Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei K. K. , nedalyvaujant pareiškėjui V. J. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neatliko teisės aktais jo kompetencijai priskirtų veiksmų dėl mažametės S. V. vaiko tėvo nustatymo, nepateikė reikalaujamos informacijos, susijusios su pareiškėjo, kaip kreditoriaus interesais, reikalingos jo teisių apgynimui. Atsakovas savo neveikimu pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Lietuvos Respublikos civilinio kodeksą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4, 29 straipsnius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, valstybės tarnautojų veiklos etikos taisykles bei kitus atsakovo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Nurodytais atsakovo veiksmais, 2014-12-15 administraciniu aktu Nr. 19-2-3995, S. V. tėvo D. K. tėvystės nuslėpimu, tėvystės nesiaiškinimu, kenkimu pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, buvo pažeisti galiojantys teisės aktai, pareiškėjui padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Jam padarytą turtinę žalą pareiškėjas įvertino 27831,15 Eur, neturtinę - 11584,80 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Pažymėjo, jog neturtinė žala pasireiškė pareiškėjo patiriama nuolatine ilgalaike įtampa, nesaugumo ir pavojaus dėl atsakovo dengiamų „globėjų“ G. V. ir Ž. V. veiksmų jausmu, vidiniais išgyvenimais dėl atsakovo trukdymo gauti dokumentus jo teisių ir interesų gynybai, neigiamu atsakovo veiksmų poveikiu pareiškėjo gyvenimo kokybei, menkavertiškumo ir pažeminimo jausmais, neteisėtu jo laisvės ir judėjimo apribojimu, skausmų sukėlimu verčiant didelę laiko dalį skirti skundų rašymui, sistemingu trukdymu dirbti, trukdymu pareiškėjui rūpintis motina, kuriai reikalinga priežiūra.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. J. 2014-11-20 skundu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas:

1.kreiptis į LR Generalinį prokurorą asmeniškai su prašymu G. V. , Ž. V. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 3 d., 181 str. 1 d., 182 str. 2 d., 189 str. 2 d.;

2.kreiptis į LR Generalinį prokurorą asmeniškai su prašymu R. L. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 181 str. 1 d., 3 d.;

3.kreiptis į LR Generalinį prokurorą asmeniškai su prašymu T. V. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d.;

4.kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo - su reikalavimais:

įgyvendinti D. K. pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą S. V. ;nustatyti ir Lietuvos Respublikoje įteisinti D. K. tėvystę savo nepilnametei dukrai S. V. ;tiesiogiai ar per LR Teisingumo ministeriją susižinoti dėl teisinės pagalbos su Pagrindinio šeimos skyriaus registro teismu ((duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė) ir Jungtinės Karalystės socialine tarnyba, kitomis įgaliotomis institucijomis bei prašyti teisinės pagalbos:

a) pateikti informaciją, ar D. K. Jungtinėje Karalystėje pareiškimu pripažino savo tėvystę S. V. ( LR CK 3.150 str. 2 d.) ir ar ši tėvystė buvo įrašyta į Jungtinės Karalystės (Camden mieste) 2011-01-26 išduotą gimimo įrašą Nr. 170 arba Jungtinėj Karalystėj patvirtinta notariškai ar kitaip nustatyta ir įteisinta kitu teisėtu būdu; pateikti tinkamai patvirtintus atitinkamus dokumentus;

pateikti informaciją, ar Pagrindinio šeimos skyriaus registro teismo (PRINCIPAL REGISTRY OF THE FAMILY DIVISION, (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė), 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje NJ10C00170 buvo Jungtinėje Karalystėje nuginčyta, jei taip - kada, kieno, kokiais motyvais;pateikti informaciją, kuriuo pagrindu ir ar teisingai Pagrindinio šeimos skyriaus registro teismo (PRINCIPAL REGISTRY OF THE FAMILY DIVISION, (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė), 2011-04-26 nutartimi civilinėje byloje NJ10C00170 buvo nustatyta D. K. tėvystė S. V. ;pateikti informaciją, kas Jungtinėj Karalystėj S. V. suteikė pavardę - tėvas, motina, teismas ar kitos institucijos / asmenys;D. K. atlikti DNR tyrimą siekiant nustatyti biologinę D. K. tėvystę S. V. ;reikiamu atveju siekiant padidinti biologinės D. K. tėvystės S. V.tyrimo tikslumą atlikti vaiko galimos S. V. biologinės motinos DNR tyrimą;A. K. , Z. K. , gyvenantiems Minties rato g. 46-1, Kaune, atlikti DNR tyrimą siekiant nustatyti D. K. tėvystę S. V. ;

