Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-29 · Byla Nr. PK-14-857/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
PK-14-857/2014
Teisminio proceso Nr.
1-15-3-00019-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Kategorijos
  • 1.2.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. PK-14-857/2014(Teisminio proceso Nr. 1-15-3-00019-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.2., 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4., 2.9.10. (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 29 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant pareiškėjui – asmeniui, kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu M. B., jo atstovui – gynėjui advokatui A. P., pareiškėjui – asmeniui, kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu R. M., jo atstovui – gynėjui advokatui V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje M. B. kaltina R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvį, Lietuvos Respublikos pilietį, aukštojo išsilavinimo, vedusį, ūkininką, gyvenantį (duomenys neskelbtini)., turintį du nepilnamečius vaikus, neteistą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 str. 2 d.,

o R. M. priešpriešiniu skundu kaltina M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvį, Lietuvos Respublikos pilietį, aukštojo išsilavinimo, vedusį, ūkininkaujantį, dirbantį treneriu (duomenys neskelbtini).,, turintį vieną nepilnametį vaiką, neteistą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. šioje byloje buvo kaltinamas M. B. pagal BK 154 str. 2 d., t.y. tuo, kad 2013 m. rugpjūčio 27 dieną internete, elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini)., patalpintame žurnalistės D. J. straipsnyje „(duomenys neskelbtini).,“: „S. B. ūkininkas R. M.: „Man paskelbtas gaujos nuosprendis – mažojo sūnaus neliesti, o vyresnįjį „užversti“. Čia tuoj prasidės Garliavos įvykiai“. Šis straipsnis interneto (duomenys neskelbtini)., 2013 m. rugpjūčio 27 d. 16.15 val. Minėtame straipsnyje pateikiama tokia konstatuojamojo pobūdžio informaciją: „Biržiečiai ir, aišku, policija žino, kad miestą kontroliuoja ne teisėsaugos organai, ne policija, ne prokuratūra, o mieste įsikūrusi jaunų vyrų banda – apie 30 asmenų. Jie yra gerai organizuoti, jų čiuptuvai visur: tiek savivaldybėje, tiek policijoje, tiek gamtos apsaugoje, tiek kitose rajono institucijose. Jie turi savo struktūrą, kaip „tulpiniai“, turi sodybą, kurioje vyksta tos vadinamos jų „strielkos“, turi savo kasą, iš kurios apmokami visokie draugelių „užsegimai“, pinigai skiriami policijai. Jie kontroliuoja visą Biržų miestą, pradedant narkotikais, žmonių prekyba, vagystėmis, baigiant Rygos siaubimu“. „Mano bėdos prasidėjo nuo to, kad pradėjęs medžioti savo žemėse, elgiausi garbingai ir sulaikiau brakonieriaujančius du jaunuolius, tos bandos vadeivas: tai yra (duomenys neskelbtini).,. Sulaikant pasipylė grasinimai susidoroti su manimi, kad sunaikins mano šeimos narius, verslą, mano ūkį...“. Toliau straipsnyje teigiama apie konkrečiai neįvardintus banditus, kurie, anot R. M., ginkluoti vaikšto po laukus, kad „Tie banditai jau net sako, gal taikykimės su (duomenys neskelbtini).,, nes per daug pinigų policijai mokam“.

Adresu (duomenys neskelbtini)., žurnalisto P. G. straipsnyje: „Ūkininkas R. M. apie Biržų banditus: rimtais aš jų nevadinčiau“ 2013 m. rugsėjo 5 d. 17.11 val. teigiama, kad ūkininkas R. M. reketo neapsikentęs atvirai prabilo apie Biržus smaugiančią gaują, kurios veikloje dalyvauja ir pedagogai-treneriai. R. M. pasakoja apie tariamą „Biržus smaugiančią gaują“, kurios vienas iš vadeivų tariamai yra M. B.. Straipsnyje „Ūkininkas R. M. apie Biržų banditus: rimtais aš jų nevadinčiau“. Kaltinamasis straipsnyje teigia: <Gaujos viršūnėje yra ir vadinamieji kriminaliniai nusikaltėliai, ir banditai“>. <„Bet yra ir tokių, kurie laiko save pedagogais. Jie yra treneriai, treniruoja mūsų vaikus, dirba pedagoginį darbą. Ir įsivaizduokite, kokia padėtis – kokie jie treneriai? Jie ruošia savo „torpedas“, ruošia savo vartotojų kontingentą. Aš apskritai nesuprantu, kur žiūri tėvai ir kaip taip galima. Jie verbuoja, nužiūri vaikus – kurį galima užverbuoti, kuris iš prastesnės šeimos. Jiems reikia, kad atlikinėtų juodus darbelius, kaip man dabar, žmonai padangas badė...“. Ūkininko teigimu, kartais žmonės tiesiog nežino, kokie „specialistai“ treniruoja jų vaikus. „Štai tokie tie mūsų pedagogai. Tik nesuprantu, kodėl žmonės ten leidžia savo vaikus. Gal ne viską žino? Paskaitykite komentarus po straipsniais internete – yra visos pavardės surašytos. Jie turi pinigų. Jie turi daug pinigų. Jie turi savo teisininkus, jie viską tvarkosi per savo juristus. Todėl čia žūsta tie vaikinukai. Jeigu tu ne su jais, tai jie kaip skėriai – po 10 ar 15 – ant tavęs supuls, sušoks, sunaikins turtą. Žmonės ir taip prastai gyvena. Kaip jiems paskui atsitiesti? Ir bijo. Bijo už savo vaikus, už savo buitį, už savo turtą“. M. B. skunde nurodo, kad iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. M. jį kaltina neteisėtais veiksmais: grasinimu nužudyti jo sūnų, fiziškai susidoroti su pačiu R. M., jo šeima, jo verslu bei ūkiu, esant pakankamam pagrindui, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Tai yra tikrovės neatitinkantys duomenys (informacija), kurie jį žemina, akivaizdžiai gali pakirsti aplinkinių pasitikėjimą juo.

