Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.

Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 9 d., pabaiga – 2024 m. liepos 9 d.

Anksčiau teismo du kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, už gerą elgesį ir darbą paskatintas, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė E. K. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, todėl akivaizdu, jog nuteistasis deda nepakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi rizika per tą laiką nei kiek nepakito, t. y. išliko vidutinė. Šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, negali būti vertinama kaip itin akivaizdi, kadangi išlikę kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti ir tokiu būdu juos eliminuoti, tam, kad nekiltų abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Anksčiau buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau ankstesni teistumai, švelnesnės bausmės, nepadarė įtakos nuteistojo elgesiui, jis toliau nusikalto, taigi akivaizdu, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles, nėra pagrindo tam, kas leistų daryti pagrįstą nuomonę, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nepasikartos ir jis daugiau nepažeis įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistojo darbinė patirtis itin menka, yra įgijęs 10 klasių išsilavinimą, specialybės neįgijęs. Didžioji dalis nuteistojo įvykdytų nusikaltimų yra tiesiogiai susiję su siekiu gauti materialinės naudos. Nors nuteistasis teigia, jog laisvėje pragyvendavo iš neįgalumo pašalpos, kai dirbdavo iš darbo užmokesčio, tačiau akivaizdu, jog darbo turėjimas, pajamų gavimas iš pašalpos, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys, jog alkoholio vartojimas turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamumui. Nuteistasis pats pripažino, jog ir nemažą dalį savo pajamų išleisdavo jam įsigyti. Buvo nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti. Pripažino, jog yra vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau jis savo priklausomybę neigia, teigia, jog jam nereikalinga jokia specialistų pagalba. Nors bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo faktai nebuvo fiksuoti, tačiau atsižvelgus į ankstesnį narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimą, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis savo alkoholio vartojimo įpročių nevertina kaip pakankamai rimtų, galinčių sukelti žalą ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, jis deda per mažai pastangų pakeisti savo elgesį, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Nuteistasis kaltės dėl padaryto paskutinio nusikaltimo nepripažįsta. Padarytas nusikalstamas veikas vertina gana paviršutiniškai, būdingas orientavimasis į asmeninių poreikių tenkinimą, nesuvokia, jog reikia paisyti ir visuomenės interesų. Nuteistasis pasižymi lengvabūdiškumu, nebrandžiomis vertybinėmis nuostatomis, savivertė žemesnė už vidutinę, lengvai pasiduoda psichologiškai stipresnių asmenų įtakai, neįvardina nusikalstamumo kaip problemos, ieško tą pateisinančių aplinkybių. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu (subendrinus bausmes) atlieka bausmę dėl sunkaus, apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymo, jis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - 1 metų 2 mėnesių ir 19 dienų ( paskirta bausmė - 3 metai 10 mėnesiai laisvės atėmimo), tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Prokurorė skunde nurodo, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus, apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, anksčiau teismo teistas, jam buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis toliau nusikaltimo.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pripažįsta, kad nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis bei sunkumas charakterizuoja nuteistąjį kaip praeityje linkusį nusikalsti, kas ir buvo įvertinta teismo priimant šiais klausimais procesinius sprendimus. Taip pat teismas pažymi, kad asmens padarytų nusikaltimų pobūdis bei sunkumas, ankstesnių bausmių nesusijusių su laisvės atėmimu taikymai ir (ar) bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimai neužkerta kelio nuteistajam tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Dar vienas prokurorės argumentas – nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo alkoholio vartojimas turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamumui. Dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta, padarytas nusikalstamas veikas vertina paviršutiniškai, būdingas orientavimasis į asmeninių poreikių tenkinimą. Nuteistasis pasižymi paviršutiniškumu, nebrandžiomis nuostatomis, lengvai pasiduoda psichologiškai stipresnių asmenų įtakai.