h) atlikti ekspertizę siekiant nustatyti biologinę D. K. tėvystę S. V. ;

5.vadovaujantis LR CPK 47 str. kreiptis į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-15539-528/2014 (Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00189-2012-1) trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu pareiškėjo V. J. pusėje, teismo byloje prašyti:

1) įgyvendinti D. K. pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą S. V. ;

2) nustatyti ir Lietuvos Respublikoje įteisinti D. K. tėvystę savo nepilnametei dukrai S. V. ;

3) tiesiogiai ar per LR Teisingumo ministeriją susižinoti dėl teisinės pagalbos su Pagrindinio šeimos skyriaus registro teismu (First Avenue House, (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė) ir Jungtinės Karalystės socialine tarnyba, kitomis įgaliotomis institucijomis bei prašyti teisinės pagalbos:

pateikti informaciją, ar D. K. Jungtinėje Karalystėje pareiškimu pripažino savo tėvystę S. V. ( LR CK 3.150 str. 2 d.) ir ar ši tėvystė buvo įrašyta į Jungtinės Karalystės (Camden mieste) 2011-01-26 išduotą gimimo įrašą Nr. 170 arba Jungtinėj Karalystėj patvirtinta notariškai ar kitaip nustatyta ir įteisinta kitu teisėtu būdu; pateikti tinkami patvirtintus atitinkamus dokumentus;pateikti informaciją, ar Pagrindinio šeimos skyriaus registro teismo (PRINCIPAL REGISTRY OF THE FAMILY DIVISION, (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė), 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje NJ10C00170 buvo Jungtinėje Karalystėje nuginčyta, jei taip - kada, kieno, kokiais motyvais;pateikti informaciją, kuriuo pagrindu ir ar teisingai Pagrindinio šeimos skyriaus registro teismo (PRINCIPAL REGISTRY OF THE FAMILY DIVISION, (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė), 2011-04-26 nutartimi civilinėje byloje NJ10C00170 buvo nustatyta D. K. tėvystė S. V. ;pateikti informaciją, kas Jungtinėj Karalystėj S. V. suteikė pavardę - tėvas, motina, teismas ar kitos institucijos / asmenys;D. K. atlikti DNR tyrimą siekiant nustatyti biologinę D. K. tėvystę S. V. ;

f) reikiamu atveju siekiant padidinti biologinės D. K. tėvystės S.V. tyrimo tikslumą atlikti vaiko galimos S. V. biologinės motinos DNR tyrimą;

g) A. K. , Z. K. , gyvenantiems Minties rato g. 46-1, Kaune, atlikti DNR tyrimą siekiant nustatyti D. K. tėvystę S. V. ;

h) atlikti ekspertizę siekiant nustatyti biologinę D. K. tėvystę S. V. ;

vadovaujantis LR CK 3.147 str. 1 d, 2 d., 3.148 str. kreiptis į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl D. K. tėvystės nustatymo; apie ieškinį pranešti į civilinę bylą Nr. 2-15539-528/2014 (Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00189-2012-1);vadovaujantis LR CK 3.194 str. kreiptis į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo S. V. iš tėvo D. K. priteisimo; apie ieškinį pranešti į į civilinę bylą Nr. 2-15539-528/2014 (Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00189-2012-1);

Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ( toliau – ir VTAS, ir Skyrius ) 2014-12-15 raštu Nr. 19-2-3995, atsakydamas į pareiškėjo 2014-11-20 skundą, atsisakė kreiptis dėl skunde nurodytų asmenų ikiteisminio tyrimo inicijavimo, išaiškino pareiškėjui pačiam kreiptis į minėtas institucijas, turint duomenų apie nurodytų asmenų neteisėtus veiksmus. Nurodė, jog dėl neteisėto išieškojimo vykdymo pareiškėjas turi teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nurodė, kad informacija, susijusi su vaiku, tame tarpe ir jo kilme iš tėvų, yra privati, todėl, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis pareiškėjui neteiktina.