M. B. šioje byloje buvo kaltinamas R. M. pagal BK 154 str. 2 d., t.y. tuo, kad jis (duomenys neskelbtini)., esančioje kaimo turizmo sodyboje 2013 metų rugpjūčio mėnesį, tiksli diena ir laikas nežinoma, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad R. M. jį tiesiogiai grasino nužudyti, pasakydamas, kad R. M. jį grasina nužudyti, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasakė, kad R. M. jam skambina telefonu ir gąsdina „...tave sutrypsiu, kaip ir sutrypiau visus kitus...“. Ši M. B. paskleista, tikrovės neatitinkanti informacija, buvo transliuojama 2013-09-05 d. apie 21.20 val. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje Reporteris ir 2013-09-05 d. apie 22.20 val. patalpinta internete adresu (duomenys neskelbtini)., Paskelbti duomenys neatitinka tikrovės, yra šmeižikiški R. M. atžvilgiu ir niekina jį bei žemina jo garbę ir orumą, kadangi jis negrasino nužudyti ar sutrypti M. B.. Tokiu būdu M. B. šmeiždamas jį – R. M. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo pažemino jį ir sumenkino jo reputaciją bei pakirto visuomenės pasitikėjimą juo.

Bylos duomenys

R. M. kaltu dėl šmeižimo neprisipažino. Jis paaiškino, kad nesutarimai prasidėjo po sulaikymo brakonieriaujant ne savo medžiotojų būrelio medžioklės plotuose. Jam ir kitiems vyrams (duomenys neskelbtini)., ir M. B. grasino susidoroti: nušauti, sudeginti, sunaikinti jo turtą ir verslą. Po šio grasinimo M. B. savo mašina su jaunais vyrais pradėjo važinėti aplink jo (R. M.) sodybą ir dirbtuves. Prasidėjus kūlimams, laukai buvo privaryti geležų, virbų. Tuo metu laukų nesaugojo, netikėjo, kad po M. B. sulaikymo ir grasinimų buvo taikomos tokios priemonės ir daromi tokie nuostoliai. Prasidėjo teroras šeimos atžvilgiu: žmonai, sūnui badė mašinos padangas ir jas gadino. Mieste pastoviai kabinėdavosi prie jo (R. M.) (duomenys neskelbtini).,. Po kiekvieno įvykio nuėjus į policiją jam atsakydavo, kad nėra įrodymų, pareigūnai pasiūlė užtemdyti langus, susidėti kameras - tai ir padarė. Jis rašė pareiškimus nurodydamas, kad tai daro (duomenys neskelbtini)., su M. B. ir jo sėbrai. Biržų policijos pareigūnai pradėjo atmetinėti jo (R. M.) pareiškimus. Todėl nusprendė važiuoti į Biržuose vykusį generalinio komisaro S. S. pavaduotojo susitikimą su visuomene komisariato salėje. Jis išdėstė padėtį, kas dedasi mieste, kaip terorizuojamas jis pats ir šeima, išsakė pasipiktinimą policijos darbu. Jokių interviu žurnalistams nedavė ir jų nematė. Baigdamas kalbėti pamatė kažką rašančią moterį su asmeniniu kompiuteriu. Minėjo M. B., (duomenys neskelbtini)., pavardes. Komisaro pavaduotojas sustabdė kalbantį R. M. ir pasakė, kad po susitikimo reikia susitikti. Po to buvo atnaujintos visos bylos, kurias perėmė Panevėžio pareigūnai. Buvo iškelti kaltinimai M. B., (duomenys neskelbtini).,. Rašydamas pareiškimus ir bendraudamas su policininkais jis sužinojo, kad M. B. yra vartojęs narkotikus. Tokią nuomonę susidarė ir iš žiniasklaidos, kai buvo aprašyti atvejai, kai po orgijų M. B. sodyboje jauni vaikinai, bėgę M. B. motinos mašina, žuvo.

Dėl nuosprendžių jo (R. M.) sūnų atžvilgiu, visa medžiaga yra brakonieriavimo byloje. Po to prie „Iki“ parduotuvės M. B. banditėliai buvo apstoję vieną iš sūnų. M. B. pastoviai norėdavo išprovokuoti ar įbauginti, todėl sukurdavo situacijas, kai nebūdavo liudytojų. M. B., (duomenys neskelbtini)., ar kitiems sėbrams privažiavus su mašina, šie sakydavo, kad surinko ginklus, kad R. M. padeginėja senelių namus - padarė banditu ir padegėju, iškėlė baudžiamąją bylą. Po kiekvieno išpuolio ir važinėjimo mašinomis kreipdavosi į policiją, klausdavo, ką daryti. Persekiojimas mieste baigėsi, kai užsitemdė stiklus, susidėjo kameras. Juos įvardijo bandos vadeivomis todėl, kad po šitų įvykių M. B. prisisodinęs pilną mašiną jaunų vyrų, kuriuos atpažindavo sūnūs, kad tie asmenys yra iš Biržų „centriuko“ bandos. Policijoje taip pat sužinojo apie grupę jaunuolių, kurie vagiliauja Rygoje, po to liudininkai sakė, kad paleidus M. B. ir (duomenys neskelbtini)., iš parų, buvo didelis suvažiavimas jaunų vyrų su mašinomis rajono kieme, kur buvo aktyviai diskutuojama. Ne sykį M. B. buvo siūlęs atvažiuoti pasimušti į buvusią miesto estradą, kad pamatytų, kiek jų ten yra. Todėl ir susidarė tokią nuomonę. Pareigūnai rodė grupuotės veikėjų nuotraukas ir klausdavo, ar tie. Straipsnyje tinklalapyje (duomenys neskelbtini)., jo (R. M.) pasisakymai tikriausiai paimti iš to, perrašyta iš (duomenys neskelbtini)., Citatą, kuri susijusi su sūnų nuosprendžiu, pasakė, o dėl torpedų, negali patvirtinti. Nepripažįsta civilinio ieškinio. Su M. B. nekonkuruoja, nes M. B. veiklos pakraipa kita, juos skiria keturiasdešimt kilometrų ir kitoks siūlomų paslaugų lygis.

