui pardavė tą telefoną (t.1, b.l.139), teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad nukentėjusiajai paskolinus jam (J. S.) telefoną paskambinti, sumanė telefoną pasisavinti, o kaip užstatą paliko auskarus ir segę, sumelavęs, kad jie auksiniai ir vertingi, ir nuėjęs telefono nebegrąžino (t.2., b.l. 43), apeliacinės instancijos teisme teigė, kad nukentėjusiosios iš vis nėra matęs, o, jo teigimu, nagrinėjant bylą buvo apklausiami liudytojai, kurie, nebuvo įvykio vietoje. Kolegijos nuomone, J. S., pateikdamas skirtingas įvykio versijas, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės arba sušvelninti savo kaltę.

Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji M. G. ir visi liudytojai: Ž. P., R. P., Š. V., R. T., R. Ž. (t.1, b.l. 17-18, 25, 48, 54, 60, 66, 73, t.2, b.l.44-46) parodė, kad 2008-7-17, vakaro metu, (duomenys neskelbtini) stadiono ribose, grįžtant iš (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiosios M. G. sustojo trys vyrai, iš kurių vienas - J. S. pareikalavo grasindamas M. G. atiduoti jam jos rankose turėtą mobilaus ryšio telefoną, o šiai nesutikus, nuteistasis telefoną ištraukė iš nukentėjusiosios rankų ir sparčiu žingsniu su kitais vyrais pasišalino. Nukentėjusioji ir visi liudytojai taip pat nurodė, kad vienas vyras, ne J. S., rankoje nuleidęs turėjo metalinį vamzdį apie 50 cm. ilgumo. Kaip ir nukentėjusioji, visi apklausti liudytojai nurodė analogiškas aplinkybes, todėl pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais, o J. S. parodymus atmetė. Kolegija nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nukentėjusioji ir liudytojai nekaltai apkalba nuteistąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis.

Kolegija, patikrinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo nusikalstamų veikų kvalifikavimo, juos atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėdamas M. G.. priklausančio telefono pagrobimo aplinkybes, teismas nustatė, kad J. S., po liepimo nukentėjusiajai atiduoti, o šiai nesutikus, pasakydamas, kad atiduotų gražiuoju arba bus blogai, žodžiais davė jai suprasti, kad jei pastaroji neatiduos telefono, prieš ją bus panaudota jėga, o kartu su nuteistuoju buvo vyras, kuris rankoje laikė daiktą, panašų į lazdą, sudarydamas nukentėjusiajai įspūdį, kad grasinimai realūs. Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, nuteistojo J. S. veiksmai teisingai teismo įvertinti kaip grasinimas panaudoti fizinį smurtą, o nusikalstama veika – kaip plėšimas.

Kolegijai, atsižvelgus į išdėstytą, J. S. kaltė padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, abejonių nekelia.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. S. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, J. S. asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nuteistasis J. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., BK 180 str. 1 d.) grasindamas panaudoti fizinį smurtą. J. S. anksčiau teistas 6 kartus (t.2, b.l. 81-85), nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos padarymo baustas už administracinius teisės pažeidimus (t.2, b.l. 79), nuteistojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui ir yra tinkama ir nelaikytina per griežta. Nuteistojo skundo teiginys, kad jo ankstesni teistumai turėjo įtakos skiriant bausmę neduoda pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, kadangi įvertinti nuteistojo asmenybę individualizuojant bausmę, įpareigoja Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo M. G. tėvui nukentėjusiajam A. G. priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis minėtame straipsnyje nurodytais kriterijais – neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtinė padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu ir kitomis, turinčiomis reikšmės bylai, aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pirmos instancijos teismas, priteisdamas 1 000 Lt nurodė, kad vadovavosi visais, aukščiau paminėtais kriterijais, tačiau šių kriterijų konkrečiai neapibūdino.

Nukentėjusiosios tėvas nurodė, kad padarytu nusikaltimu M. G. buvo išgąsdinta, bijojo išeiti į lauką, sunkiai išgyveno patirtą įvykį, ilgą laiką pergyveno, taip pat nurodė, kad duktė pas psichologus nesilankė ir medikamentų nevartojo (t.1, b.l.13, t.2, b.l.44). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistasis niekur nedirba.

Kolegija sutinka su nuteistuoju, kad civilines ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji sužalojimų nepatyrė, o patyrė tik dvasinį sukrėtimą, nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė žala, nuteistasis neturi pajamų ir turto. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo kriterijus, turi būti mažinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti:

Nukentėjusiojo A. G. naudai iš J. S. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.