Administracinėje byloje kilęs ginčas dėl atsakovo atsisakymo pagal 2014-11-20 pareiškėjo prašymą atlikti tam tikrus veiksmus ir įpareigojimo juos atlikti bei su minėtų veiksmų neatlikimu susijusios žalos priteisimo. Ginčas susijęs su Vaiko teisių apsaugos skyriaus kompetencija ir atliekamomis funkcijomis, viešo intereso gynimu, informacijos pateikimu.

Pagal ABTĮ 15 str. 1 dalies 2punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo juos atlikti.

Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus nustato LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ( toliau –ir Įstatymas). Šis įstatymas taip pat nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas. Šio įstatymo paskirtis – gerinti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant suderintus su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės teisės normomis bei principais vaiko teisių ir laisvių gynimo pagrindus ( Įstatymo 1 str., 2 str.). Įstatymo 60 straipsnyje, reglamentuojančiame Vietos savivaldos institucijų ir vaiko teisių apsaugą, nurodyta, jog Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones (1 dalis), o 2-oje dalyje nurodyta, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų institucijų veiklą bei kompetenciją nustato atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai.

Konkrečiu atveju pareiškėjas kreipėsi į VTAS, siekdamas, kad ši institucija kreiptųsi į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo nepilnametės S. V. globėjų G. V. , Ž. V. , juos atstovaujančio advokato teisminiuose procesuose R. L. bei nepilnametės motinos Ž. V. kuratoriaus advokato T. V. atžvilgiu, taip pat prašė VTAS kreiptis į teismą su ieškiniais dėl viešojo intereso gynimo dėl D. K. tėvystės nustatymo, dėl S. V. išlaikymo iš tėvo D. K. priteisimo, atlikti kitus veiksmus, susijusius su ieškinių pateikimu, taip pat kreiptis į teismą su prašymu įtraukti VTAS trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu pareiškėjo V. J. pusėje civilinėje byloje Nr. 2-15539-528/2014.

Remiantis teismų procesiniais sprendimais (informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys) nustatyta, jog Ž. V. yra nepilnametės S. V. , gim. 2010-10-15, motina, tėvas nenustatytas. Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registre buvo priimta nutartis, kuria S. V. globa paskirta G. V. ir Ž. V. nuo 2011-04-26. 2011-05-30 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi buvo leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro 2011-04-26 nutartį dėl specialios globos. 2012-12-12 Kauno apylinkės teismo sprendimu (civ.byla Nr. 2-833-887/2012) iš Ž. V. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. V. , nustatant vaiko globėjams G. V. , ir Ž. V. uzufruktą į priteistas lėšas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog V. J. ir Ž. V. 2009-06-04 buvo sudarę paskolos sutartį not. reg. Nr. 4VJ-6184, kuria V. J. suteikė Ž. V. 31858 EUR (ekvivalentas litais 109.999,30) dydžio paskolą. Ž. V. įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2010-01-04, o laiku negrąžinus mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos skolos. Prievolės įvykdymo užtikrinimui Ž. V. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ž. V. nevykdant prievolės pagal paskolos sutartį, Kauno m. apylinkės teismo 2011-01-27 nutartimi buvo patenkintas kreditoriaus V. J. prašymas ir nutarta pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš Ž. V. , nukreipiant išieškojimą į pastarosios nekilnojamąjį turtą. S. V. globėjai teisminiu keliu siekia pakeisti paskolos sutarties sąlygas, ginčas dėl to nėra pasibaigęs (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2554-584/2013, Nr.2-15539-528/2014).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus kompetencija apibrėžta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-26 įsakymu Nr. A-226 patvirtintuose nuostatuose (toliau– ir Nuostatai). Skyriaus paskirtis, uždaviniai, funkcijos, darbo organizavimas reglamentuojamas Nuostatų 9-11.45 punktuose. Skyriaus paskirtis- pagal kompetenciją įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams ir ginti juos teisės aktų nustatyta tvarka ( 9p.).