Televizijos laidoje M. B. pasakęs, kad jis (R. M.) skambino ir sakė, kad sutryps ir nužudys, tačiau šiam gyvenime nėra skambinęs, neturi telefono numerio, nėra lankęsis namuose. Tokie M. B. melagingi parodymai ir šmeižtas, jį (R. M.) pažemino. Jam buvo pasakyta, kad atsiėmus pareiškimą, neturės jokių problemų. Moralinę žalą patyrė. Dėl sutrypimo suprato, kad neva jis (R. M.) užsiima kažkokia savivale, kaip koks esesininkas ar banditas.

M. B. kaltu dėl šmeižimo neprisipažino. Jis paaiškino, kad R. M. sutrypė visus aplinkui esančius ūkininkus, degino, pykosi, o jį (M. B.) sutrypė visapusiškai: buvo išvadintas brakonieriumi, sumuštas parduotuvėje, visuose laikraščiuose, televizijoje, trypė viešai - sužlugdė verslą, trenerio ir politiko karjerą, gyvenimą. Žlugus verslui nebeturi tiek lėšų advokatui už teisines paslaugas. R. M. visapusiškai šmeižė be jokių įrodymų, pats susigalvojęs apie narkotikus, gaujos vadeivas ir kita. Jis dirba Sporto mokykloje futbolo treneriu. Turi susidaręs treniruojamų vaikų grupę, tačiau reikia turėti dvi grupes, kad gautų atlyginimą. Šiuo metu jis grupes susirinko, tėvai pasitiki, žino, kad neturi nieko bendro su narkotikais, jų nepardavinėja, bet kas bus po trejų metų, kai šią grupę išleis, po R. M. pasakytų žodžių apie trenerius, torpedas, narkotikus. Šis darbas jam patinka. Pasistačius kaimo turizmo sodybą, turi paskolų. R. M. jo (M. B.) turizmo sodybą palygino su praeityje garsėjusia „tulpinių“ sodyba, kur vykdavo žmogžudystės, prievartavimai. Žmonės atsisako jo teikiamų paslaugų. Kai tik sueis terminas, sodybą turės parduoti, nes suteršta garbė, negalės niekada vystyti verslo. Žmonės bijo, kad atvykus į sodybą privažiuos banditų, juos užmuš ar ką kita padarys. Jis nebaustas nei už narkotikus, nei už brakonieriavimą, vagystes ar žmonių prekybą. Kadangi straipsnį komentuodavo daugybė žmonių, tai labai plačiai buvo paskleistas šmeižtas. R. M. žurnalistai skambindavo po kiekvienos laidos teiraudamiesi, ar sulaikyti tie banditai, R. M. atsakydavo, kad ne. Nebuvo tokios laidos, kurioje nedalyvautų R. M.. Jei jis (M. B.) pats dalyvaudavo, apsigindavo. Atvykus partijos vadovams, buvo priverstas išeiti iš Tvarkos ir teisingumo partijos po R. M. pasisakymų apie narkotikus, vadeivas, nors tam atidavė aštuonerius metus, rengė pobūvius, ruošėsi kitai kadencijai - kas gali berinkti po tokių žodžių. Apšauktas brakonieriumi, buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio, nebeturi teisės į bokštelius. Nuvažiavus į varžybas, visi klausia, kas jis (M. B.) per mafijozas, kam skriaudžia ūkininkus. R. M. civilinio ieškinio nepripažįsta. „Iki“ parduotuvėje R. M. trenkė jam (M. B.) alkūne į veidą. Savo civilinį ieškinį palaiko. Patyrė 121000 Lt turtinę žalą. Ši suma yra pagrįsta, nes buvo nutrauktos sutartys. 10000 Lt neturtinė žala susideda iš to, kad nežino, kas bus ateityje, ar galės dirbti, nes vaikai į jį žiūri kaip į narkotikų pardavėją, treneriai varžybose vadina „mafijozu“.

R. M. paskambinęs telefonu sakė, kad jį sutryps ir jis (M. B.) tai paminėjo televizijoje. Neturi įrodymų, kad R. M. paskambino ir pasakė, kad sutryps. Žodžio „nužudysiu“ nebuvo, o dėl sutrypimo taip sakė. Laidoje (duomenys neskelbtini)., pasakė, kad yra toks pat ūkininkas, kaip ir R. M., kad reikia išklausyti ir antrą pusę, atvykus daugiau asmenų buvo vedama diskusija, kad negalima remtis vieno žmogaus išsišokimais.

L. M. (duomenys neskelbtini)., parodė, kad buvo sutaręs iš M. B. nuomotis sodybą, bet iškilus tokioms aplinkybėms, nutarė apsidrausti ir negadinti savo vardo dėl įkurto Biržuose verslo. Planavo kviestis pobūviui visus verslo partnerius ir pagrindinius statybos kompanijų klientus. Niekas nenorėtų priėmimus organizuoti sodyboje, kur vyksta „strielkos“. Sudarė paslaugų tiekimo sutartį su M. B. už 25000 Lt, todėl tokios sumos pastarasis neteko. Daugiau pobūvio nebeorganizavo. Sprendimą nutraukti sutartį priėmė po televizijos diskusijų laidos, kurioje dalyvavo kaltinamieji (nukentėjusieji).