Teismo vertinimu, byloje šiuo metu esanti duomenų visuma leidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, kas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime ir buvo padaryta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra įgijęs 10 klasių išsilavinimą, kokioje mokykloje įvardinti negalėjo. Mokslai nesisekė, nelankė pamokų, dėl rašymo ir skaitymo problemų neturi. Specialybės neįgijęs. Apie darbinę patirtį pasakoja, kad jam nustatytas neįgalumas, turintis 10 proc. darbingumo lygį. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad nuteistajam laisvėje buvo būdingos išsilavinimo, mokymosi bei įsidarbinimo problemos. Jis stokojo motyvacijos realizuoti save socialiai priimtinose srityse, o tai galimai skatino jo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Visgi, sėkmingą adaptaciją darbo rinkoje bei ekonominį ir socialinį saugumą užtikrintų sisteminga darbinė veikla, konkrečios darbo srities kompetencijų tobulinimas, lėšų paskirstymo įgūdžiai. Tai skatintų sėkmingesnę nuteistojo integraciją į visuomenę bei mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Socialinio tyrimo taip pat nurodoma, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus aspektai yra glaudžiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis nuo pat paauglystės laikotarpio pradėjo vengti dalyvauti mokymosi procese, vėliau ir stokojo motyvacijos įsitvirtinti darbo rinkoje bei elgtis socialiai atsakingai. Jo gyvenimo stiliui yra būdingas manipuliatyvumas, nerūpestingas bei rizikingas elgesys, orientavimasis į asmeninių poreikių patenkinimą, bet ne artimųjų ar visuomenės interesus. Tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis sistemingai laikosi nustatytos įstaigos tvarkos, elgesys disciplinuotas, nėra baustas drausmine tvarka, neskatintas, stengiasi atsiriboti nuo rizikingų situacijų, užsiima darbine veikla, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Analizuojant nuteistojo alkoholio vartojimo ypatumus, yra stebimi tam tikri sunkumai. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, pastebima, kad alkoholio vartojimas neigiamai veikė nuteistojo socialinio funkcionavimo ypatumus bei turėjo įtakos tam tikrų nusikalstamų veikų įvykdymui. Nuteistasis vykdydavo ne tik turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra baustas už alkoholio ar jo surogatų vartojimą. Nuteistojo impulsyvus, savitvardos stokojantis elgesys, negebėjimas identifikuoti savo probleminių sričių, bei netinkami jų sprendimo būdai, prasmingų tikslų neturėjimas, žema motyvacija darbui, nelankstus mąstymas, priklausomybės alkoholiui nevaldymas yra tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu ir toliau reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu jis kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologą dėl problemų susijusių su mąstymu ir elgesiu sprendimo. Taip pat pažymėtina, kad vertinimo metu nuteistasis nepasižymėjo priešiškumu, nevengė analizuoti jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, teikė išsamią informaciją, reikalingą vertinimo procedūrai atlikti.

Taip pat nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Be to, nuteistasis įvykdė ir vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam G. Š. klausimą, posėdžio metu komisijos nariai balsų dauguma balsavo už sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam G. Š., kas rodo, jog nuteistasis savo elgesiu yra pelnęs pasitikėjimą įkalinimo įstaigoje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinkama su Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimu ir manoma, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tai negali būti vertinama kaip pažanga mažinti nuteistojo G. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 24 d. atlikus nuteistojo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. spalio 24 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, nustatyta vidutinė rizika. 2023 m. balandžio 6 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat nustatyta vidutinė rizika, tačiau fiksuoti pokyčiai tam tikrose vertinimo srityse. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Teismo nuomone, nors nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau yra stebimi pokyčiai tam tikrose vertinimo srityse, kas yra laikoma pakankama, jog būtų galima teigti, kad nuteistojo elgesys yra koreguojamas tinkame linkme.

Prokurorė nurodo, kad nuteistajam atlikta bausmės dalis nesudaro pagrindo spręsti, kad savo elgesiu nuteistasis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuojant jį nuo visuomenės.

Vertinant nurodytą skundo argumentą, teismas pažymi ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis jau yra adekvati nuteistojo padarytiems nusikaltimų sunkumui ir yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, nebūtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas mano, jog šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime, priimdama skundžiamą nutarimą, balsų dauguma balsavo „už“ nuteistojo paleidimą į laisvę. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 2 mėnesiai 19 dienų. Teismas mano, kad nurodytą neatliktos bausmės dalį vertinant su visa paskirta bausme, ji yra nedidelė, todėl daroma išvada, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimu ir mano, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.