Nuostatų 12.28 punktas numato minėtos institucijos pareigą kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl asmens, keliančio grėsmę vaiko saugumui ir sveikatai, patraukimo administracinėn atsakomybėn ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. Nuostatų 11.27punkte nurodyta, jog Skyrius kaupia ir analizuoja pranešimus apie smurtą patyrusius ir smurtaujančius vaikus, inicijuoja šiems vaikams ir jų tėvams specialistų ir institucijų būtinos pagalbos suteikimą. Nuostatų 8punktas numato, jog VTAS pagal savo kompetenciją turi veikimo, iniciatyvos ir operatyvių sprendimų priėmimo laisvę.

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą VTAS privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas, inicijuoti viešo intereso gynimą tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė vaiko saugumui, jo sveikatai, kai atsiranda sąlygos viešo intereso gynimui.

Konkrečiu atveju Vaiko teisių apsaugos skyriui nebuvo pateikta jokių duomenų apie iškilusią grėsmę nepilnamečio vaiko saugumui, sveikatai. Pagal teismui pateiktus duomenis spręstina, jog atsakovui pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad minėti asmenys, dėl kurių prašė inicijuoti ikiteisminį tyrimą, būtų padarę nusikalstamas veikas ar atlikę kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus vaiko atžvilgiu. Iš pareiškėjo 2014-11-20 skundo Vaiko teisių apsaugos skyriui turinio matyti, jog pareiškėjas skunde išdėstydamas S. V. pažeidimus siekia ginti ne viešą interesą, o savo privataus pobūdžio kaip hipotekos kreditoriaus interesus. Tačiau Vaiko teisių apsaugos institucijų paskirtis yra susijusi išimtinai su vaiko teisių interesų apsauga ir gynimu, o ne su privataus pobūdžio interesų gynimu, todėl VTAS ginčijamu raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė kreiptis į Generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo minėtų asmenų atžvilgiu, nes šiais veiksmais būtų peržengtos minėtos institucijos kompetencijos ribos ir pasiūlė pačiam pareiškėjui kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas turint duomenų dėl minėtų asmenų nusikalstamų veiksmų.

Kaip jau minėta, teismo turimais duomenimis Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo nutarties pagrindu S. V. nustatyta globa, jos globėjais paskiriant G. V. ir Ž. V. nuo 2011-04-26. Išlaikymas vaikui priteistas 2012-12-12 Kauno apylinkės teismo sprendimu.

LR CK 3.240 str. 1 d. apibrėžia, kad globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo, todėl Vaiko teisių apsaugos skyriui, neturint duomenų, kad globėjai netinkamai vykdytų savo kaip nepilnamečio vaiko globėjų pareigas ( minėtų duomenų nepateikta ir teismui), nebuvo pagrindo kreiptis į ikiteismines institucijas bei kreiptis į teismą, reiškiant pareiškėjo įvardintus ieškinius bei atlikti kitus pareiškėjo skunde nurodytus su ieškinių pateikimu susijusius veiksmus, todėl atsisakymas juos atlikti negali būti pripažintas neteisėtu.

Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-15539-528/2014 dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo pareiškėjas yra šalimi ir turi galimybę naudotis visomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir reikšti prašymus dėl įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu VTAS. Pažymėtina, jog proceso dalyvių procesinės padėties nustatymas, trečiųjų suinteresuotų asmenų į bylą įtraukimas, šalių prašymų išsprendimas yra minėtą bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 160), todėl šią bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (kreiptis į teismą su prašymu įtraukti trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu VTAS pareiškėjo V. J. pusėje civilinėje byloje Nr. 2-15539-528/2014), kurių atlikimas priskiriamas kito teismo kompetencijai.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2014-11-21 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl tų pačių asmenų, dėl kurių kreipėsi 2014-11-20 į VTAS, galimai padarytų nusikalstamų veikų. Kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą taip pat prašė pradėti ikiteisminį tyrimą bei taikyti viešojo intereso gynimo priemones - kreiptis su ieškiniu į teismą, siekiant nustatyti, ar D. K. yra S. V. tėvas bei priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei S. V. . Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros raštas 2014-12-04 Nr. 17.2-1602. Jame nurodyta, jog informacinėje prokuratūros sistemoje patikrinus duomenis apie ankstesnių pareiškėjo prašymų ir skundų nagrinėjimą prokuratūroje, nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pagal pareiškėjo pareiškimą buvo pradėtas ir organizuojamas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00174-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 182 str. 1 d. dėl Ž. V. kreditoriui V. J. įkeisto nekilnojamojo turto naudojimui pagal paskirtį reikalingų kilnojamųjų daiktų vagystės ir sukčiavimo. 2012-06-28 nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šio proceso sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą 2012-08-24 ir 2012-09-20 nutartimis patvirtino atitinkamai Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas. Taip pat nurodyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pagal pareiškėjo pareiškimą buvo priimtas 2012-09-25 nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes pareiškėjo nurodytos ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su išlaikymo S. V. priteisimu ir D. K. tėvystės nustatymu, negali būti vertinamos kaip viešojo intereso pažeidimas. Kauno apygardos teismas galutine ir neskundžiama 2013-07-11 nutartimi pripažino, kad prokuroro sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra teisėtas ir pagrįstas. Prokuratūros rašte konstatuota, jog 2014-11-21 skunde buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios buvo ištirtos ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00174-12, ir padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodomų asmenų elgesyje nėra nusikalstamų veikų požymių.

2014-11-20 skunde, adresuotame Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriui, suformuluotas prašymas kreiptis su ieškiniu į teismą grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kurios jau buvo išsamiai išnagrinėtos prokuratūroje ir teismuose, konstatuojant, jog nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir faktiniais duomenimis, VTAS teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus, nes jų atlikimui nebuvo teisėto pagrindo.

Iš pareiškėjo 2014-11-20 skundo turinio Vaiko teisių apsaugos skyriui spręstina, jog pareiškėjas tai pat siekė gauti informaciją apie S. V. . Pareiškėjas norėjo sužinoti apie vaiko tėvystę, jo tėvystės dokumentų turinį, gauti iš Anglijos teismo informaciją, susijusią su vaiku, su vaiko globos nustatymo aplinkybėmis.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įstaigos pareiga teikti informaciją apie įstaigos veiklą, o 7 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta pareiškėjo teisė gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Privačios informacijos sąvoka įtvirtinta minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, numatančioje jog privati informacija tai – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija.

Kadangi nagrinėjamu atveju Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas nenumatė pareiškėjo teisės gauti privačios informacijos apie kitus asmenis, t. y. apie S. V. ir kitus su vaiko globos nustatymu susijusius duomenis, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius ją teikti atsisakė pagrįstai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006m. kovo 28 nutarime (byla Nr. 33/03) yra konstatavęs, jog bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad minėti teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas ( 3.3p.).

Pažymėtina, jog iš esmės analogiško pobūdžio aplinkybės jau buvo išnagrinėtos Kauno apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-785-402/2012 ir Nr. I-734-423/2013. Minėtas teismas ir apeliacine tvarka pareiškėjo skundus išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse administracinėse bylose Nr. A525-2025/2013 ir Nr. A602-882/2013 yra konstatavęs, jog teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjo prašyta pateikti informacija, susijusi su S. V. privačiu gyvenimu bei jos asmeniniais faktais, patenka į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pateikiamą privačios informacijos apibrėžtį ir pareiškėjui negalėjo būti teikiama. Teismas nurodė, jog privataus gyvenimo apsaugą laiduoja ir Konstitucija, kurios 22 straipsnis, inter alia, įtvirtina, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Aiškindamas privataus žmogaus gyvenimo sąvoką, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tai – individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m.rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).