Liudytojas D. K. parodė, kad buvo užsisakęs sodybą pas M. B., nes kiek skaitė ir parodė internete, tai pasirodė geriausia, visiems patiko, kas jau buvo lankęsi. Liudytojo viršininkas anglas, žinodamas apie alaus kelią, žodžiu paprašė suorganizuoti, kad būtų galima visiems atvažiuoti. Po kiek laiko iš „Facebook“, žinių sužinojo apie ten esančias gaujas, narkotikus. Jis atsisakė sodybos, nenorėjo, kad įvyktų negerų dalykų - bijojo „žulikų“, kad ateis, sumuš, sulaužys visus. Liudytojas neskaitęs pasirašė paslaugų tiekimo sutartį už 21000 Lt, tačiau M. B. šios sumos nesumokėjo. Nuėjus atsisakyti sodybos, M. B. pasakė, kad liudytojas turi sumokėti 3000 Lt, o jeigu nori nemokėti, turės paliudyti teisme, kad buvo užsisakęs sodybą.

L. V. (duomenys neskelbtini)., parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesiui buvo užsakęs sodybą draugų šventei, tačiau pasitaręs su draugais atsisakė spalio mėnesį dėl žiniasklaidos pranešimų, kad tai mafijozų buveinė. Antros draugų pusės išsigando, išgirdusios tokią informaciją. Sutartis buvo sudaryta už 26000 Lt sumą, kurią turėjo sumokėti po šventės. Domėjosi internete, kur galima rasti gerą sodybą, kad tilptų daug žmonių ir pasirinko M. B. sodybą. Šventė nebeįvyko, kitos vietos nebeieškojo. Buvo užsakyta virš šešiasdešimt žmonių. Vienas per kitą susiorganizuoja, nes daugelis būna užsienyje. Iš liudytojo pusės turėjo būti apie dvidešimt žmonių. Susitarė, kad jei jis paliudys teisme, nereikės mokėti nuostolių - 4000 Lt.

Liudytoja G. V. parodė, kad pernai dirbo Vokietijoje, restorane, jos šeima turi savo įmonę. 2013 m. rugsėjo 27 d. į Lietuvą autobusu turėjo atvykti vienos įmonės šeimininkas (duomenys neskelbtini)., su šeima ir apsigyventi tris dienas M. B. sodyboje. Kolegos, darbdaviai nusprendė, kad nori ekskursijos į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą atostogoms, internete susiradusi kaimo turizmo sodybą, kuri buvo tinkama surengti kolegoms pobūvį. Girdėjo atsiliepimus iš dalyvavusių pobūviuose. Aplinkui tokių artimų sodybų nėra. Sodybos šeimininkas įsipareigojo suteikti pramogas - kelionę į Rygą, suorganizuoti vakarėlius su gyva muzika, varžybomis, atrakcijomis. Prasidėjus spaudoje negražiems dalykams ir apie tai spaudoje ir televizijoje išgirdus, kad sodyboje vyksta nusikalstamos veikos, ji pabijojo siūlyti savo kolegoms, darbdaviams atvykti į Lietuvą. Nenorėdama problemų tiek sau, tiek savo šeimos nariams dėl darbo, ji paskambino ir sutartį nutraukė. Įvedus „Lietuvos ryto“ svetainę mirgėjo pirmos antraštės apie sodybą Biržų rajone, taip pat rašė ir portalas „(duomenys neskelbtini)., Straipsnių pavadinimų negali pasakyti. Buvo sutarta 27450 Lt suma, bet M. B. pinigų nesumokėjo. Jos paprašė, jeigu reikės paliudyti teisme, tai nereikės mokėti 3000 Lt.

Liudytoja D. J.- (duomenys neskelbtini)., parodė, kad straipsnį parašė po 2013 metų rugpjūčio mėnesio įvykių (duomenys neskelbtini)., kai buvo nušautas paauglys. Po kelių dienų į Biržus atvyko policijos generalinio komisaro pavaduotojas D. P. ir kiti pareigūnai. Po savivaldybės posėdžio policijos patalpose buvo surengtas viešas gyventojų renginys, kur pareigūnai išklausė gyventojų pasisakymus, atsakė į jų klausimus. Liudytoja ten dalyvavo kaip žurnalistė. Gyventojai pasisakė salėje sėdint žmonėms. Liudytoja iš pasisakiusiojo R. M. interviu neėmė, kadangi tai buvo viešas renginys, ji buvo įsijungusi diktofoną. Iš karto po renginio viską pažodžiui išrašė. Su R. M. akis į akį nebendravo. Ji matė, kad salėje yra spaudos atstovų-žurnalistų. Kažkas filmavo visą renginį ir tai buvo matyti, taip pat televizijos filmavo individualiai kalbinamus asmenis - policijos ar miestelio bendruomenės atstovus. R. M. ir kitų kalbėjusių asmenų kalbos tą dieną buvo labai emocingos.

L. R(duomenys neskelbtini)., parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Kriminalinės policijos skyriuje vyr. tyrėju. R. M. kreipėsi pirmu pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2012 m. vasarą dėl Ambrazevičiaus grasinimų jo atžvilgiu. Po to paties R. M. atžvilgiu buvo pradėta daugiau ikiteisminių tyrimų dėl grasinimų, tame tarpe ir dėl M. B., (duomenys neskelbtini)., grasinimų. Netoli R. M. namų buvo kilęs konfliktas tarp R. M., M. B., (duomenys neskelbtini).,, todėl taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to buvo keletas ikiteisminių tyrimų dėl javuose prikaišiotų strypų, kurie vėliau buvo perduoti Panevėžio apskrities P. L. dalyvavo vieno įvykio vietos apžiūroje - žemės ūkio paskirties agregato, priklausančio R. M., suniokojime po nakties, prie Biržų girios ir matėsi, kad tai įvykdžiusių asmenų pėdsakai vedė į girią. Liudytojas R. M. klausė, ką šis įtaria, bet raštu jis nenurodė. Ne vieną kartą R. M. yra teigęs, kad netoli jo sodybos važinėja BMW markės automobilis, nurodė, kas būna automobilyje. Po to R. M. iš nuotraukų atpažino asmenis, esančius policijos įskaitoje. Automobilį vairavo M. B.. R. M. vėliau kreipėsi be pareiškimo, kad mieste jį provokuoja M. B., (duomenys neskelbtini)., aplinkos asmenys. Liudytojas pasiūlė jam viską užfiksuoti, nesivelti į provokacijas. Dėl M. B. provokuojamų veiksmų R. M. kreipėsi keletą sykių. R. M. pažinojo M. B. ir (duomenys neskelbtini)., Įtampa brendo tarp šių pusių. M. B. atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. M. B. su (duomenys neskelbtini)., bendrauja ne vienerius metus, turi atsvarą mieste. R. M. buvo skirta apsauga 2012 ar 2013 metais tris ar keturis mėnesius, buvo saugomi R. M. objektai Panevėžio VPK viršininko nurodymu. Saugant objektus buvo sustabdytos tik kelios mašinos. Tuo metu toje apylinkėje, kai buvo dirbama, teisės pažeidimų sumažėjo. R. M. neminėjo, kad M. B. pardavinėja narkotikus, kad užsiima prekyba žmonėmis.

L. P. (duomenys neskelbtini)., parodė, kad kartą, prieš gerus metus, jo iniciatyva susitiko su R. M. dėl interviu. R. M. dalyvavo apklausoje Panevėžyje, kuri truko penkias valandas. R. M. neminėjo, dėl ko buvo apklausiamas. Su R. M. susitiko antroje dienos pusėje, degalinėje, prie įvažiavimo į Biržus. Susitikus, susėdo į mašiną, kalbėjosi apie dvidešimt minučių. Po to pagal visą interviu buvo surašyti du tekstai. Po pokalbio R. M. nufotografavo ir išsiskirstė. Yra išlikęs visas garso įrašas, kuriame R. M. konkrečiai nepaminėjo nė vienos pavardės. Buvo kalbama apie pedagogus, bet be pavardžių. Apie sodybą buvo minėta kito portalo straipsnyje. Nėra straipsnyje liudytojo interpretacijų. Visos citatos iš R. M. pasisakymų. Liudytojo supratimu, R. M. tuo metu širdyje buvo susikaupę daug faktų, jis išsakė tokią nuomonę, kalbėjo apie realiai egzistuojančius asmenis ir suprato, kad iš jo paimtas interviu bus publikuojamas, automobilyje buvo padėtas ir diktofonas, taip pat buvo paaiškinta, kad nefilmuoja, o tik rašo.

Byloje surinkti ir teisme patikrinti duomenys

Iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini)., kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini)., portale publikuotas žurnalistės D. J. straipsnis „(duomenys neskelbtini).,. iš Biržų“: „S. B. ūkininkas R. M.: „Man paskelbtas gaujos nuosprendis – mažojo sūnaus neliesti, o vyresnįjį „užversti“. Čia tuoj prasidės Garliavos įvykiai“, kuriame R. M. pareiškia jam formuluojamame kaltinime nurodytus žodžius (1 t., b.l. 6-7).

Iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini)., kopijos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini)., 2013 m. rugsėjo 5 d. 17.11 val. publikuotas žurnalisto P. G. straipsnis: „Ūkininkas R. M. apie Biržų banditus: rimtais aš jų nevadinčiau“, kuriame teigiama, kad ūkininkas R. M. reketo neapsikentęs atvirai prabilo apie Biržus smaugiančią gaują, kurios veikloje dalyvauja ir pedagogai-treneriai, pasakojama apie tariamą „Biržus smaugiančią gaują“. R. M. pareiškia jam formuluojamame kaltinime nurodytus žodžius. Po šiuo straipsniu yra komentarai (b.l. 8-9).

Iš 2013 m. rugsėjo 12 d. Biržų sporto mokyklos pažymos matyti, jog M. B. dirba treneriu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b.l. 10), o iš 2007-12-03 pažymėjimo – kad jis yra įregistravęs ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini).,. (1 t., b.l. 11) ir teikia kaimo turizmo paslaugas (1 t., b.l. 12).

Iš 2013 m. gegužės 10 d. Panevėžio apskrities VMI nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymos matyti, jog M. B. nuo 2012-08-03 vykdo individualią veiklą: teikia kitas maitinimo paslaugas, organizuoja posėdžius ir verslo renginius, užsiima sportine veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla, taip pat kūrybine, menine ir pramogų organizavimo veikla (1 t., b.l. 13).

Iš 2014 m. liepos 4 d. kaltinamojo akto matyti, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 54-1-00442-12 M. B. ir A. T. pareikšti įtarimai pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl to, kad jie, 2012 m. rugsėjo 17 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini).,, veikdami bendrininkų grupėje, grasino R. M., P. Š., V. Š., K. B. necenzūriniais keiksmais ir žodžiais „dabar mes nebe šernus medžiosim, o jus po vieną su mužikais iššaudysim kaip kiaules“, „jūs, asilai, dar nepasimokėte iš (duomenys neskelbtini).,, jums visiems (keiksmažodis) bus“, grasino sudeginti R. M. ūkį bei uždegti nukentėjusiųjų namus, A. T. grasinant necenzūriniais keiksmais ir žodžiais „jums mužikai šakės, sudegins, sulaužys mašinas, papjaus, išdaužys“, „nu (duomenys neskelbtini)., tai tikrai bus (keiksmažodis)“, grasino nužudyti R. M., P. Š., V. Š. ir K. B., nes pagal jo ir A. T. agresyvų nusiteikimą, pasakytų žodžių turinį bei nukentėjusiųjų žinojimą, kad M. B. turi medžioklinį šautuvą, nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir ši byla yra nagrinėjama teisme (1 t., b.l. 105-114, 115).