Kaip jau buvo nurodyta, S. V. yra nustatyta globa (Civilinio kodekso 3.238 str.), kuri pagal bylos duomenis S. V. nėra panaikinta, o jos globėjai sutikimo teikti duomenis apie mažametės privatų gyvenimą nėra davę. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, suformuota teismine praktika, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo pageidaujamos informacijos pateikimo.

Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, jog šio pobūdžio informacija jam reikalinga pareiškėjo pažeistų teisių gynimui teismuose, kad prašomi pateikti duomenys ir atlikti veiksmai yra reikalingi kaip įrodymai pareiškėjui asmeniškai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu yra konstatavęs, jog teisės aktai suteikia teisę teismui tiek savo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu išreikalauti įrodymus, kurių šalys negali gauti ir kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas, manydamas, kad konkrečiose bylose jo pažeistų teisių ar teisinių interesų gynimui reikalingi konkretūs duomenys ar įrodymai, pats negalėdamas ar neturėdamas teisės jų gauti, gali pasinaudoti šiuo institutu. Taigi, savivaldybės administracijai pareiškėjui nesuteikus jo prašyme nurodytų duomenų, jo teisės nebuvo pažeistos, iš pareiškėjo neatimta teisė ginti savo galimai pažeistas teises ir/ar teisėtus interesus ( administracinė byla Nr. A525-2025/2013).

Pareiškėjo teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-12-15 raštas Nr. 19-2-3995 nepagrįstas objektyviais duomenimis, teisės normomis, nepatvirtintas antspaudu, t.y. jo neteisėtumas grindžiamas Viešojo administravimo įstatymo pažeidimais. Vadovaujantis Viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatomis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvuotas, jame turi būti nurodyta apskundimo tvarka, jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.

Teismas iš esmės sutinka su pareiškėjo argumentais, jog atsakovo atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, pateikti prašomą informaciją, išdėstytas atsakovo 2014-12-15 rašte Nr. 19-2-3995, yra su trūkumais- jis nėra pagrįstas teisės aktais, jame neišaiškinta apskundimo tvarka, tačiau minėti trūkumai pripažintini neesminiais, nesudarančiais pagrindo jo panaikinimui, nes jų buvimas pareiškėjo teisių iš esmės neapribojo, nesutrukdė jam kreiptis į teismą, o atsisakymo pateikti prašomus duomenis priežastys išdėstytos aiškiai, konkrečiai, motyvuotai ir teismas, išnagrinėjęs ginčą, nemato pagrindo nesutikti su atsakovo rašte išdėstyta pozicija. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas įpareigotų minėtą prašymą svarstyti iš naujo, situacija iš esmės nepasikeistų, nes pareiškėjo pateikto prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo, todėl ginčijamo rašto panaikinimas dėl formalaus pagrindo, teismo nuomone, nepasiektų teisinio rezultato ir būtų beprasmis. Ginčijamas raštas yra pasirašytas Skyriaus vedėjos ir patvirtintas minėtos institucijos antspaudu, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl šių aplinkybių yra nepagrįsti. Kitų procedūrinių pažeidimų, išskyrus aukščiau teismo įvardintus, nagrinėjant bylą nenustatyta.

Pažymėtina, jog valstybinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinosioms sąlygoms (egzistuojančios kartu): neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir teisės pažeidimu padarytai žalai ar nuostoliams. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas tiek turtinės tiek neturtinės žalos atsiradimą deklaratyviai sieja su atsakovo neteisėtais veiksmais, kurių neteisėtumui pagrįsti faktinių duomenų byloje nesurinkta. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos žalos atlyginimui (CK 6.271 str.), nėra teisinio pagrindo pareiškėjo prašomos turtinės ir neturtinės žalos priteisimui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.