Iš 2014-04-28 kaltinamojo akto matyti, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 54-1-00512-13 R. M. pareikšti įtarimai pagal LR BK 284 str. 1d. (dvi veikos) dėl to, kad jis 2013 m. lapkričio 2 d., apie 08.40 val., (duomenys neskelbtini)., kelyje, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais bei vandališkais veiksmais, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu – tyčia, be pagrindo sustabdydamas keliu traktoriumi važiavusį Vytautą J. Z., išplūdo nukentėjusįjį Vytautą J. Z. necenzūriniais žodžiais, sugriebdamas jį už striukės ir bandydamas jį ištraukti iš traktoriaus kabinos, suplėšydamas nukentėjusiojo Vytauto J. Z. striukę 5 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam Vytautui J. Z. 5 litų turtinę žalą, įlipdamas į traktoriaus kabiną ir sugriebdamas ranka nukentėjusiajam Vytautui J. Z. už kaklo, bandydamas smaugti ir suduoti smūgius nukentėjusiajam Vytautui J. Z. bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, išplūsdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį D. A., tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį. Taip pat jis, 2014 m. sausio 4 d., apie 14.00 val., Biržų mieste (duomenys neskelbtini)., prekybos centre, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu – išplūsdamas M. B. necenzūriniais žodžiais, tempdamas už striukės bei tyčia vieną kartą suduodamas M. B. kumščiu vieną smūgį į žandikaulio sritį prie dešinės ausies, tuo padarydamas lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. B. sveikata, grasindamas M. B., kad jo dienos suskaičiuotos, kad pasiims šautuvą ir jį nušaus, suimdamas už drabužių ir tampydamas, sugriebdamas už kaklo ir tuo sudarydamas pagrindą, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų – M. B. arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, ši byla yra nagrinėjama teisme (2 t., b.l. 5-14).

Motyvuojamoji dalis

Bylos įrodymų vertinimas

LR BK 154 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šmeižė asmenį, neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Būtinas veikos objektyvusis požymis yra tas, kad paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės paskleidimą apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl būtina nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

M. B. kaltino R. M., kad šis 2013-08-27 d., internete, elektroniniu adresu: (duomenys neskelbtini).,, patalpintame žurnalistės D. J. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)., „S. B. ūkininkas R. M.: Man paskelbtas gaujos nuosprendis – mažojo sūnaus neliesti, o vyresnįjį „užversti“. Čia tuoj prasidės Garliavos įvykiai“, pateikė konstatuojamojo pobūdžio informaciją: „Biržiečiai ir, aišku, policija žino, kad miestą kontroliuojąs ne teisėsaugos organai, ne policija, ne prokuratūra, o mieste įsikūrusi jaunų vyrų banda - apie 30 asmenų. Jie yra gerai organizuoti, jų čiuptuvai visur: tiek savivaldybėje, tiek policijoje, tiek gamtos apsaugoje, tiek kitose rajono institucijose. Jie turi savo struktūrą, kaip „tulpiniai“, turi sodybą, kurioje vyksta tos vadinamos jų „strielkos", turi savo kasą, iš kurios apmokami visokie draugelių „užsegimai“, pinigai skiriami policijai. Jie kontroliuoja visą Biržų miestą, pradedant narkotikais, žmonių prekyba, vagystėmis, baigiant Rygos siaubimu“, „Mano bėdos prasidėjo nuo to, kad pradėjęs medžioti savo žemėse, elgiausi garbingai ir sulaikiau brakonieriaujančius du jaunuolius, tos bandos vadeivas: tai yra (duomenys neskelbtini).,. Sulaikant pasipylė grasinimai susidoroti su manimi, kad sunaikins mano šeimos narius, verslą, mano ūkį... „. „Tie banditai jau net sako, gal taikykimės su (duomenys neskelbtini).,, nes per daug pinigų policijai mokam", kuria jis buvo be pagrindo ir be jokių įrodymų šmeižiamas ir nepagrįstai apkaltintas neteisėtais veiksmais: grasinimu nužudyti R. M. vyriausiąjį sūnų, fiziškai susidoroti su R. M., jo šeima, jo verslu bei ūkiu esant pakankamam pagrindui, kad grasinimas gali būti įvykdytas (LR BK 145 str. 1 d.), grasinimu sunaikinti ar sugadinti turtą (LR BK 187 str.), kyšininkavimu arba papirkimu (LR BK 225 str. arba 227 str.).

Taip pat M. B. kaltino R. M., kad šis internete adresu (duomenys neskelbtini)., žurnalisto P. G. straipsnyje: „Ūkininkas R. M. apie Biržų banditus: rimtais aš jų nevadinčiau“ 2013 m. rugsėjo 5 d. 17.11 val. kuris yra parengtas aukščiau minėto straipsnio pagrindu ir kuriame teigiama, kad ūkininkas R. M. reketo neapsikentęs atvirai prabilo apie Biržus smaugiančią gaują, kurios veikloje dalyvauja ir pedagogai-treneriai, kurioje pasakojama apie tariamą „Biržus smaugiančią gaują“, M. B. supratęs, kad kalbama apie jį, nes jis dirba sporto mokykloje. M. B. skunde nurodo, kad iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. M. jį kaltina neteisėtais veiksmais: grasinimu nužudyti jo sūnų, fiziškai susidoroti su pačiu R. M., jo šeima, jo verslu bei ūkiu, esant pakankamam pagrindui, kad grasinimai gali būti įvykdyti, dalyvaujant jį nusikalstamoje grupuotėje. Tai yra tikrovės neatitinkantys duomenys (informacija), kurie jį žemina, akivaizdžiai gali pakirsti aplinkinių pasitikėjimą juo. R. M. neneigia išdėstęs savo nuomonę ir argumentus vykusio susitikimo su policijos vadovais metu, tačiau ginčija esant šmeižimo sudėtį jo veiksmuose.

R. M. priešpriešiniu skundu kaltino M. B., kad šis (duomenys neskelbtini)., esančioje kaimo turizmo sodyboje 2013 metų rugpjūčio mėnesį, tiksli diena ir laikas nežinoma, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad R. M. jį tiesiogiai grasino nužudyti, pasakydamas, kad R. M. jį grasina nužudyti bei, kad R. M. jam skambina telefonu ir gąsdina „...tave sutrypsiu, kaip ir sutrypiau visus kitus...“, informacija buvo transliuojama 2013-09-05 d. apie 21.20 val. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje Reporteris ir 2013-09-05 d. apie 22.20 val. patalpinta internete adresu (duomenys neskelbtini).,. R. M. teigia, kad duomenys neatitinka tikrovės, yra šmeižikiški jo atžvilgiu ir niekina jį bei žemina jo garbę ir orumą, kadangi jis negrasino nužudyti ar sutrypti M. B.. M. B. teigia, kad R. M. jam skambinęs, žadėjęs sutrypti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų jis neturi, žodžio nužudys nesakęs.

Iš bylos rašytinės medžiagos ir šalių parodymų matyti, kad konfliktas tarp R. M. ir M. B. prasidėjo po to, kai R. M. sulaikė galimai brakonieriaujančius M. B. ir A. T.. Iš kaltinamojo R. M. parodymų, kuriuos patvirtina ir liudytojo R. K. parodymai, R. M. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl prasidėjusių grasinimų, jo ir jo šeimos atžvilgiu, turto niokojimo. Pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukiami. Kaip matyti iš policijos pareigūno R. K. parodymų, kad R. M. buvo kilusi reali grėsmė, todėl R. M. ir jo turtas buvo saugomi keletą mėnesių 2012 m. ir 2013 m. Šis liudytojas taip pat parodė, kad R. M. ne kartą kreipėsi į Biržų r. PK dėl jo ir jo šeimos terorizavimo. Teismas pripažįsta, kad tokia situacija R. M. galėjo sukelti pagrįstą baimę dėl savo šeimos ir turto saugumo. Iš teismui pateikto televizijos laidos „(duomenys neskelbtini).,“ įrašo, liudytojos D. J. (duomenys neskelbtini)., parodymų matyti, jog R. M. dalyvavo viešame reginyje – susitikime su policijos generalinio komisaro pavaduotoju. Renginys vyko po plačiai nuskambėjusio, kraupaus nusikaltimo Biržuose, kai buvo nušautas paauglys, buvę daug emocingų pasisakymų. Iš R. M. parodymų matyti, jog apie tai, kad dalyvauja žurnalistai, pastebėjo tik pokalbio pabaigoje, jo teiginiai buvo išsakyti esant visiškoje neviltyje dėl susiklosčiusios situacijos ir baimės dėl savo šeimos ir turto. Iš liudytojo P. G. parodymų matyti, jog interviu su R. M. inicijavo jis, R. M. interviu davė po ilgai trukusios apklausos, jokių vardų ir pavardžių neminėjo. Duomenų, kad R. M. būtų parašęs užsakomuosius straipsnius, kad pats būtų kvietęs žurnalistus ar prašęs imti iš jo interviu, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad tyčios R. M. veiksmuose nebuvo, nes jis tik išsakė savo nuoskaudas, nes norėjo, kad būtų tinkamai ištirtos nusikalstamos veikos padarytos jo atžvilgiu. Informaciją internete paviešino ne R. M., o žurnalistai. Informacinės priemonės veiklą ir viešą informacijos platinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (2006-07-11 Nr. X-752). Šio įstatymo 2 straipsnio 62 punkte viešosios informacijos rengėjas apibrėžiamas kaip transliuotojas, leidykla, kino, vaizdo ar garso studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleisti viešąją informaciją. Viešosios informacijos skleidėju to paties įstatymo 2 straipsnio 63 punkte įvardijamas transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už šios informacijos teisėtumą. Taigi R. M. nėra informacijos apie M. B., kuri buvo paviešinta 2013 m. rugpjūčio 27 d., apie 16.15 val., internete, 15min.lt portale, patalpintame žurnalistės D. J. (duomenys neskelbtini)., ir internete adresu (duomenys neskelbtini)., žurnalisto P. G. straipsnyje: „Ūkininkas R. M. apie Biržų banditus: rimtais aš jų nevadinčiau“ rengėju; susitikimas su policijos generalinio komisaro pavaduotoju vyko ne R. M. iniciatyva, byloje nėra nustatyta kokių nors faktinių aplinkybių apie tai, kad R. M. būtų turėjęs interesą ar asmeninį nusistatymą skleisti pramanytą informaciją apie M. B.. Šiuo atveju viešosios informacijos rengėjas atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį, todėl pagal šią įstatymo nuostatą kaltinamasis formaliai negali atsakyti už savo pasisakymų turinį, jis negali būti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektu. Šmeižimą kvalifikuojantis požymis yra tai, jog šmeižiama per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. R. M. vykusio susitikimo metu su atvykusiais aukštais policijos pareigūnais, tik pateikė savo nuomonę ir negalėjo žinoti, kad jo pateikta nuomonė bus žurnalistės aprašyta ir patalpinta internete, nesiekė paskleisti savo nuomonę per visuomenės informavimo priemones. Iš visų R. M. veiksmų matyti, kad jis tesiekė pagalbos tiriant jo atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, kad būtų apgintas jis ir jo šeima teisėsaugos institucijų, išsakė susikaupusias nuoskaudas.

M. B. skunde nurodo, kad R. M. jį nepagrįstai apkaltino nusikalstamų veikų darymų, apibūdino, kaip asmenį darantį nusikalstamas veikas – tai subjektyvus vertinimas, pagrįstas duomenimis: M. B. ir A. T. yra kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1d. padarymu R. M. ir kitų asmenų atžvilgiu, byla perduota į teismą. Kaip matyti iš policijos pareigūno A. K. parodymų, po minėtame kaltinime nurodytų įvykių R. M. buvo kilusi reali grėsmė ir skirta apsauga. Iš R. M. ir A. K. parodymų matyti, kad daug informacijos R. M. sužinojęs iš policijos pareigūnų. Iš liudytojo P. G. parodymų, jis interviu iš R. M. ėmė savo iniciatyva, po to, kai R. M. buvo 5 valandas apklausiamas Panevėžyje. Kaip nurodo šis liudytojas, R. M. tuo metu širdyje buvo susikaupę daug faktų, jis išsakė tokią nuomonę, kalbėjo apie realiai egzistuojančius asmenis, asmenų nenurodė, o jis (P. G.) pagal šį interviu parašęs straipsnius. Todėl nurodyti M. B. suformuluotame kaltinime R. M. teiginiai negali būti vertinami kaip melagingi. Be to, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu R. M. apkaltino M. B., nėra priskirtinos sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių tarp R. M. ir M. B. yra gili priešprieša, nesutarimai. M. B. yra kaltinamas nusikalstamos veikos (LR BK 145 str. 1d.) padarymu R. M. atžvilgiu ir atvirkščiai. R. M. yra kaltinamas nusikalstamos veikos (LR BK 284 str. 1d.) padarymu M. B. atžvilgiu. Iš televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)., matyti, M. B. interviu metu nurodo faktą, jog yra kreiptasi dėl tiesioginio grasinimo jį nužudyti į policijos generalinį komisarą, bei perpasakoja telefoninio pokalbio, jo teigimu vykusio tarp jo ir R. M., turinį. Tai, kad M. B. interviu metu nurodė faktą, jog yra kreipęsis dėl grasinimo jį nužudyti į policijos generalinį komisarą yra tik asmens pateikta informacija apie realizuota savo įstatyme numatytą teisę ir negali būti vertinama kaip šmeižimas. Pažymėtina, kad minėtas interviu yra duodamas po Biržų visuomenę sukrėtusių įvykių ir R. M. pasisakymų, žurnalistams susitinkant su asmenimis, teigiančiais, kad jie yra nukentėję nuo R. M. ir šiems asmenims, tame tarpe ir M. B., išsakant savo poziciją ir nuoskaudas.

LR Konstitucijos 25 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. T. K., tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Iš esmės, kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Pagal EŽTT suformuotą praktiką saviraiškos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje; atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją (EŽTT sprendimas A. A. prieš Portugaliją). Siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog tiek R. M., tiek M. B. viešai išreikšdami savo samprotavimus apie realiai egzistuojančius faktus ir įvykius paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą jais, ar turėdami tokį tikslą, bet, remdamiesi kai kuriais jiems žinomais ir tikrovėje egzistavusiais faktais, išsakė savo nuomonę, pateikė jiems žinomų faktų vertinimus. Tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią, žeminančią informaciją tiek R. M., tiek M. B. veikose, remiantis byloje esančiais duomenimis, nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. M. ir M. B. veiksmuose nėra šmeižimą kvalifikuojančių požymių. Todėl darytina išvada, kad R. M. ir M. B. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 2 d., ir jie išteisintini (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl civilinių ieškinių

M. B. civilinis ieškinys R. M. dėl 121000 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

R. M. civilinis ieškinys M. B. dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kiti bylos klausimai (proceso išlaidos ir daiktiniai įrodymai)

Biržų rajono apylinkės teismui kaltinamasis (nukentėjusysis) R. M. pateikė duomenis, įrodančius, kad jis patyrė 1200 Lt išlaidų už priešpriešinio skundo ruošimą ir 1000 Lt už atstovavimą (1 t., b.l. 56-57, 103-104). Kaltinamasis (nukentėjusysis) M. B. pateikė duomenis įrodančius, kad jis patyrė 2000 Lt išlaidų už advokato paslaugas (1 t., b.l. 102) apmokėti, todėl teismas mano, kad šios patirtos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis. Tačiau kadangi kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje išteisintini, todėl jų turėtos išlaidos paliekamos asmenims, pagal kurių pareiškimus buvo pradėtas procesas (LR BPK 105 str. 6 d.).

Daiktiniai įrodymai – 3 kompaktinio disko laikmenos paliktinos saugoti byloje.

Proceso išlaidas byloje taip pat sudaro dokumentų įteikimo išlaidos, todėl jos išieškotinos iš R. M. ir M. B. lygiomis dalimis valstybei (BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 6 d., 7 d., teismas

nusprendžia:

R. M. išteisinti iš M. B. kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 5 d. 1 p.).

M. B. išteisinti iš R. M. kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 5 d. 1 p.).

M. B. civilinį ieškinį R. M. dėl 121000 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

R. M. civilinį ieškinį M. B. dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus – 3 kompaktinio disko laikmenas palikti saugoti byloje.

K. R. M. ir M. B. turėtas išlaidas palikti jiems patiems.

Išieškoti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 15,42 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Dainius Strautininkas